Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Laivai

Naujasis Stambulo kanalas: beprotišką Turkijos lyderio idėją gaivins Kinijos pinigai? (Video)

2021-07-15 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (110)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano oponentai 45 km kanalo idėją apibūdino kaip beprotišką, kai ji pirmą kartą buvo paviešinta prieš dešimtmetį. Atrodo, kad šiai idėjai lemta išsipildyti.

Prieš savaitę Turkijos vadovas jau dalyvavo tilto, kuris žymi pirmąjį žingsnį įgyvendinant jo užaugintą projektą „Canal Istanbul“, statybų pradžios ceremonijoje.

Kanalas, jungiantis Juodąją jūrą su Marmuro jūra, tikimasi, sulauks užsienio palaikymo, įskaitant Kiniją.

„Mes šiandien atveriame naują Turkijos vystymosi istorijos puslapį, – ceremonijoje ryžtingai kalbėjo R.T.Erdoganas. – Į šį projektą žiūrime kaip į Stambulo ateities išgelbėjimą.“

Manoma, kad planas statyti kanalą kainuos daugiau nei 12,5 mlrd. eurų ir dar labiau suskaldys jau dabar į keletą stovyklų pasidalijusią šalį. Projektas taip pat kelia sunkių geopolitinių galvosūkių spėliojant, kokį vaidmenį statybose vaidins Kinija ar R.T.Erdogano regioninis sąjungininkas Kataras.

Augins populiarumą

Pasak R.T.Erdogano, kanalas tiesiamas siekiant atlaisvinti eismą stipriai perkrautame Bosforo laivų kelyje, sumažinti avarijų skaičių ir užtikrinti greitesnį laivų praplaukimą.

Žvelgiant iš politinės perspektyvos, Turkijos prezidentas tikisi, kad milžiniško masto projektas duos naują impulsą ekonomikai, sukurs darbo vietų ir padidins jo populiarumą prieš 2023 m. rinkimus.

„Be abejo, turėtume pridėti kitų strateginių elementų, pavyzdžiui, kad mūsų šalis vaidintų efektyvesnį vaidmenį pasaulinėje prekyboje, ir atsiriekti didesnę transporto ir logistikos koridorių dalį“, – pridūrė R.T.Erdoganas.

Ilgametis šalies lyderis prognozuoja, kad iki 2050 m. Bosforo vandens keliu naudosis 78 tūkst. laivų. Vis dėlto oficialūs duomenys verčia abejoti tokiais planais.

Srautas sąsiauryje stabiliai mažėjo nuo 2007 m., kai praplaukė 56 tūkst. laivų, šiuo metu metinis srautas siekia apie 40 tūkst. laivų.

Prieštaringai vertinamas projektas suskaldė Turkijos visuomenę įvairiais klausimais, apimančiais aplinkos ir finansines temas bei nacionalinį saugumą. Opozicijos partijos nuožmiai priešinasi kanalo idėjai grasindamos pažadais nefinansuoti jos ir atsiriboti nuo bet kurios valstybės ar bendrovės, kuri ją palaiko, jei tik jos patektų į valdžią.

Remiantis „Istanbul Economics Research“ apklausa, 58 proc. respondentų nepritaria projektui – 5 proc. daugiau nei prieš septynis mėnesius.

Kainuos milijardus

Didingos ceremonijos metu R.T.Erdoganas tikino, kad projektas kainuos 12,6 mlrd. eurų, įskaitant naujus šešis tiltus, kurie bus pastatyti per kanalą. Spėjama, kad vien jiems Turkija atseikės apie 1,2 mlrd. eurų per šešerius metus.

„Stambulo kanalas finansuos save iš pajamų, kurias generuos praplaukiantys laivai, statomi uostai ir kiti šaltiniai“, – aiškino R.T.Erdoganas.

Jis apibūdino projektą kaip „pasaulinio lygio“ ir neatimantį „nieko iš valstybės iždo“.

