Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Lėktuvai ir aviacija

Sovietų žvėris, kuris taip niekada ir nepakilo į orą: turėjo būti tobula mašina ir Sovietų Sąjungos viltis prieš JAV povandeninių laivų išpuolius (Video)

2021-01-29 (0) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (110)
    Share

Vienintelis išlikęs šio neįprasto lėktuvo prototipas dabar apgriuvęs kūpso lauke netoli Maskvos – tačiau kažkada tai buvo Sovietų Sąjungos viltis prieš JAV povandeninių laivų išpuolius, rašo CNN.

„Bartini Beriev VVA-14“, kurio pavadinime raidės reiškia „vertikalaus pakilimo orlaivį amfibiją“, o 14 žymi variklių skaičių – buvo sukurtas pakilimui iš bet kurios vietos be kilimo bei tūpimo tako ir užtikrinti ilgalaikį skrydį virš vandens.

Sukurtas septintajame dešimtmetyje, orlaivis buvo atsakas į balistines raketas „Polaris“. Jungtinės Valstijos 1961 m. jomis apginklavo savo povandeninių laivų laivyną – tai buvo branduolinio atgrasymo priemonių dalis. Lėktuvo dizainerio Roberto Bartini mintyse amfibija „VVA-14“ turėjo būti tobula mašina, ieškanti ir naikinanti raketas gabenančius povandeninius laivus.

Tačiau planas neišdegė. Iš siūlomų trijų prototipų pastatyti tik du – ir tik vienas jų pakilo į orą. Kai 1974 m. mirė R,Bartini, projektas mirė kartu su juo – o antrasis prototipas buvo išardytas.

Pirmasis prototipas (beveik nepažeistas) 1987 m. buvo išsiųstas į Centrinį Oro pajėgų muziejų netoli Maskvos – tačiau transportuojant kažkas nepasisekė. Orlaivis buvo išplėštas ir apgadintas, ir nuo to laiko taip ir nėra sutaisytas.

„VVA-14 buvo skraidanti valtis, kuri turėjo pakilti nuo vandens arba leistis vertikaliai, o paskui skristi kaip įprastas lėktuvas“, – sako sovietų aviacijos istorikas Andrejus Sovenko. 2005 m. jis susitiko Robertu Bartini pavaduotoju Nikolajumi Pogorelovu, kuris irgi dirbo prie lėktuvo kūrimo.

 

„Pasak N.Pogorelovo, R.Bartini buvo vizionierius, turėjęs nepaprastą protą ir charakterį. Atrodė, kad jis kilęs ne iš savo laikų, bet iš kažkokios kitos epochos – kai kas jį net vadino ateiviu. Be abejonės, sovietų lėktuvų statyboje R.Bartini paliko pėdsaką. Tačiau jis daugiausia išgarsėjo savo idėjomis ir koncepcijomis, nors tik kelios iš jų iš tikrųjų tapo realybe“, – teigia A.Sovenko.

R.Bartinis, 1923 m. po fašistų iškilimo savo namus Italijoje iškeitęs į Sovietų Sąjungą, numatė keletą skirtingų VVA-14 versijų, įskaitant vieną su pripučiamais pontonais, leidžiančiais nusileisti ant vandens – ir kitą su sulankstomais sparnais, kurie leistų lėktuvui vykdyti misijas pakylant iš laivo jūroje.

Pirmasis prototipas į orą pakilo 1972 m. Vėliau buvo sumontuoti pontonai ir išbandytas konstrukcijos plūdrumas.

„Šis orlaivis neturėjo jokių keliamųjų variklių ar jokios įrangos, skirtos povandeninių laivų paieškai. Jis buvo skirtas tik tirti horizontalaus skrydžio charakteristikas ir išbandyti orlaivio sistemas. Iš viso 1972-1975 m. jis atliko 107 skrydžius ir prikaupė 103 skrydžio valandų“, – sako A.Sovenko.

Keista lėktuvo išvaizda nulėmė slapyvardį „Zmej Gorynič“ – pagal drakoną iš rusų liaudies pasakų. „Žiūrint iš žemės, VVA-14 kėlė suprantamas asociacijas su Zmejumi Goryničiu: ji taip pat tarsi turėjo tris galvas, ir taip pat palyginus mažus sparnus“, – pasakoja aviacijos istorikas.

