Klaipėdos uostas ir ,,Lietuvos geležinkeliai” turėtų sulaukti didesnio NATO pajėgų krovinių srauto. To tikisi susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, lankęsis JAV, rašo ,,Lietuvos rytas”. >>
skaityti
Orbitoje aplink Žemę skriejantis komercinis palydovas „WorldView-1“ nufotografavo, kaip avarijos vietoje, šalia Italijai priklausančios Džilijo (Giglio) salos atrodo milžiniškas kruizinis laineris „Costa Concordia“. >>
skaityti
Prietaringiems ne pačią maloniausią dieną – penktadienį, 2012 metų sausio 13 dieną – į Italijos Džiljos salos uolas atsitrenkė kruizinis laivas „Costa Concordia“. Laive buvo pramušta 70 metrų skylė, pro kurią pritekėjo vandens, ir jo dešinysis šonas susmego į gruntą vos per keliasdešimt metrų nuo pačios salos pakrantės uolų, rašo forbes.ru. >>
skaityti
Gynybinės sistemos povandeninį laivą gali aptikti dviem būdais. Pirmasis iš jų – sonaras, kurio skleidžiamos bangos atsispindi nuo laivo paviršiaus ir išduoda gelmėje tūnančio laivo vietą. Antrasis – radaras, kuriuo galima aptikti nežymias vibracijas jūroje ar jos paviršiuje. Tačiau visai gali būti, jog netoli tie laikai, kai abu šie metodai taps nebeveiksmingi – mokslo pasaulyje kuriami akustiniai ir skystosios terpės „apsiaustai“, kuriuos „vilkintys“ povandeniniai laivai okeanų gelmes galės skrosti neišsiduodami nė menkiausiu ribėjimu. >>
skaityti
Nuolatinėse lenktynėse jungtinį Talino uostą klaipėdiečiai pavijo ir pralenkė dar šių metų spalio mėnesį. Ir nors lapkritį estai pasitempė – atotrūkis tarp Klaipėdos ir Talino sumažėjo, panašu, kad paskutinės metų savaitės nebeatims iš mūsų lyderio marškinėlių. >>
skaityti
Manoma, jog arktinėje Rusijos dalyje glūdi maždaug ketvirtis likusių naftos pasaulinių atsargų – gigantiškas ekonominis laimikis, apdairiai pasislėpęs viename iš atšiauriausių ir mažiausiai svetingų planetos regionų. Tokį laimikį išgriebti ir pargabenti į perdirbimo įmones – titaniška užduotis, kuriai atlikti būtinas vienas iš įspūdingiausių baimingą pagarbą keliančių žmogaus rankomis sukurtų tvarinių – atominių ledlaužių. Šie monstrai specialiai sukonstruoti taip, jog beveik negali plaukioti atviruose vandenyse, tačiau „pilna burna“ traiško trijų metrų storio ledokšnius ir valo kelią kitiems laivams. Tiesa, pažangiausios laivybos technologijos nevienareikšmiškai byloja, jog jau ne už kalnų ta diena, kai poliarinėse jūrose atominiai ledlaužiai galbūt bus visiškai nebereikalingi. >>
skaityti
Pasaulio turtingiausiųjų socialinį statusą paprastai apibūdina jų turimi prabangūs automobiliai, įspūdingos jachtos ir nepakartojami namai. Nuo šiol jie galės konkuruoti dar vienoje srityje – povandeninių laivų. >>
skaityti
Ant vandens plūduriuojanti ir įvairiomis kryptimis plaukti galinti ne mažiau nei pusės milijardo litų vertės vienuolikaukštė (90 metrų aukščio) „blogio irštva“ su sraigtasparnių nusileidimo aikštelėmis, apžvalginiu deniu ir beveik 300 tūkst. litų vertės automobilio „DeLorean“ iš filmo „Atgal į ateitį“ replika. Kai „Project Utopia“ pristatė „Yacht Island Design“ ir karinės laivybos inžinieriai iš „BMT Nigle Gee“, į projektą buvo žiūrima šiek tiek skeptiškai. >>
skaityti
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su Estijos ir Suomijos kompanija „Baltic Vogbar“ dėl naujo hidrografinio laivo statybos. >>
skaityti
Klaipėda atsidūrė antrame keleivinių uostų plane. Baltijos jūros turizmo rinkoje išryškėjo naujos tendencijos: tuos uostamiesčius, kur lankytinų vietų pasirinkimas skurdus, kruizų operatoriai pradėjo braukti iš maršrutų. >>
skaityti
Nedidelė japonų įmonė sukonstravo miniatiūrinę, tačiau modernią Nojaus arkos versiją, kuri turėtų padėti žmonėms apsisaugoti nuo žemės drebėjimo ir cunamio keliamų grėsmių, praneša naujienų agentūra AP. Neskęstanti kapsulė atrodo tarsi didelis teniso kamuoliukas. >>
skaityti
Gerėjant paieškos vandenyje technikai, vis dažniau surandami nuskendę laivai su lobiais. Tokių atvejų tik daugės, nes lobių paieškoms dideliuose gyliuose specializuojasi daug kompanijų. Lobių paieškos yra pelningas verslas, nes didesnė dalis surasto lobio vertės atitenka jų ieškotojams. >>
skaityti