 

Birželio pradžioje Turkijos prezidentas kūrė idėjas apie kanalo statybą pagal privataus sektoriaus finansuojamą schemą, paremtą pajamomis, gautomis iš pusės milijono namų, kuriuos ketinama pastatyti palei naująjį vandens kelią.

Vis dėlto ekspertams kyla abejonių dėl „Canal Istanbul“ komercinių galimybių. Pirštu bedama į mažėjantį eismą per pastaruosius 15 metų ir saugų bei beveik nemokamą komercinių laivų praplaukimą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, kurį garantuoja 1936 m. Montrė konvencija.

Buvę Turkijos admirolai ir diplomatai perspėjo, kad kanalas gali mesti nepageidaujamą iššūkį Montrė konvencijai, kuri atidžiai reguliuoja karinių laivų išplaukimą iš Turkijos sąsiaurio, galimai sutrikdant iki šiol buvusią pusiausvyrą, ypač Juodojoje jūroje. Vyriausybė neigia, kad taip atsitiktų.

Prieš ceremoniją susisiekimo ministras Adilas Karaismailoglu tikino, kad Kinijos, Rusijos, Olandijos ir Belgijos įmonės išreiškė didelį susidomėjimą projekto finansavimu. Ministras netiesiogiai pateikė nuorodas į Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvą, norinčią sausumos ir jūros tinklais susieti Aziją su Afrika ir Europa taip siekiant pagerinti regioninę integraciją ir padidinti prekybą.

Didėjanti Kinijos įtaka

 

Turkija stipriai palaikė ambicingą Pekino iniciatyvą ir 2015 m. pasirašė susitarimo memorandumą su Kinija siekdama suderinti savo „Vidurinio koridoriaus iniciatyvą“, susiejančią Turkiją ir Europą su Kinija per Kaspijos rytų ir vakarų kelią.

Turkijos santykiams su ES ir JAV blogėjant Kinijos dalyvavimas šalies ekonomikoje tik dar labiau išaugo. 2020 m. Kinija buvo didžiausia Turkijos importo partnerė, per metus įnešusi per 19 mlrd. eurų, 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

2015 metais Valstybinių Kinijos kompanijų konsorciumas Stambule už maždaug 800 mln. eurų įsigijo pagrindinį konteinerių terminalą.

Kovo mėnesį dienraštis „Bloomberg“ pranešė, kad „China Merchants Group“ ir kiti partneriai buvo beveik sutarę dėl Trečiojo tilto, jungiančio Bosforo sąsiaurio krantines, akcijų paketo įsigijimo už 578 mln. eurų.

Tačiau teigiama, kad sandorį nutraukė Kinijoje prasidėjusi pandemija. Remiantis ataskaita, dabar sandoris buvo atnaujintas, pridedant 1,3 mlrd. eurų pradinę paskolą, kurią suteikė Kinijos bankas, komercinis Kinijos bankas ir Kinijos pirklių bankas.

Tokie stambūs sandoriai rodo, kad Kinijos investuotojai nėra abejingi Stambulo, kuriame geografiškai susijungia Azijos ir Europos žemynai, infrastruktūros plėtrai.

 

Vis dėlto Turkija nėra oficialiai apsisprendusi nei dėl konkurso, nei dėl verslo modelio, net neskelbia kanalo statybų konkurso laiko rėmų.

Gali kenkti gamtai

Turkijos žiniasklaida spėlioja apie galimą Kinijos ir Kataro investicijų dalyvavimą ir projekto finansavimą. Pranešama, kad Kataro karališkosios šeimos narys kanalo trasoje jau įsigijo žemės.

Ankaros universiteto Azijos ir Ramiojo vandenyno tyrimų centro direktorius Ali Merthanas Dundaras neabejoja, kad „dėl „Diržo ir kelio“ iniciatyvos Stambulo kanalo projektas gali sulaukti tiek Kinijos finansavimo, tiek susidomėjimo statyba ir eksploatavimu, jei tik kinai gaus patrauklių paskatų dalyvauti“.

„Reuters“ balandžio mėnesį pranešė, kad kai kurie vietiniai Turkijos bankai nenorėjo finansuoti kanalo projekto vien dėl investicijų rizikos ir jų, kaip pasirašiusiųjų Jungtinių Tautų „Atsakingos bankininkystės principus“, raginančius vengti žalos žmonėms ir planetai, statuso.

