Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Laivininkystės įtaka aplinkai (Laivai | Technologijos)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(26) 2018-07-21 3
Pasaulio rinkos laukia permainos. Ekonomistai gąsdina nafta už 400 dolerių.
(15) 2016-11-18 159
Konteineriniai laivai yra milžiniški aparatai – jų ilgis siekia apie 400 metrų. Juos nesunku pastebėti net būnant už kelių kilometrų. Tačiau žymiai sunkiau pastebėti, kaip jie terčia aplinką. O skaičiai išties įspūdingi.
(12) 2018-07-31 36
Pasaulis vis labiau stengiasi taupyti energiją bei pereiti prie mažiau taršių ir aplinkai draugiškesnių energijos šaltinių. Deja, bet pasaulyje yra fiksuojamas nerimą keliantis taršos lygis ir būtent iškastinis kuras yra pagrindinė aplinkosaugininkų galvos skausmo priežastis.
Ne tik įprastuose keliuose, bet ir vandens telkiniuose plaukiojančios transporto priemonės naudoja iškastinį kurą, dėl ko vis labiau blogėja vandens kokybė. Viskas skamba gana niūriai? Tačiau įsivaizduokite kruizinį laivą, kuriam nereikia iškastinio kuro ir jis dėka vandenilio, vėjo ir saulės energijos vis tiek plaukia. Skamba kur kas geriau ir toks laivas jau egzistuoja.
(11) 2012-04-10 1
JAV pakrantės apsaugos kariškiai apšaudė ir nuskandino prie Šiaurės Amerikos krantų priartėjusį laivą vaiduoklį iš Japonijos.
(5) 2015-02-07 15
Filmas skirtas vienam didžiausių pasaulio statinių – Panamos kanalui, jungiančiam Atlanto ir Ramųjį vandenyną. Kanalo ilgis 81,6 km, iš jų 16,4 km eina pagilintu Panamos ir Limono įlankų dugnu. Atlanto vandenyno šlaite kanalas eina Čiagreso upės slėniu, kuriame sudarytas Gatuno ežeras.
(4) 2018-11-26 5
Konteineriniuose laivuose dirba nuo keliolikos iki kelių dešimčių žmonių. Jie dirba, gyvena savo įprastą gyvenimą, valgo ir tuštinasi. Tik kur jų atliekos keliauja? Negi tiesiai į jūrą?
(4) 2017-10-16 27
Šiuo metu laivyba yra atsakinga už 2,2 procentus pasaulio anglies taršos. Šis skaičius, tikėtina, išaugs 2,5 karto dar iki 2050-ųjų. Tai - ne tik didžiulė žala gamtai, bet ir nereikalingos išlaidos pramonei. Kaip galima vienu šūviu ir sumažinti transportavimui reikalingas lėšas ir laivybos daromą žalą aplinkai? Suomiškas krovininis laivas „Estraden“, dažnai vadinamas laivų pasaulio „Prius“, bando visai patrauklų problemos sprendimo būdą.
(3) 2015-12-14 48
<i>Nors atrodo ne sudėtingesni už Kempiniuką Plačiakelnį, konteineriai padarė didžiulę įtaką visos žmonijos raidai. O juos plukdo didžiausi kada nors žmonių sukurti laivai</i>
(2) 2018-06-21 119
Krovininiai lėktuvai egzistuoja, tačiau jie iš tikrųjų negali varžytis su laivais. Lėktuvai naudojami tada, kai reikia greičio ir yra kas už tą greitį sumoka. Kai greičio nereikia, pakanka ir konteinerinių krovininių laivų, kuriuos viso pasaulio prekeiviai tiesiog dievina. Kodėl? Jai pristatyti krovinius beveik nekainuoja.
(1) 2016-06-02 22
Didžiausias pasaulyje kruizinis laivas išvyko į pirmąją kelionę. Daugeliui neramu, kad šis prabangus plaukiojantis miestas ir kiti turistiniai laivai padarys nepataisomos žalos aplinkai.
(0) 2011-12-30 2
Laivų inovacijos leis sunaudoti daug mažiau kuro ir tuo pačiu padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
(0) 2018-07-24 17
Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje, pašaliniams uždraustoje zonoje, utilizuojami atominiai povandeniniai laivai.
(0) 2011-09-20 0
Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, atstovai rugsėjo pabaigoje dalyvaus Baltijos jūros rizikos („Brisk“) rengiamame ekspertų pasitarime apie tai, ką reikėtų daryti, jei įvyktų laivo avarija ir išsilietų daug naftos ir/ar chemijos produktų.
(0) 2011-04-29 0
Valčių motorų sukuriama turbulencija kelia rimtą grėsmę zooplanktonui – smulkiems vandens paviršiuje gyvenantiems organizmams, kurie yra itin svarbi mitybos grandinės dalis. Tokius naujo tyrimo duomenis skelbia BBC.
(0) 2015-10-22 81
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkai įpusėjo pirmą kartą atliekamą milžiniškos apimties tyrimą. Jo tikslas – nustatyti, kokią įtaką Baltijos jūrai ir jos ekosistemai daro žvejyba dugniniais tralais. Tarpiniai rezultatai mokslininkus šokiravo, nes jie išaiškino tokį reiškinį, apie kurį dar niekas nežinojo.