Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Laivai

„Bismarkas“ prieš „tinklakrepšį“. Kaip anglų lakūnas paskandino Hitlerio svajonę - galingiausią Vokietijos karinį laivą (Video)

2016-05-27 (3) Rekomenduoja   (61) Perskaitymai (7200)
    Share

1941 metų gegužės mėnesį įvyko vienas svarbiausių II PK jūrų mūšių, kuris tapo ne tik karo eigos, bet ir ilgai puoselėtos karo laivų vietos diplomatijoje lūžio momentu.

1941 metų gegužę Adolfo Hitlerio vadovaujamas Trečiasis reichas pasiekė savo galios apogėjų. Viena po kitos buvo pavergta Lenkija, Danija, Norvegija, Belgija, Olandija, Prancūzija, Jugoslavija ir Graikija. Visą žemyną uždengė svastikos šešėlis, pasiduoti nenorėjo tik atkaklieji britai, kurių likučius tuomet pribaiginėjo Kurto Studento parašiutininkai Kretoje ir Erwino Rommelio tankai Libijoje. Anksčiau jie atmušė Tripolio link pajudėjusius anglus atgal prie Egipto sienos.

Iki SSRS užpuolimo, tapusio lemtinga führerio klaida, liko dar mėnuo ir prieš šį įvykį vokiečiai nusprendė trūks plyš kuo labiau susilpninti vienintelį potencialų priešą kontinente. Po 1940 metais pralaimėto oro mūšio dėl Britanijos, Berlyne nutarė atkirsti Ūkanotąjį Albioną nuo produktų ir ginkluotės šaltinio, užtvėrę visus tiekimo kelius iš JAV. Tada naciai dar nesirėmė vien povandenine ginkluote, nes Kriegsmarine, be povandeninių laivų, buvo šeši linkorai ir keturi sunkieji kreiseriai, ir kiekvienas iš jų nesunkiai galėjo nuleisti į dugną bet kurį sąjungininkų konvojų. Optimizmo teikė piratiškas kreiserio „Admiral Scheer“ reidas, kuris nuo 1940 metų lapkričio iki 1941 metų balandžio sėkmingai vykdė užduotis Atlanto ir Indijos vandenynuose, nuskandino 14 ir užgrobė tris priešininko laivus, kurių bendras tonažas viršijo 100 tūkstančių tonų.

Tačiau, kad ir kaip tinkamai užpuolimams buvo pritaikytas „Admiral Scheer“, nei techninėmis charakteristikomis, nei kovine galia jis nė iš tolo neprilygo naujausiam vokiečių laivų statybos kūriniui – linkorui „Bismarck“, šarvuotam gigantui, kurio ilgis buvo kaip nepamirštamojo „Titanico“, tačiau svėrusio daug daugiau už keleivinį lainerį. 1939 metų vasarį nuleistas į vandenį, 50 tūkstančių tonų vandentalpos „Bismarck“ tuomet buvo didžiausias linkoras pasaulyje, jo pagrindinio kalibro bokšteliuose („Anton“, „Bruno“, „Caesar“, „Dora“) buvo aštuonios 380 mm kalibro patrankos. Sviediniai svėrė 800 kg, o šaudymo nuotolis buvo >36 km. Nuplaukdamas 17 000 kilometrų ir pasiekdamas 30 mazgų greitį (55,6 km/h) „Bismarck“ galėjo jei ne visiškai nutraukti tiekimą Britanijai, tai bent jau labai smarkiai apriboti, taip maksimaliai sumažindamas anglų pasipriešinimo naciams galimybes.

Laivo įgulą sudarė 2200 žmonių (vidutinis amžius – 22 metai), turbinų galia – 150 000 AG, kas atitinka šešių Boeing 737 variklių galią. Į linkorą buvo pakrauta 500 kiaulių ir 300 jaučių skerdenų ir tūkstantis 50 litrų talpos alaus statinių. Iš viso provizijos būtų užtekę vieną dieną pramaitinti ketvirčio milijono gyventojų miestą.

