Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Laivai

Kur slypi Klaipėdos uosto fenomenas?

2013-01-10 (0) Rekomenduoja   (-1) Perskaitymai (2424)
    Share

Per ilgesnį laikotarpį įvertinus Klaipėdos uosto vystymą, jo krovos augimą ir palyginus su kitais regiono uostais atsiveria vaizdas, suteikiantis galimybę teigti, kad jis yra regiono lyderis.

Sparčiausias augimas

Per pastaruosius 12 metų Klaipėdos uosto krovos augimas vidutiniškai sudarė 8,3 proc. Krova nuo 14,9 mln. tonų 1999 metais šoktelėjo iki 36 mln. tonų 2011 metais. 2012-aisiais krauta per 35 mln. tonų, šiemet planuojama per 36 mln. tonų, o 2015 metais krova turėtų šoktelėti iki 39 mln. tonų.

Joks kitas rytinės Baltijos uostas neturėjo tokių krovos tempų. Tiesa, Klaipėda tokia lydere gali būti nebeilgai. Dar didesnius krovos augimo tempus demonstruoja naujai pastatytas Rusijos Ust Lugos uostas.

Nepaisant to, Klaipėdos uosto veiklos fenomenas yra akivaizdus. Ekonomikos ekspertai paskaičiavo, kad čia uždirbtas vienas litas pajamų duoda 78 centus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Taip Lietuvos BVP dėl uosto veiklos 2011 metais pasipildė 1,3 mlrd. litų.

Klaipėdos uoste perkrauta viena tona krovinio Lietuvos valdžios sektoriui įvairių mokesčių ir kitų lėšų pavidalu duoda 11,29 litus. Vertinant pagal šį rodiklį, vien 2011 metais valdžios sektoriaus pajamos iš uosto sudarė per 411 mln. litų. Tokius duomenis pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, remdamasi privačios kompanijos “Ernst & Young Baltic“ tyrimais ir Statistikos departamento duomenimis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vertė dėl sukurtos naujos infrastruktūros išaugo 535 mln. litų. Uosto kompanijų metinės pajamos padidėjo nuo 194 mln. litų 2001 metais iki 1,1 mlrd. litų 2011 metais. Įvertinus, kad uoste atsirado nauja krova, iš jos per metus į biudžetą įvairių mokesčių pavidalu papildomai gaunama per 230 mln. litų. Tai reiškia, kad investicijos į uosto plėtrą valstybės arba viešajam sektoriui atsiperka per 2–3 metus. Ilgesnis atsipirkimo laikas yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Dėl perkrautos vienos tonos jos pajamos, kurios gaunamos kaip rinkliavos, sudaro 4 litus.

Ne viskas vyko sklandžiai

Nepaisant didžiulės naudos valstybės viešajam sektoriui, Klaipėdos uosto potencialas nėra tinkamai panaudojamas.

Krovos kompanijų vadovai prabilo apie tai, kad dalis krovinių, kurie galėtų „ateiti“ į Klaipėdos uostą, yra prarandami dėl nelankstumo, netinkamai suderintų infrastruktūros vystymo terminų, vėluojančių statybų, netinkamai sudėliotų prioritetų.

Vien dėl šių priežasčių 2012 metais uostas papildomai būtų galėjęs krauti apie 1,5 mln. tonų. Prarastas maždaug milijonas tonų grūdų, kuris atiteko Latvijos uostams. Vien „Bega“ pastačiusi, bet laiku negalėjusi pradėti eksploatuoti naujo žemės ūkio produktų komplekso, neteko arti pusės milijono tonų krovinių.

Tokia situacija kelia nerimą uosto krovos kompanijoms. Jos nuo 2003 metų į uostą investavo per 2,2 mlrd. litų. Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei Uosto direkcijos investicijos į uosto infrastruktūrą.

Krovos kompanijų atstovai visose srityse Klaipėdos uoste akcentuoja ryškius kokybinius krovos šuolius. Per pastaruosius metus uoste ryškiai pagerėjo galimybės krauti trąšas, žemės ūkio produktus, konteinerius.

Svarbiausiu pastarųjų metų uosto vystymo darbu laikoma pietinės dalies akvatorijos gilinimas iki 14,5 metro. Tai yra ryškus žingsnis į priekį, nes prieš 10 metų uosto pietinėje dalyje buvo 10–12 metrų gyliai. 

Nepatenkins daugelio norų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai tikina, kad jie investuoja tik į atsiperkančius uosto objektus. Projektų atrankos sistema panaši kaip komerciniuose bankuose, kai prašoma kredito.

Pateikiama paraiška, verslo planas, įvertinimas, kokias investicijas darys pati uosto kompanija, kokie krovinių sandėliavimo pajėgumai bus sukurti, kaip greitai atsipirks.

Šiuo metu bendra atsiperkančių investicijų į uosto infrastruktūrą apimtis pagal kompanijų paraiškas sudaro 889 mln. litų. Pagal strateginį planą 2013–2015 metams Uosto direkcija planuoja investuoti 462 mln. litų.

37 proc. arba per 170 mln. litų visų investicijų pareikalaus suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statyba. Tiesiogiai į krantines, kurios susijusios su krovos kompanijomis, per trejus metus liks investuoti tik 107 mln. litų, laivų statybos kompanijų naudojamą infrastruktūrą – 17,5 mln. litų, keleivinių laivų terminalą – 52 mln. litų.

Investicijos kol kas nenumatytos „nulinės“ krantinės statybai (planuojama 35 mln. litų), KLASCO skystųjų produktų terminalo krantinės plėtrai (25 mln. litų), „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centro krantinėms (103 mln. litų), „Begos“ žemės ūkio produktų paskirstymo centro infrastruktūrai (81 mln. litų), Vakarų laivų gamyklai reikalingus projektus (71 mln. litų), Malkų įlankos terminalo kompanijų – Klaipėdos konteinerių terminalo, „Vakarų krovos“ ir Malkų įlankos terminalo infrastruktūrai (70 mln. litų) ir Birių krovinių terminalo specializuotos krantinės statybai (43 mln.litų).

Jei tos investicijos būtų įgyvendintos, uosto krova per metus papildomai padidėtų 14 mln. tonų. Pačios kompanijos, įgyvendinus tuos projektus, investuotų net 793 mln. litų. Valstybės biudžetas dėl tų papildomų investicijų kasmet gautų po 158 mln. litų.

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(-1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vidmantas Matutis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(9)
29(7)
26(0)
22(2)
22(0)
21(0)
20(0)
18(0)
17(9)
Savaitės
123(10)
121(2)
72(5)
71(0)
Mėnesio
135(0)
114(13)
105(0)
102(13)
101(1)