Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Įdomioji lėktuvnešių istorija: kaip viskas prasidėjo nuo balionų baržos ir išsivystė iki gigantiškiausių žmonijos ginklų – fantastika, ką sugebėjome pasiekti per vos kiek daugiau kaip 100 metų (Foto, Video)

2021-07-25 (0) Rekomenduoja   (24) Perskaitymai (440)
    Share

Lėktuvnešiai šiandien yra tapusi labai svarbia karybos dalimi. Milžiniškos karo mašinos leidžia laivynui į reikiamą vietą nugabenti įvairios paskirties lėktuvus, sraigtasparnius ir kitos technikos. Bet, ar žinote, kad viskas prasidėjo dar 19-ajame amžiuje? Kad lėktuvnešių pirmtakas buvo kukli balionų barža?

Tai, ką šiandien įpratome matyti žiniasklaidos naujienų pranešimuose, filmuose bei realiame gyvenime, yra evoliucijos, vykusios daugiau nei šimtą metų, ir talentingų inžinierių rezultatas.

Štai keletas įdomiausių faktų apie didžiausius lėktuvnešius ir superlėktuvnešius, jų evoliuciją ir kaip pasiekėme tai, ką turime šiandien.

1. 19-ome amžiuje atsiradę balionų nešėjai (baržos)

Akivaizdu, kad tokie lėktuvnešiai, kokie yra šiandien, nenukrito iš dangaus ir neatsirado staiga. Iki tokio lygio reikėjo nueiti ilgą kelią.

Ir pačių pradžių pradžia laikoma 19-ajame amžiuje sukurta dabar kiek juokingai paprastai atrodanti balionų barža.

Principas paprastas: ant šios baržos buvo pritvirtinami balionai ir nugabenami toliau nuo kranto, į reikiamą vietą, kad būtų galima apžiūrėti apylinkes.

Balionus papildomai laikė pritvirtinti laikikliai ir lynai.

Toks išradimas buvo sugalvotas XIX amžiuje, o netrukus juos pakeitė Pirmojo pasaulinio karo metu gana aktyviai naudoti pirmieji lėktuvnešiai.

Įdomu tai, kad nepaisant to, jog tokie karšto oro balionai nuo baržų įprastai buvo naudojami žemės plotų apžvelgimui, tačiau 1849-aisiais Austrijos jūrų laivynas pabandė pasinaudodamas šiais oro balionais numesti bombas ant Venecijos.

Amerikos pilietinio karo metu JAV valstijos tokių balionų pagalba stebėjo Konfederacijos pajėgas, jų manevrus.

Grupė žymių to meto aeronautų tarnavo tuometiniame Sąjungos armijos oro balionų korpuse.

Tad tokie oro balionai nuo baržų buvo lėktuvnešių pradžių pradžia.

2. „Le Foundre“ – pats pirmasis lėktuvnešis

Prancūzijos „Le Foundre“ laivas laikomas pirmuoju istorijoje lėktuvnešiu, kuris gebėjo gabenti lėktuvus į reikiamą vietą.

 

Skirtingai nuo šiandieninių lėktuvnešių, nuo kurių lėktuvai gali kilti bei leistis, „Le Foundre“ neturėjo tokio kilimo-tūpimo tako.

Ant „Le Foundre“ denio tiesiog buvo laikomi lėktuvai, o į laivą integruotais kranais jie buvo nuleidžiami ant jūros paviršiaus ir taip lėktuvai kildavo tiesiog nuo vandens.

„Le Foundre“ buvo užsakytas pastatyti 1896 metais, tačiau jau 1911-aisiais buvo modifikuotas. Ir dėl to, kad 1910-aisiais buvo išrasti lėktuvai, galintys kilti nuo vandens.

Pirmasis lėktuvas, kurį gabeno „Le Foundre“, buvo „Canard Voisin“. Šis lėktuvas buvo daugiausiai naudojamas žvalgybos ir stebėjimo misijoms.

