Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Lėktuvai ir aviacija

Tai štai nuo ko priklauso oro uosto pakilimo tako ilgis: pakilimo metu ir patys galite suprasti, kiek liko pakilimo tako

2021-05-27 (2) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (55)
    Share

Ilgiausias pasaulyje komerciniais tikslais naudojamas pakilimo takas yra 5,5 kilometro ilgio – jis nutiestas Qamdo Bamda oro uostas, esantčiame Tibeto kalnuose. O štai Vilniaus tarptautinio oro uosto pakilimo tako ilgis siekia 2,515 kilometro. Kodėl toks skirtumas tarp pakilimo takų ilgių?

Oro uosto pakilimo tako ilgis priklauso nuo daug įvairių veiksnių, įskaitant kylančių orlaivių rūšis. Kuo didesni orlaiviai kyla, tuo ilgesnis pakilimo takas reikalingas. Turint omenyje, kad norint pakilti įprastam komerciniam orlaiviui, jam reikia pasiekti 240-285 km/h greitį, tai skamba logiškai – o kuo didesnis orlaivis, tuo daugiau laiko jam reikia įsibėgėti. Dėl tų pačių priežasčių svarbus yra ir orlaivio maksimalus pakilimo svoris. Kuo daugiau žmonių ir krovinių yra gabenama orlaiviu, tuo ilgesnis pakilimo takas reikalingas. Ir kuo didesnė lėktuvo variklio trauka, tuo greičiau jis pasieks pakilimui reikalingą greitį – dėl ko pakanka trumpesnio pakilimo tako.

Tam įtakos turi ir aplinkos veiksniai. Kuo didesnis aukštis virš jūros lygio, tuo mažesnis atmosferos slėgis ar oro tankis. Oro srovėms tekant per lėktuvo sparnus, oro slėgis ties sparno apatine dalimi yra didesnis nei ties viršutine dalimi, dėl ko yra sukuriama kėlimo jėga (dar žinomas kaip Bernoulli principas). Mažo tankio oras dideliame aukštyje reiškia, kad sukuriama mažesnė keliamoji jėga. O tai reiškia, kad lėktuvas turi pasiekti didesnį greitį, kad galėtų pakilti – todėl tam reikia ilgesnio pakilimo tako. Qamdo Bamda oro uosto pakilimo takas, kuriame per dieną vykdoma labai nedaug skrydžių, yra toks ilgas, nes jis įrengtas 4334 metrų virš jūros lygio aukštyje – ir dėl to jis yra antras aukščiausiai esantis oro uostas pasaulyje.

 

Sumažėjęs atmosferos slėgis taip pat lemia sumažėjusią orlaivio variklio trauką – kadangi variklis gauna mažiau deguonies, kurį gali sudeginti. Tai reiškia, kad orlaivis turi judėti didesniu greičiu ir ilgesnę distanciją, kad išvystytų reikiamą greitį. Tie patys principai, galiojantys aukščiui, galioja ir temperatūrai. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo žemesnis atmosferos slėgis, tuo ilgesnis reikalingas pakilimo takas.

Komercinių lėktuvų pilotai privalo apskaičiuoti, kokio ilgio pakilimo tako reikia jų pilotuojamam orlaiviui, remiantis kuro kiekiu, apkrova, temperatūra ir aukščiu virš jūros lygio – kad būtų įsitikinta, jog pakilimo tako ilgis yra tolerancijos ribose. Jeigu orlaivis viršija tolerancijos ribas, pilotui gali tekti sumažinti apkrovą (sumažinti krovinio, bagažo kiekį arba keleivių skaičių) dar prieš pradedant pakilimo procedūrą.

 

Jeigu norite patys stebėti, kiek pakilimo tako ilgio lieka pakilimo procedūros metu, tam yra nesunkus metodas. Komerciniuose oro uostuose yra likusį atstumą žymintys žymekliai. Juose juodame fone pažymėtas baltas skaičius. Jis yra vienženklis: „5“ rodo, kad liko 5000 pėdų pakilimo tako (1525 metrai), „4“ – kad liko 4000 pėdų pakilimo tako (1220 metrų), „3“ – kad liko 3000 pėdų pakilimo tako (915 metrų) – ir taip toliau. Šie žymekliai dažniausiai yra kairėje pakilimo tako pusėje.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(7)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(0)
30(0)
26(2)
24(0)
23(0)
20(0)
15(2)
13(0)
Savaitės
71(1)
71(0)
63(0)
61(0)
55(0)
Mėnesio
233(8)
111(3)
108(12)
106(0)
105(26)