Į linkorą buvo pakrauta 500 kiaulių ir 300 jaučių skerdenų ir tūkstantis 50 litrų talpos alaus statinių

Linkoras į vandenį buvo nuleistas, asmeniškai dalyvaujant fiureriui, per visų įsimylėjusiųjų dieną, o laivą šampano buteliu „pakrikštijo“ Otto von Bismarck'o anūkė Dorathea von Lovenfeld. Į pirmąjį žygį „Bismarck“ patraukė 1941 metų gegužės 18 dieną iš Gotenhafen (dabar – Gdynė), lydimas sunkiojo kreiserio „Prinz Eugen“. Operacija, kuria du Kriegsmarine monstrai turėjo paversti Atlanto vandenyną sąjungininkų laivų kapinėmis, buvo pavadinta Rheinübung („Reino mokymai“). Įdomu, kad operacijos vadovu paskirtas admirolas Günther Lütjens prašė Berlyno ją atidėti, kad eskadrą galėtų sustiprinti tada išbandomas „Bismarcko“ brolis dvynys „Tirpitz“ ar buvęs Breste linkoras „Scharnhorst“. Tačiau Kriegsmarine vadovas Erich Raeder, remdamasis Hitlerio pozicija, nekantravusio išvysti, kaip „vokiečių laivyno pasididžiavimas“ ims rinkti trofėjus, ir ragino laivyno vadus, atsisakė patenkinti Liutenso prašymą. Veikiausiai Hitleris nekantravo pasidžiaugti „Bismarcko“ pergalėmis, siekdamas kiek numušti anglų ūpą ir priversti juos dukart pagalvoti prieš palaikant SSRS būsimame kare Rytuose.

Operacija Rheinübung

Lütjenso eskadra turėjo visiškai slaptai plaukti iki šiaurinės Atlanto vandenyno dalies, kur ir planavo pradėti transporto laivų medžioklę. Tačiau gegužės 20 dieną „Bismarcką“ aptiko iš pradžių švedų kreiseris „Göteborg“, o kitą dieną – žvalgybinis britų „spitfire“ lėktuvas viename iš Norvegijos fiordų Tronheimo apylinkėse. Į linkoro gaudynes buvo pakeltos visos pagrindinės britų laivynų pajėgos, vedamos linijinio kreiserio „Hood“. Anglai juo didžiavosi ne menkiau, nei vokiečiai – „Bismarcku“, nors, tiesą sakant, britų laivas visomis pagrindinėmis charakteristikomis savo oponentui nusileido: greičiu, šarvais, ginkluote.

„Hood“ vadovaujama linkoro „Prince of Wales“ ir šešių minininkų eskadra ėmė tykoti „Bismarcko“ prie pietinių Islandijos krantų. Vokiečių laivai, beje, pasirinko kitą kelią ir į Islandiją nuo Grenlandijos skiriantį Danijos sąsiaurį įplaukė iš šiaurinės pusės, kurią sergėjo britų kreiseriai „Norfolk» ir „Suffolk“. Vėliau, kovai su „Bismarcku“ prie jų prisijungti buvo iškviesti linkorai „King George V“ ir „Rodney“, lėktuvnešis „Victorious“ ir „Ark Royal“, linijinis kreiseris „Repulse“, kreiseriai „Dorsetshire“ ir „Sheffield“, o taip pat daugybė minininkų ir aviacija. Iš viso – du lėktuvnešiai, trys linkorai ir šeši kreiseriai. Beje, visame SSRS laivyne karo su Vokietija pradžioje buvo vos trys linkorai, septyni kreiseriai ir nė vieno lėktuvnešio.

Gegužės 24 rytą „Prince of Wales“ ir „Hood“ prisiartino prie vokiečių laivų ir pradėjo mūšį. Priešininkus skyrė maždaug 9 jūrmylių (~17 km) atstumas. Pirmosios salvės faktiškai nulėmė abiejų eskadrų flagmanų baigtį, tačiau jei „Bismarcko“ paleistas sviedinys pataikęs į „Hoodo“ šaudmenų sandėlį iškart pražudė kreiserį – sprogimai sudraskė laivą į tris dalis ir jis per porą minučių nuskendo, – tai viena „Prince of Wales“ salvė tapo nelyginant uždelsto veikimo mina. Britų iššautas sviedinys pramušė linkoro kuro cisternas, ir daug kuro ištekėjo. Į cisternas ėmė veržtis vanduo, paskui „Bismarcką“ nusidriekė naftos produktų pėdsakas, ir laivas jau negalėjo išvystyti maksimalaus greičio, kas vėliau tapo viena iš jo paskandinimo priežasčių.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(65)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(61)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
75(0)
16(0)
15(0)
14(3)
10(1)
Savaitės
150(27)
101(1)
70(0)
67(1)
Mėnesio
151(15)
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)