3. Eugene Ely sugebėjo pirmą kartą nusileisti ant JAV lėktuvnešio

Eugene Ely yra puikiai žinomas ir laikomas jūrų aviacijos tėvu.

Žemiau pateiktame paveiksle matote, kaip Ely eilinį kartą bando pakilti nuo karo laivo – čia jis bando pakilti nuo „USS Birmingham“, 1910-aisiais.

Galų gale drąsuoliui Eugene Ely pavyko ir jis tapo pirmuoju asmeniu istorijoje, kuris sugebėjo nusileisti ant „USS Pensylvania“ lėktuvnešio.

1911 m. sausio 18 d. Eugene Ely pakilo iš Tanforano hipodromo San Bruno mieste, Kalifornijoje, ir tada sėkmingai nusileido ant „USS Pensylvania“. Tai buvo istorinis įvykis ir milžiniškas progresas pirmyn.

2010 m. lapkričio 12 d., norėdamas paminėti 100-ąsias Ely skrydžio metines, Karinio jūrų laivyno vadas Bobas Coolbaughas nuo „NAS Norfolk“ (JAV Norfolko laivyno bazė) kilimo-tupimo tako pakilo tikslia Ely skridusio „Curtiss“ lėktuvo kopija.

4. „HMS Argus“ – pirmasis lėktuvnešis su plokščiu paviršiumi

 

Lėktuvnešių istorija ir techninė pažanga įsisuko neįtikėtinai greitai ir vos po 8-erių metų nuo sėkmingo Eugene Ely nusileidimo ant lėktuvnešio, pasaulį išvydo Didžiosios Britanijos „HMW Argus“.

Jis tapo pirmuoju lėktuvnešiu su plokščiu paviršiumi. Specialiai modifikuotu tam, kad lėktuvai galėtų lengvai nuo jo pakilti bei ant jo nusileisti.

„HMS Argus“ tarnavo Antrojo pasaulinio karo metu ir Karališkasis laivynas su šiuo lėktuvnešiu gabeno tokius lėktuvus, kaip „Spitfire“, „Hawker Hurricane“ ir „Blackburn Skua“.

4. Hōshō – pirmasis specialiai užsakytas lėktuvnešis

Iki 1920-ųjų daugelis karo laivų buvo modifikuoti ir taip pritaikyti gabenti ant vandens besileidžiantiems-kylantiems lėktuvams (hidroplanams), o vėliau ir ant denio besileidžiantiems bei kylantiems lėktuvams.

Tad Japonijos Hōshō buvo pirmasis karo laivas, nuo nulio sukurtas tam, kad tarnautų būtent, kaip lėktuvnešis.

Antrojo pasaulinio karo metu Hōshō buvo patekęs ir į patį įvykių sūkurį bei dalyvavo garsiajame 1942-ųjų Midvėjaus mūšyje.

Nors įprastai Hōshō buvo daugiausiai naudojamas Japonijos vidaus vandenyse vykusiems mokymams. Santykinai mažas Hōshō dydis reiškė, kad jis nebuvo ypač efektyvus kovinėse situacijose.

5. Antrojo pasaulinio karo lėktuvnešiai

Reaktyviniais varikliais varomi lėktuvai į orą pradėjo kilti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, todėl prireikė ir tuo pačiu atsirado naujovių lėktuvnešių srityje.

 

Kaip rašo Nocgms.com, kai kurie lėktuvnešiai tuo metu jau pradėjo naudoti „kampines tūpimo juostas“.

Tokios juostos padėjo pilotams saugiau nusileisti. Jei pilotas artėdavo per greitai ir buvo rizika, kad pralėks stabdymo lynus, kurie buvo naudojami norint sulėtinti besileidžiantį lėktuvą, pilotams tereikėjo padidinti greitį ir dar kartą pakilti, nerizikuojant savo gyvybe ir viso lėktuvnešio saugumu.

