Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Nutiko tai, kas atrodė neįsivaizduojama - fatališka „Liberty“ istorija: kaip Izraelis per klaidą ugnyje paskandino amerikiečių laivą (Foto, Video)

2021-10-02 (0) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (220)
    Share

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis galbūt ir ne visada sutarė visais klausimais, tačiau nuo pat žydų valstybės įkūrimo 1948 metais šios šalys buvo ištikimos sąjungininkės. Nors ir sunku įsivaizduoti, kad Izraelis visomis turimomis priemonėmis atakuotų JAV karinio jūrų laivyno laivą, būtent tai įvyko prieš 54 metus.

Ši tragiška istorija nutiko Šešių dienų karo metu, kai 1967 metų birželio 5–10 dienomis Izraelis greičiau nei per savaitę sutriuškino arabų šalių koalicijos – Egipto, Sirijos ir Jordanijos – kariuomenes. Žaibiško karo aukomis tapo ir 34 JAV jūreiviai, nors amerikiečiai šiame konflikte ir nedalyvavo. Dar 171 amerikietis buvo sužeistas.

Warhistoryonline.com prisiminė incidentą, į kurį pakliuvo kapitono Williamo McGonagle'o vadovaujamas amerikiečių laivas „Liberty“. Nors iki šiol išlieka kontroversiškų šios istorijos momentų, tiek Izraelis, tiek JAV laikosi pozicijos, kad įvyko tragiška klaida.

Kapitonas W.McGonagle'as už savo narsą ir veiksmus, padėjusius išlaikyti atakuojamą ir smarkiai apgadintą laivą virš vandens, o taip pat išsaugojusius daugybę JAV jūreivių gyvybių, buvo apdovanotas aukščiausiu JAV kariniu apdovanojimu – Kongreso garbės medaliu.

Šnipinėjimo laivas

1925 metais gimęs W.McGonagle'as po mokyklos ir kiek pasimokęs koledže 1944 metais užsirašė į karinį laivyną. Nors Antrasis pasaulinis karas dar buvo pačiame įkarštyje, jis buvo įtrauktas į karinio laivyno studijų programą Pietų Kalifornijos universitete ir mokslus baigė tik 1947 metais.

Pokario metais jis tarnavo įvairiose pozicijose, pavyzdžiui, su minų traleriu „Kite“ dalyvavo Korėjos kare. Prie Korėjos krantų jis paragavo šiek tiek karo veiksmų, tačiau tai buvo niekis, lyginant su tuo, ką jam teko patirti vėliau, Izraelio ir arabų valstybių kare, kuriame JAV net nedalyvavo.

 

1966 metais jis buvo paskirtas „Belmont“ klasės techninių tyrinėjimų laivo „Liberty“ kapitonu. Oficialiai šio tipo laivų paskirtis buvo atmosferinių reiškinių tyrinėjimas ir meteorologinių duomenų rinkimas, tačiau realiai tai buvo šnipinėjimo laivai, perimantys, įrašinėjantys ir analizuojantys kitų šalių radijo ryšio signalus.

Įsakymas atėjo per vėlai

Kadangi laivų-šnipų paskirtis buvo vieša paslaptis, iki šiol neblėsta kontroversiški svarstymai dėl Izraelio įvykdytos atakos ir to, ar Izraelis galėjo žinoti, ką jis daro.

Kai 1967 metų birželį prasidėjo Šešių dienų karas, „Liberty“ buvo pasiųstas vykdyti radijo žvalgybą prie Izraelio ir Egipto krantų. Norėdamas užsitikrinti saugumą, kapitonas W.McGonagle'as paprašė JAV 6-ojo laivyno paskirti jam minininko eskortą. Tačiau jam buvo atsakyta, kad „Liberty“ yra aiškiai pažymėtas kaip amerikiečių laivas ir joks sveiko proto žydas ar egiptietis neturės jokios priežasties jo atakuoti.

Įvyko dar viena fatališka klaida: įsakymas „Liberty“ padidinti atstumą nuo dviejų kariaujančių šalių krantų buvo perduotas per vėlai ir laivą pasiekė jau po atakos.