Atsižvelgdami į tai, jog kanalo projektą nagrinėję aplinkosaugininkai ir mokslininkai nustatė galimai negrįžtamą žalą aplinkai, daugelis bankininkų nusiteikę pesimistiškai, kad projektas gali gauti Vakarų finansavimą.

Likus dienai iki novatoriškos ceremonijos Stambulo meras Ekremas Imamoglu, priklausantis pagrindinei Turkijos opozicijos partijai, užtvankos vietoje, kurią ketinama pakeisti dar trimis užtvankomis, surengė spaudos konferenciją.

 

„Čia pastatyti tilto atkarpą, kuri iš tikrųjų dar anksčiau buvo planuojama kaip greitkelio projekto dalis, ir vadinti ją novatoriško kanalo pradžia tėra pastangos išnešti sveiką kailį politikoje“, – pareiškė E.Imamoglu, ceremoniją pavadinęs „iliuzija“ ir pažadėjęs toliau kovoti su kanalo idėja.

„Mes susiduriame su rizika pakenkti aplinkai, žmonėms ir Stambului, taip pat rizika sunaikinti visą Marmuro jūrą“, – pratęsė E.Imamoglu.

Jūra šiuo metu kovoja su gleivine medžiaga, vadinama „jūros snargliu“, kurį sukelia tarša ir kylanti vandens temperatūra.

Politinis žaidimas

Per beveik du dešimtmečius besitęsiantį R.T.Erdogano valdymą imtasi kelių milijardų dolerių infrastruktūros projektų, tokių kaip oro uostai, tiltai, tuneliai ir ligoninės, sukurtos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės schemos ir taip užsitikrinami rinkėjų balsai.

Panašu, kad politikai tokios strategijos laikosi ir toliau, nepaisydami kritikos dėl didelių ilgalaikių išlaidų.

Stambulo kanalas vertinamas kaip didžiausias R.T.Erdogano infrastruktūros iššūkis, kurį bandoma įveikti šalį krečiant ekonominiams sunkumams dėl pandemijos ir smukusios Turkijos liros kurso ir skeldėjant visuomenės paramai, kuri artėja prie rekordinių žemumų.

 

Belieka laukti, ar R.T.Erdoganas rimtai siekia įgyvendinti projektą savo rankomis, ar galų gale įsitrauks Kinija, iki šiol atsiuntusi Turkijai daugiau nei 34 milijonus vakcinos nuo koronaviruso dozių ir suteikusi labai reikalingą užsienio valiutos injekciją šalies išeikvotoms centrinio banko atsargoms.

R.T.Erdoganas birželio 13 dieną paskelbė naują dviejų šalių centrinių bankų susitarimą prieš pat išvykdamas į neseniai vykusį NATO viršūnių susitikimą ir susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Pagal susitarimą esamas valiutų apsikeitimo susitarimas padidina limitą iki 5 mlrd. eurų nuo buvusio 2 mlrd. eurų limito.

Pasak Azijos ir Ramiojo vandenyno studijų centro direktoriaus Selcuko Colakoglu, tokio masto projektą galėtų finansuoti tik keletas šalių kartu, nesvarbu, ar jos būtų G7 narės, ar milžinišką ekonominę jėgą turinti Kinija.

„Kad ir kuri šalis būtų pasirengusi finansuoti šį projektą, tai nebus grynai finansinis sprendimas, – kalbėjo S.Colakoglu. – Tai taip pat bus pritvirtinta politinėmis ir diplomatinėmis gijomis, kai finansuotojas sieks maksimalaus užsienio politikos strategijos koordinavimo.“

Parengta pagal „Nikkei“ inf.




Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
68(3)
42(0)
34(8)
24(0)
21(2)
20(0)
20(0)
16(0)
15(0)
Savaitės
66(0)
64(0)
60(0)
59(7)
Mėnesio
235(8)
105(22)
87(0)
82(3)