Patys garsiausi Antrojo pasaulinio karo lėktuvnešiai „USS Enterprise“, kita JAV legenda „HMS Ark Royal“ ir Vokietijos „Bismarck“ karo laivas.

6. Pirmasis reaktyvinis lėktuvas pakilo nuo „HMS Ocean“ lėktuvnešio

Praėjus 34 metams po sėkmingo Eugene Ely valdomo lėktuvo nusileidimo ant laivo, Ericas Brownas, iš Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno, tapo pirmuoju asmeniu istorijoje, su reaktyviniu lėktuvu pakilusius bei nusileidusiu ant lėktuvnešio.

1945-ųjų gruodžio 3 d. Brownas „de Havillad Sea Vampire“ lėktuvu nuskrido iki „HMS Ocean“ lėktuvnešio, ant jo nusileido ir po to vėl pakilo.

Ericas Brownas yra vienas gerbiamiausių Karališkojo laivyno pilotų. Jam taip pat, kaip lėktuvų bandytojui, priklauso ir pasaulio rekordas. Per savo įspūdingą karjerą Ericas išbandė net 487 lėktuvus ir tai yra pasaulio rekordas.

7. Pakilimo rampos inovacija

Ko gero ankstyviausiai ši inovacija buvo panaudota dar per Antrąjį pasaulinį karą, kai „HMS Furiuos“ lėktuvnešyje buvo laikinai įrengta rampa.

Tas buvo padaryta tam, kad su pritvirtintomis bombomis kylantiems „Fairey Barracuda“ lėktuvams būtų lengviau tą padaryti.

 

Sunku ir įsivaizduoti, ką turėjo pagalvoti lėktuvnešio kapitonas, kai jam buvo pasiūlytas toks būdas pakelti bombomis apginkluotiems lėktuvams. Viena klaida ir pasekmės tragiškos. Tačiau drąsa nugalėjo ir rampos yra naudojamos iki šiol.

Ir šiomis dienomis jų paskirtis yra lygiai ta pati – tiesiog pakilimo takas sunkesniems orlaiviams yra per trumpas pakilti, tad tokia rampa juos tarsi mesteli į orą

Trumpame kilimo ir tūpimo take tokie orlaiviai netrukus po pakilimo galėtų prarasti aukštį ir tiesiog nukristų į jūrą. Tačiau šiuoliukas nuo rampos leidžia orlaiviui truputi pakeisti savo trajektoriją ir „pagauti“ aukštėjimo kryptį.

8. Aukšto slėgio garų katapultos atsiradimas

1912-ais liepos 31 d. Theodore Gordon Ellyson tapo pirmuoju pilotu, kuris pirmasis pakilo išbandžius JAV Karinio jūrų laivyno testuotą aukšto slėgio garų katapultą.

Nuo to laiko kilimas nuo lėktuvnešių, naudojant katapultas, buvo tobulinamas ir tobulinamas iki tokių, kokios yra naudojamos šiuolaikiniuose lėktuvnešiuose.

Šiandien šioms mechaninėms katapultoms energiją tiekia lėktuvnešio atominio reaktoriaus kuriamas garas. Iš esmės, garai denyje įrengtu grioveliu stumia pistoną, kuris įgreitina prie jo pritvirtintą lėktuvą.

Tokios katapultos leidžia reaktyviniam lėktuvui pasiekti reikiamą greitį ir nuo denio pakilti per maždaug dvi – keturias sekundes.

Šiuolaikiniuose lėktuvnešiuose jau yra bandomos bei naudojamos ir elektromagnetinės katapultos.

9. Sraigtasparnių nešėjai

 

1950-aisiais išradus sraigtasparnį atsirado ir naujo tipo lėktuvnešis – gabenantis sraigtasparnius. Paprastai jie buvo mažesni, palyginus su lėktuvnešiais, kadangi sraigtasparniai galėjo kilti vertikaliai.