 

Taigi „Liberty“ vykdė jam paskirtą misiją ir 1967 metų birželio 8 dieną prie Sinajaus pusiasalio krantų įvyko vienas iš tragiškiausių nesusipratimų tarp sąjungininkų.

Lemtingos klaidos

Izraelio duomenimis, kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Yitzhakas Rabinas dar birželio 5 dieną susisiekė su JAV karo atašė Tel Avive ir leido aiškiai suprasti, kad Izraelis imsis visų reikalingų veiksmų apginti šalies krantus, o taip pat pasilieka teisę skandinti neidentifikuotus laivus, jeigu jie kels grėsmę. Y.Rabinas paprašė amerikiečius laikytis atokiau nuo šalies krantų arba bent jau informuoti apie savo laivų buvimo vietą, kad būtų išvengta nesusipratimų.

Kelios komunikacinės klaidos birželio 8-osios rytą lėmė, kad amerikiečių laivas Izraelio kariškių žemėlapiuose buvo pažymėtas kaip nežinomos priklausomybės ir potencialiai priešiškas.

Situacija dar labiau paaštrėjo, kai buvo gauta pranešimų, jog kažkoks Egipto karo laivas apšaudo Izraelio pakrantę. Apie 14 val. vietos laiku nežinomybė pasiekė kritinį tašką ir buvo duotas leidimas atakuoti amerikiečių laivą.

Ataka iš oro

Du Izraelio reaktyviniai naikintuvai „Dassault Mirage III“ atidengė ugnį į amerikiečių laivą iš 30 mm patrankų ir paleido į jį raketas. „Liberty“ įgula buvo užklupta visiškai netikėtai.

 

Amerikiečių laivas buvo ginkluotas tik keturiais .50 kalibro kulkosvaidžiais ir praktiškai neturėjo jokios galimybės atremti tokią ataką. Kapitonas W.McGonagle'as buvo rimtai sužeistas į ranką ir koją. Nors kapitono tiltelis buvo smarkiai suniokotas, W.McGonagle'as atsisakė jį palikti, kol antpuolis nesibaigė. Jis toliau vadovavo laivo manevravimui ir gelbėjimo darbams.

Kai Izraelio naikintuvai ištuštino visą savo amuniciją, juos pakeitė du napalmo bombomis ginkluoti naikintuvai bombonešiai „Dassault Mystère IV“. Jų numestos bombos uždegė „Liberty“ denį ir laivą apgaubė liepsnų ir dūmų debesis. Lyg to nepakaktų, į atakos vietą dar plaukė Izraelio torpediniai kateriai.

Atakos metu buvo susidariusios kelios pauzės, kai Izraelio lakūnai trumpam nutraukdavo apšaudymą, nes juos glumino tai, kad tariamas priešas nesigina. Vis dėlto netrukus būdavo priimami sprendimai tęsti laivo ataką, nusprendus, kad tai vis dėlto egiptiečių laivas.

Išvengė keturių torpedų

Kai pasirodė trys torpediniai kateriai, „Liberty“ tapo dar sunkiau identifikuoti dėl jį apgaubusių tirštų dūmų. Kapitonas W.McGonagle'as davė įsakymą vienam jūreiviui skubėti prie išlikusio sveiko kulkosvaidžio ir atidengti ugnį į greitai artėjančius katerius. Po akimirkos jis pastebėjo ant katerių plevėsuojant Izraelio vėliavas ir padarė prielaidą, kad laivą atakavę lėktuvai taip pat priklausė Izraeliui, kurie „Liberty“ puolė per klaidą. Staigiai buvo duotas naujas įsakymas nešaudyti, tačiau jūreivis jau buvo spėjęs paleisti trumpą seriją į žydų laivus.

 

Izraelio torpediniai kateriai tuo metu dar bandė užmegzti ryšį su degančiu amerikiečių laivu, tačiau sulaukę kulkų patys atsakė kulkosvaidžių ugnimi ir paleido penkias torpedas. Laimei, „Liberty“ manevruodamas sugebėjo išvengti keturių torpedų, bet ir vienos iš jų smūgis padarė didelės žalos ir taip jau smarkiai nukentėjusiam laivui. Sprogusi torpeda dešiniajame laivo šone pramušė 12 metrų pločio skylę ir akimirksniu užmušė 25 įgulos narius.

