Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Lėktuvai ir aviacija

Kodėl skrydžio metu atsiranda pilvo pūtimo jausmas, užgula ausis ir netgi gali pradėti skaudėti dantis? 20 valandų krėsle - didelis iššūkis: kaip palengvinti ilgą skrydį

2018-08-24 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (1836)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

„Ultrailgų“ reisų vis daugėja. Kaip ir būdų juos išgyventi.

Dabar ilgiausias komercinių linijų reisas – 17,5 valandos trukmės aviakompanijos Qatar reisas iš Oklendo (N. Zelandija) į Dohą (Kataras). Atgalinis reisas valanda trumpesnis. Netrukus tai pasikeis: Singapore Airlines spalį pradės – tiksliau, atnaujins – skrydžius tarp Singapūro ir Niuarko (JAV). Šio maršruto keleiviai ore praleis 18 valandų 45 minutes. Tobulėjant lėktuvams, ultrailgų reisų daugėja: 2008 metais vidutinio komercinio reiso ilgis buvo 1200 km, dabar gi 1390 km – 16% daugiau. Darytina prielaida, kad jau netrukus reisų be nusileidimų trukmė viršys 20 valandų.

Ultrailgi reisai padeda taupyti laiką skraidantiems iš vieno pasaulio krašto į kitą. Tačiau skrydis, kai žmogui reikia 18 valandų sėdėti vienoje vietoje dirbtiniame mikroklimate – rimtas išbandymas. Kad šis potyris organizmui keltų mažesnį stresą, aviakompanijoms tenka peržiūrėti aptarnavimo standartus. Joms padeda mokslininkai, tiriantys, kaip kūną ir smegenis veikia visi ilgo skrydžio aspektai – nuo meniu iki temperatūros ir apšvietimo.

Ilgi skrydžiai gyvenimą gadina visokeriopai

Nuo jų jautrumą praranda skonio speneliai. Maistas lėktuve atrodo neskanus iš dalies dėl to, kad mažesnis oro slėgis – salone palaikomas ~2,5 km aukštį virš jūros lygio atitinkantis oro slėgis – keičia skonio pojūtį panašiai kaip stipri sloga – jis prarandamas. Sūrumo ir saldumo suvokimas gali pablogėti beveik 30%, o nosies gleivinę džiovinantis lėktuvo oras reikalų irgi nepagerina. Veikiausiai būtent keistas skonio spenelių elgesys paaiškina pomidorų sulčių populiarumą skrydžių metu: kai kurie tyrimai rodo, kad umami skonis (būtent jis būdingas pomidorams) gali sustiprėti. Dėl to pomidorų sultys danguje patrauklesnės nei ant žemės, ypač – nublankusių kitų skonių fone. Aukštis pastebimai paveikia ir vyno skonį, todėl specialistai pataria: jeigu skrydžio metu norite išgerti, geriau tai padaryti pirmoje jo dalyje.

Sumažėja deguonies lygis kraujyje, ir tai provokuoja nuovargio pojūtį ir galvos skausmą. Lėktuve simuliuojamos sąlygos, esančios 1800–2400 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jei organizmas prie gyvenimo tokiame aukštyje nėra pratęs, deguonies koncentracija kraujyje bus mažesnė už jam įprastą, ir dėl to pasireikš nuovargio – fizinio ir protinio – jausmas.

Susidaro daugiau dujų – tiksliau, dėl mažesnio slėgio organizme esančios dujos išsiplečia. Dėl to kyla pilvo pūtimo jausmas, užgula ausis ir netgi gali pradėti skaudėti dantis : per suirusius audinius, seną ar netinkamai įstatytą plombą patekęs oras plėsdamasis spaudžia audinius ir kelia diskomfortą.

Lyg viso to būtų maža, sausėja oda ir organizmas netenka skysčių, didėja melanomos išsivystymo rizika (tyrimai parodė, kad tai pasakytina apie pilotus ir kitus ekipažo narius), patinsta kojos, sutrinka cirkadiniai ritmai: kol organizmas atsigaus, gali praeiti ir dvi paros, o žmogus visą tą laiką jausis pavargęs, neišsimiegojęs ir nedarbingas.

Kad ilgų skrydžių našta slėgtų mažiau, rekomenduojama judėti – muistytis, vaikščioti po saloną, mindžiukuoti nuo kojos ant kojos – bent jau kas pusvalandį, vengti alkoholio (jis tik padidins deguonies trūkumą ir skysčių netekimą), skrydžio išvakarėse ir skrydžio dieną išgerti po aspirino tabletę (kraujotakos sustiprinimui) ir gerti daugiau vandens ne tik prieš skrydį, bet ir bent jau dieną prieš.