Aukščiau nuotraukoje matote „USS Iwo Jima“ laivą, kurį JAV Karinis jūrų laivynas naudojo Vietnamo karo metu ir gabeno sraigtasparnius, autocisternas ir kitas transporto priemones.

1970-aisiais šis laivas buvo panaudotas ir „Task Force 130“ komandos darbe, kai iš jūros reikėjo iškelti astronautų „Apollo 13“ modulį.

10. Branduolinis amžius ir superlėktuvnešių atsiradimas

Po Antrojo pasaulinio karo, įvaldžius branduolinę energiją, naujovės atkeliavo ir į lėktuvnešius. Taip lėktuvnešiuose atsirado branduoliniai reaktoriai, pavyzdžiui, „USS Enterprise“ lėktuvnešyje.

Tokie reaktoriai lėktuvnešiams leidžia išplaukus į vandenis dirbti nepalyginamai ilgiau nei iki tol buvo įmanoma, kas reiškia, jog branduolinius reaktorius turintys lėktuvnešiai gali nuplaukti toliau nuo namų ir įgyvendinti didesnio masto misijas.

Tokia inovacija yra viena iš pagrindinių naujovių, atvedusių mus prie šiuolaikinio, modernaus lėktuvnešio, kuris neoficialiai dar vadinamas superlėktuvnešiu.

Štai JAV Karinio jūrų laivyno „Nimitz“ klasės laivai yra vieni didžiausių lėktuvnešių pasaulyje.

„Nimitz“ klasės laivai gali gabenti 60 lėktuvų, juos varo du branduoliniai reaktoriai ir šie milžinai gali pasiekti daugiau kaip 56 km/h greitį.

Tarp kitų žymiausių pasaulio lėktuvnešių verta paminėti ir Karališkojo laivyno (JK) Karalienės Elžbietos klasės lėktuvnešį, Kinijos „Liaoning“ (16) ir Rusijos Karinio jūrų laivyno atstovą – „Admiral Kuznetsov“, kuris yra 5-as didžiausias lėktuvnešis pasaulyje.

 

Superlėktuvnešiai naudoja pažangiausias technologijas, įskaitant bepiločius orlaivius, 3D oro radarų sistemas ir „Sea Sparrow“ raketas.

11. „USS Gerald R. Ford“ – didžiausias pasaulio lėktuvnešis

Šiuo metu didžiausias lėktuvnešis pasaulyje yra JAV laivyno „USS Gerald R. Ford“ laivas.

Šis galingiausias jūrų ir vandenynų ginklas tarnauja nuo 2017-ųjų ir turėtų visa savo galia pradėti dirbti nuo 2022-ųjų metų bei jau turi elektromagnetines orlaivių paleidimo sistemas, atnaujintas „RIM-162 Evolved Sea Sparrow“ raketas, atnaujintus radarus, naujesnį branduolinį reaktorių – suteikiantį dar daugiau galios, palaiko ir „Stealth“ technologijas, dėl ko yra daug sunkiau matomas priešų radarams.

Šis monstras gali gabenti daugiau kaip 75 orlaivius – maksimaliai iki 90 vnt., įskaitant naikintuvus: Boeing F/A-18E/F Super Hornet, Boeing EA-18G Growler, Grumman C-2 Greyhound, Northrop Grumman E-2 Hawkeye, Lockheed Martin F-35C Lightning II, bei Sikorsky SH-60 Seahawk sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Laive galės keliauti 4539 žmonių.

Tai pats moderniausias žmonijos lėktuvnešis iki šiol. Milžiniškas pokytis nuo prieš kiek daugiau nei 100 metų sukurtos balionų baržos, tiesa?

Verta skaityti! Verta skaityti!
(24)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(24)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(0)
25(0)
24(2)
15(0)
14(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
71(1)
70(0)
63(0)
61(0)
57(0)
Mėnesio
233(8)
111(3)
108(12)
106(0)
105(26)