Priartėję Izraelio kateriai dar apšaudė „Liberty“ iš kulkosvaidžių ir patrankų.

Apgailestavimai ir atsiprašymai

Nors „Liberty“ buvo labai smarkiai apdaužytas, kapitonas W.McGonagle'as sugebėjo sutelkti likusius įgulos narius ir išgelbėti laivą nuo paskendimo. Kažkuriuo momentu Izraelio jūreiviai pagaliau pastebėjo ant „Liberty“ plazdančią amerikiečių vėliavą ir nutraukė ugnį. Ataka iš oro ir vandens iš viso tęsėsi pusantros valandos.

Nuo fatališkos klaidos suglumusios torpedinių katerių įgulos pasiūlė savo pagalbą amerikiečiams, bet šie jos atsisakė.

 

Per du šimtus „Liberty“ įgulos narių žuvo ar buvo sužeista per ataką, kurios net neturėjo būti. Kapitonas W.McGonagle'as, nors ir smarkiai kraujuodamas, toliau vadovavo laivui, iki į pagalbą atskubėjo JAV minininkas.

Izraelis netrukus susisiekė su JAV ambasadoriumi, išreiškė apgailestavimą dėl incidento ir atsiprašė, teisindamasis, kad amerikiečių laivą supainiojo su Egipto laivu. Vėliau Izraelis pasiūlė sumokėti kompensacijas aukų artimiesiems ir sužeistiems jūreiviams.

Oficialiai JAV priėmė atsiprašymą ir pasiteisinimą, kad tai buvo žmogiška klaida. Tačiau daug kas JAV vyriausybėje ir nemaža dalis Amerikos visuomenės negalėjo patikėti, kad Izraelio kariškiai galėjo taip lengvai suklysti, nors turėjo daugybę galimybių įsitikinti, kad tai buvo sąjungininkų laivas. Apklausti Izraelio lakūnai tvirtino, kad atakos metu „Liberty“ plaukė be vėliavos, kuri būtų leidusi laivą identifikuoti, tačiau visi kaip vienas amerikiečių jūreiviai tikino, kad vėliava ant laivo stiebo plazdėjo visą laiką, o oro sąlygos buvo geros, kad ją būtų galima lengvai pastebėti.

Kompensacijoms – milijonai dolerių

 

Lydimas dviejų amerikiečių minininkų ir kreiserio „Liberty“ po incidento savo eiga pasiekė Maltą. Laivo korpuse buvo suskaičiuota net 821 raketų, patrankų ir kulkosvaidžių padaryta skylė. Maltoje laivas buvo remontuojamas, o po metų grįžo į JAV. Netrukus jis buvo nurašytas, o 1973 metais parduotas į metalo laužą.

Kapitonas W.McGonagle'as, per incidentą pademonstravęs išskirtinę narsą ir ryžtą, į atsargą išėjo 1974 metais. Mirė jis 1999-aisiais, sulaukęs 73 metų. Laidotuvėse Arlingtono nacionalinėse kapinėse dalyvavo dar gyvi jo įgulos iš „Liberty“ nariai.

Izraelio vyriausybė 1968 metų kovą 34-ių žuvusių „Liberty“ įgulos narių šeimoms išmokėjo 3,32 mln. dolerių (pagal dabartinę vertę būtų apie 24,7 mln. dolerių). 1969 metų kovą dar 3,57 mln. dolerių (dabar būtų apie 25,2 mln. dolerių) Izraelis išmokėjo įgulos nariams, kurie per incidentą buvo sužeisti. 1980 metų gruodį Izraelis sutiko sumokėti dar 6 mln. dolerių (18,8 mln. dolerių pagal dabartinę vertę) ir palūkanas už 13 metų pagal galutinį susitarimą dėl materialinės žalos pačiam laivui.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(5)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(0)
37(0)
31(0)
26(0)
24(0)
21(0)
20(0)
19(0)
15(9)
13(4)
Savaitės
93(1)
80(0)
70(5)
Mėnesio
93(0)
83(5)
78(6)