Antrasis šansas

 

Antrasis prototipas turėjo gauti variklius vertikaliajam kilimui – tačiau jie taip ir netiko beveik baigtam lėktuvui, o tinkamo tipo varikliai niekada nebuvo sukurti. Tai pasmerkė projektą ir lėktuvas buvo išardytas.

R.Bartini bandė įpūsti naują gyvybę į VVA-14 paversdamas šį ekranoplanu – tai yra orlaivių tipas, kuris sklendžia naudodamasis ekrano efektu, t.y. sparno keliamosios galios padidėjimu, kai lėktuvas skrieja neaukštai virš žemės ar vandens paviršiaus išnaudojant tam tikrą oro pagalvės efektą. Būtent bandymai, atlikti iškart po R.Bartini mirties, pademonstravo tokių orlaivių kūrimo galimybes, todėl TSRS tapo neabejotinu šios srities lydere.

Tačiau nepaisant visko, projektas nebuvo pratęstas.

„Manau, sovietų kariuomenė labai greitai suprato, kad VVA-14 kaip priešpovandeninio lėktuvo efektyvumas būtų buvęs mažas. Jis galėjo gabenti tik labai nedaug raketų, o techniniai iššūkiai kuriant tokią neįprastą transporto priemonę buvo labai dideli. Galų gale kariškiai tokių užduočių vykdymui pasikliovė labiau įprastais orlaiviais“, – aiškina A.Sovenko.

 

Projektą nutraukus, originalus prototipas baržomis buvo perkeltas iš Taganrogo Rusijos pietuose – kur jis buvo pastatytas ir išbandytas – į mažą Lytkarino miestelį netoli Maskvos. Iškrautas į krantą, jis buvo paliktas be priežiūros – ir iš dalies sunaikintas bei išardytas.

Vėliau sraigtasparniu pervežtas į netoliese esantį Centrinių oro pajėgų muziejų, orlaivis iki šiol tebėra smarkiai apgadintas.

„Iš tiesų, kai kurie originalaus prototipo fragmentai jau 33 metus yra yra tik metalo laužas. Nežinau, kodėl muziejaus administracija nesiima priemonių atkurti šį labai įdomų orlaivį“, – stebisi istorikas.

Trūkstamos dalys

Centrinių oro pajėgų muziejus dažniausiai veikia po atviru dangumi, ir panašiai kaip kiti jo kolekcijos orlaiviai – didžiausi pasaulyje sovietiniai lėktuvai – VVA-14 kūpso lauke. Pasislėpęs periferiniame ekspozicijos plote, jis akivaizdžiai neturi sparnų.

Kaip matyti iš „Google Maps“, panašu kad lėktuvo korpuso dalys mėtosi šalia.

 

Muziejaus direktorius Aleksandras Zarubeckis „CNN Travel“ patvirtino, kad trūksta kelių lėktuvo komponentų.

„2012 m. Taganrogo orlaivių gamyklos, kurioje buvo pastatytas VVA-14, atstovai pažadėjo padėti ieškant atsarginių dalių VVA-14, tačiau lėšų trūkumas neleido įgyvendinti šių norų“, – sako jis.

Muziejininkas taip pat priduria, kad jei būtų užtikrintas finansavimas, atstatymo kaina siektų apie 1,2 mln. JAV dolerių, ir kad tam prireiktų nuo vienerių iki dvejų metų, jei aviacijos specialistai tai atliktų tiesiogiai muziejuje.

Jei VVA-14 būtų buvęs visiškai sukomplektuotas ir išbandytas, tai būtų tapęs tikrai unikaliu lėktuvu, teigia A.Sovenko.

„Jis būtų galėjęs pakilti ir nusileisti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, tiek sausumoje, tiek ant vandens. Jis būtų galėjęs ilgai plūduriuoti ant vandens kaip laivas ir užsiimti priešpovandeniniais karo veiksmais. Ir, žinoma, jis būtų galėjęs skristi kaip įprastas lėktuvas, – sako jis. – Šis universalumas buvo neįprasčiausia ir išskirtiniausia jo savybė. Tačiau VVA-14 niekada neišnaudojo visų galimybių“.

Parengta pagal „CNN Travel“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(12)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
25(4)
21(0)
19(2)
14(8)
13(0)
11(1)
11(0)
Savaitės
61(0)
52(0)
50(0)
Mėnesio
147(36)
121(25)
118(14)
103(8)
97(7)