Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Daugybė šalių jau uždraudė kasetinius ginklus, bet kodėl JAV juos vis dar naudoja? Kas tai per ginklai, kodėl jie tokie naudingi ir kuo skiriasi nuo fragmentacinių bombų

2020-09-22 (6) Rekomenduoja   (24) Perskaitymai (385)
    Share

Paprastai tariant, kasetinė bomba - tai sprogmuo, kuris aplinkoje paskleidžia daugybę daug mažesnių sprogmenų. Kasetinių ginklų konvencija, pasirašyta 2008 metais, tokią ginkluotę draudžia, tačiau ją pasirašė ne visos šalys. JAV iki šiol turi kasetinių ginklų, tačiau žvalgosi, kuo juos galėtų pakeisti. Kuo kasetiniai ginklai geri, kuo jie blogi ir ką JAV norėtų naudoti vietoje jų?

Kasetinės bombos pasirodė dar Antrojo pasaulinio karo metu. Pirmasis kasetinis kare panaudotas ginklas buvo vokiečių SD-2. Tai buvo pakankamai nedidelis ginklas. Nuo to laiko buvo išvystyti kur kas didesni, daug daugiau mažųjų užtaisų turintys ginklai.

Kasetinės bombos funkcija yra pakankamai paprasta. Prie taikinio priartėjęs užtaisas atsiveria ir dideliame plote išbarsto savo krovinį - mažuosius užtaisus. Tų mažų bombų viename korpuse gali būti ir keli šimtai. Kasetiniai ginklai gali būti ir aviacinės bombos, ir artilerijos sviediniai, ir įvairių raketų galvutės. 

Kodėl kasetiniai ginklai domina didžiausių šalių pajėgas?

Kasetiniai ginklai iš tikrųjų turi daug privalumų. Pavyzdžiui, jai labai patogu atakuoti tankioje augmenijoje pasislėpusius taikinius. Net jei vienas taiklus smūgis dėl prasto matomumo nėra įmanomas, visa mažesnių bombų liūtis greičiausiai į jį pataikys. Kitaip tariant, kasetiniai ginklai gali pasitarnauti tada, kai absoliutus tikslumas nėra įmanomas.

Be to, kasetiniai ginklai leidžia greitai taikinio zonoje sukurti chaosą, kuris apriboja priešo pasitraukimo galimybes. Vienu smūgiu sunaikinamas didesnis priešo infrastruktūros plotas. Kasetiniai ginklai puikiai tinka aerodromų, geležinkelio mazgų, kelių naikinimui, nes teritorijoje paliekama daug mažesnių kraterių, kuriuos sutvarkyti daug sudėtingiau.

 

Galiausiai, kasetiniai ginklai yra naudojami žmogiškiems taikiniams naikinti, nes plačiai pasklidę užtaisai sumažina galimybes pasislėpti. Lygiai taip pat vienas kasetinis užtaisas gali sunaikinti didelę transporto priemonių grupę ar atsargas.

 

Istoriškai kasetiniai ginklai skleidė ne tik bombas, bet ir propagandą.

Kodėl kasetinius ginklus norima uždrausti?

Kasetiniai ginklai turi ir trūkumų. Jie yra santykinai brangesni, nes reikia pagaminti ne vieną, o kelis užtaisus. Ir pats mechanizmas turi būti gerai apgalvotas, kad užtaisai pasklistų taip, kaip nori naudotojas. Tačiau kaina tikrai nėra faktorius, kai kalbama apie ginklo uždraudimą.

Ginklai įprastai draudžiami dėl to, kad sukelia nereikalingą kančią arba yra pavojingi civiliams. Kasetinių ginklų draudimas yra susijęs su pastarąja priežastimi.

Kai mažų užtaisų tiek daug, sunku užtikrinti, kad visi jie suveikė ir kad teritorija yra saugi. Tiesą sakant, yra žinoma, kad kasetiniais ginklais pultos teritorijos nėra saugios. 2017 metais „New York Times“ rašė, kad apie 20 % mažųjų kasetinių ginklų užtaisų nesprogsta ir išlieka pavojingi metų metus. Iš pradžių jie kelia pavojų kariams, o karui pasibaigus - civiliams.

 

Lygiai dėl tų pačių priežasčių uždraustos prieš pėstininkus nukreiptos sausumos minos - jas registruoti ir sekti yra labai sunku, todėl jos lieka pavojingos ir po karo. 2008 metais Dubline pasirašyta Kasetinių ginklų konvencija, kurią pasirašė ir Lietuva, siekia uždrausti tokios ginkluotės naudojimą. Tačiau jos nepasirašė Rusija, JAV, Kinija, Indija ir daugybė kitų šalių.

Kuo JAV pakeistų savo kasetinius ginklus?

JAV iki šiol teigia, kad kasetiniai ginklai yra per daug veiksmingi, kad juos būtų galima uždrausti. Įprastai cituojama Šiaurės Korėjos grėsmė. Pietų Korėja, beje, irgi nesutiko atsisakyti kasetinės amunicijos.

JAV savo senus kasetinius ginklus nori pakeisti fragmentacinėmis bombomis, kurios nekeltų grėsmės po karo į teritoriją sugrįžusiems civiliams. Neseniai išbandytas „BLU-136 Next Generation Area Attack Weapon“ yra fragmentacinė bomba, skirta naikinti žmogiškus, transporto ir infrastruktūros taikinius. Iš F-16 paleistas ginklas ore išsibarsto į daugybę fragmentų, kurie sminga žemyn, sukeldami didelę žalą. Skirtumas tas, kad tie fragmentai nėra sprogstamieji užtaisai. Po karo tokią nuolaužą suradęs žmogus būtų saugus.

 

Bandymai parodė, kad BLU-136 sunaikina praktiškai viską 45 metrų spinduliu, bet žala pastebima ir beveik 70 metrų spindulio plote. Taiklumą gali padidinti GPS modulis, kuris BLU-136 paverčia į GBU-31v11. 

Ar ši technologija paskatintų JAV atsisakyti kasetinių ginklų? Ne, kodėl - juk juos naudoja visos JAV priešiškos šalys. Be to, JAV karininkai ir valdžia nesutinka su „New York Times“ spausdinata statistika - oficialiai kalbama, kad nesprogsta tik mažiau nei 1 % kasetinių bombų užtaisų.

Tačiau sėkmingi BLU-136 testai gali reikšti, kad kasetiniai užtaisai bus naudojami rečiau - kai tik galima, bus pasitelkiamos civiliams saugesnės alternatyvos.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(26)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(24)
Komentarai (6)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
72(1)
31(1)
28(4)
25(0)
21(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
94(1)
63(0)
56(3)
53(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
116(1)
111(20)