Keleivių dalią palengvinti stengiasi ir vežėjai. Kartu su mokslininkais jie atlieka bandymus tiek dirbtinai sukurtomis, tiek realiomis sąlygomis – nenustebkite lėktuve išvydę jutikliais apkabinėtą žmogų. Wall Street Journal rašo, kad tenka peržiūrėti visus skrydžio momentus.

Įrengdama salonus, Australijos Qantas atsižvelgia į žmogaus kūno ypatybes. Ilgų skrydžių metu, keleiviams ruošiantis miegui, apšvietimas tampa rausvas arba gelsvas – gyvenant įprastu ritmu, tokios spalvos signalizuoja smegenims, kad artėja vakaras ir skatina „miego hormonu“ vadinamo melatonino gamybą. Kai metas prabusti, užsidega balkšvai žydra šviesa. Temperatūra irgi kinta, skatindama užmigimą, – ją sumažina, nes žmogus miega geriau, kai nekaršta – miegui geriausiai tinka 16–19°С temperatūra.

Skraidindama keleivius maršrutu iš Perto į Londoną, Qantas pakeitė maitinimo režimą: vakarienė pateikiama vėliau, kad organizmo „biologinis laikrodis“ lengviau prisitaikytų prie kitos laiko juostos. Singapore laikosi kitos strategijos: savo 17 valandų reisuose tarp Singapūro ir JAV, kompanija maitinimosi ir miego laiką leidžia pasirinkti patiems keleiviams.

Kol skrydžiuose tiekiamas maistas atsiduria skrandžiuose, jis įveikia ilgą kelią nuo virtuvės: nuo jo pagaminimo ir pristatymo į lėktuvą gali praeiti 8–10 valandų, o paskui dar iki 15 valandų, kol jis bus pašildytas ir patiektas vartojimui. Tokias sąlygas įvairūs produktai ištveria nevienodai: tarkime, delikatus jogurto ir kiaušinio trynio padažas neišvengiamai praras konsistenciją, o štai truputį apkepti špinatų lapai išsilaikys kuo puikiausiai.

Be tokių akivaizdžių dalykų, kaip prekinės išvaizdos išlaikymas, yra ir kitų. WSJ rašo, kad aviakompanija Singapore patiekalų sudėtį parenka taip, kad jie keleivių kraujyje nesukeltų smarkių cukraus lygio svyravimų. Dėl to meniu, pavyzdžiui, bulvės pakeičiamos žiediniais kopūstais su ciberžole – kopūstai padeda sumažinti kūno skysčių netekimą, o ciberžole veikia priešuždegimiškai.

Vietoje didelių porcijų lėktuvuose patiekiamos kelios mažos: viena vertus, taip irgi išvengiama cukraus lygio kraujyje šokinėjimo, o antra – sėdėdamas žmogus suvartoja mažiau energijos nei įprastai. Kai kurie vežėjai į savo patiekalus tikslingai deda mažiau druskos, kad ilgo skrydžio metu organizmas neprarastų skysčių: vietoje druskos naudojami skonio pojūčio netekimą kompensuojantys ryškaus skonio prieskoniai. Be to, naudojami standartiniai aviacijos virėjų triukai: daugiau padažo, kompensuojančio skysčių netekimą, ir „sausi“ produktai keičiami „drėgnais“ – pavyzdžiui, vietoje vištienos krūtinėlių patiekiamos blauzdelės.

Ir dar vienas Singapore naudojamas būdas: maitinti taip, kad keleiviai daugiau judėtų. Tam kompanija siūlo „sultinio arbatą“ (bone-broth tea) – užvirintą gėrimą iš sutrintų į miltus jaučių ar vištų kaulų. Jis veikia kaip diuretikas ir verčia žmonės dažniau stotis ir salonu pasivaikščioti iki tualeto– tai kone vienintelis būdas, kaip galima prasimankštinti per 15 valandų trunkantį sėdėjimą krėsle. Dėl tos pačios priežasties vežėjai keleiviams siūlo fizinius pratimus, kuriuos galima atlikti sėdint krėsle, kad paspartėtų kraujotaka ir netintų kojos – Singapore lėktuvuose demonstruoja filmukus, o Qantas sako netgi nagrinėjantys galimybę skraidinti trenerius, kurie parodytų, kaip galima mankštintis sėdint.


republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(14)
Visi šio ciklo įrašai:
2018-10-16 ->
2018-08-24 ->
Kodėl skrydžio metu atsiranda pilvo pūtimo jausmas, užgula ausis ir netgi gali pradėti skaudėti dantis? 20 valandų krėsle - didelis iššūkis: kaip palengvinti ilgą skrydį
14
2016-05-20 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(0)
24(9)
21(2)
19(1)
18(0)
15(2)
12(0)
Savaitės
89(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
145(3)
143(12)
140(22)