Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Statybų pasaulyje

Pasyvieji namai Lietuvoje - mitai ir realybė

2012-04-13 (19) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (5746)
    Share

Pasyviųjų, arba kitaip energetiškai efektyvių, namų statyba Lietuvoje šiandien apipinta daugybe mitų ir legendų. Galbūt būtent tai kiša koją statytojams, kurie vis dar negali pasigirti statantys daugybę tokių – taupių ir šiltų – namų.

Po aštuonerių metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalės reikalavimas, kad visi naujai statomi pastatai būtų projektuojami ir įrengiami pagal pasyviųjų namų statybos reikalavimus. Namai turės būti ne tik šilti žiemą, bet ir vėsūs vasarą, turėti gerą garso izoliaciją. Tačiau svarbiausia, kad pasyvieji namai privalės būti energetiškai efektyvūs, kitaip tariant, itin taupūs.

Šiandien galiojančiuose pasyviojo namo statybos reikalavimuose nurodoma, kad per visus metus vienam tokio namo kvadratiniam metrui turėtų būti skiriama ne daugiau nei 120 kilovatvalandžių. Šildymui vienam kvadratiniam metrui per metus turėtų būti sunaudojama ne daugiau nei 15 kilovatvalandžių energijos – keturis kartus mažiau nei sunaudojama tradiciniuose namuose.

Žiemą šilta, vasarą vėsu

2009-aisiais pirmąjį Lietuvoje pasyvųjį namą stačiusios ir „Metų gaminio 2009“ nominaciją laimėjusios bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba juokavo, esą pirmojo pasyviojo namo pirkėjai tikina, jog eidami nusirašyti dujų skaitiklio rodmenų labiausiai bijo sutikti kaimynus, mat suvartoto kuro kiekiai skiriasi kone du kartus. „Tačiau pasyvusis namas yra ne vien tas, kuriame žiemą šilta, – sakė jis. – Lietuvoje besistatantieji namus pirmiausia galvoja apie šildymą ir džiaugiasi, kad namie šilta. Tačiau energetiškai efektyviame name turėtų būti nekaršta ir vasarą. Dabar daugelis žmonių džiaugiasi mažomis šildymo sąnaudomis ir šiluma žiemą, o vasarą kankinasi ir dūsta nuo kaitros.“

Lietuviškas mentalitetas

Anot E. Zarembos, lietuviams statytis pasyviuosius namus trukdo mentalitetas. „Kaip lietuvis stato namą? Šeimininkas turi to, ko norėtų, eskizą, – vardijo „Veikmės“ vadovas. – Architektas nubraižo projektą ir parengia jį taip, kad būtų gautas statybų leidimas. Ir tuomet prasideda: pamatus kloja vieni, sienas stato kiti, stogą dengia treti. Vieną namą stato kokie aštuoni skirtingi statytojai, o kai namas būna baigtas, šeimininkas pastebi, kad daug kur atsiradę tarpų, per kuriuos į namus plūsta šaltis, kad nėra energetinio efektyvumo, kad namas pelija, per drėgnas, vasarą jame karšta ir taip toliau.“

Jo vadovaujama bendrovė atliko stebėjimus ir palygino, kaip skiriasi išlaidos skirtingos statybos namuose. „Veikmė“ lygino B energijos efektyvumo klasės namus su pasyviaisiais namais. „Stebėjome 15 mėnesių – tai dvi žiemos ir viena vasara, – pasakojo E. Zaremba. – Skaičiuojant sąnaudas rezultatai buvo tokie: dvejuose B klasės namuose vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 2,1–2,5 lito. Mūsų statytuose pasyviuosiuose namuose vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 1,15–2,5 lito.“

Išlaidauja nepradėję statyti

Anot „Veikmės“ vadovo, statydamiesi namus lietuviai neklausia, kokį namą jiems suprojektuos – dažniausiai svarbiausiu dalyku tampa kvadratinio metro kaina. „Jau projektuodami namą, nepatikrindami projekto energetinio efektyvumo žmonės praranda galimybę sutaupyti, – pasakojo E. Zaremba. – Vėliau nuostolių patiriama nepasirenkant tinkamų darbų vadovų, statytojų. Kitaip tariant, energetinis efektyvumas prarandamas dar nepradėjus namo statyti.“

Anot „Veikmės“ vadovo, mitas, kad pastatyti pasyvųjį namą itin brangu. Investuodamas į namo statybą žmogus turėtų turimą sumą padidinti 6–10 % ir statomas namas būtų vadinamas pasyviuoju. „Tai geriausia investicija. O atsipirkti toks namas pradės iš karto – nekalbu apie finansus, pirmiausia kalbu apie moralinę pusę. Toks namas visai kitokios kokybės“, – aiškino E. Zaremba.

Sakė, stato termosą

Pasyviuosius namus „Veikmė“ pradėjo statyti įsibėgėjus sunkmečiui. „Paprasčiausiai apsilankiau tokiuose namuose. Įspūdis buvo nuostabus, – prisiminė E. Zaremba. – Kai buvo pastatytas pirmasis namas ir jame apsilankė įvairių profesorių su studentais, mums sakė, kad čia gyvendami žmonės uždus, kad pastatėme termosą. Kai pradėjome jiems rodyti įvairius įrengimus, aiškinti, kas ir kaip, mumis patikėjo.“

Anot jo, šiandien vis daugiau žmonių domisi pasyviųjų namų statybos technologijoms, lankosi seminaruose. Tai rodo, kad anksčiau ar vėliau Lietuvoje atsiras ir daugiau tokių – energetiškai taupių – namų. „Jūs tik leiskite statybininkams, o jie jau pastatys“, – juokavo bendrovės direktorius.

Projektą rengti sunkiau

Architektas Aurimas Zaniauskas, projektavęs ne vieną energetiškai efektyvų namą, tvirtino, kad parengti tokio namo projektą gerokai sunkiau nei įprasto namo projektą. „Eilinis architektas suprojektuoti pasyviojo namo nepajėgs, tam reikalingi specialūs kursai, mokymai dirbti specialia programa“, – aiškino specialistas.

Nuo 2020 metų ES įsigalios reikalavimas statyti tik pagal pasyviųjų namų statybos standartus, tačiau Lietuvoje kol kas nenuspręsta, kokie tie standartai turėtų būti ir kaip bus vadinami energiją taupantys namai. „Galbūt jie net nebus vadinami pasyviaisiais namais? – gūžtelėjo architektas. – O galbūt bus pradėti statyti A++ energetinės klasės namai, kurie yra itin taupūs, tačiau dėl kai kurių savybių negali būti vadinami pasyviaisiais.“

Projektas brangesnis dukart

Kol kas iš valstybės pusės negirdėti ir raginimų ar iniciatyvų architektams, statytojams domėtis, susipažinti su pasyviųjų namų statybų technologijomis, projektavimu. Nors, kaip sakė A. Zaniauskas, mokymų jau yra. „Jaučiu ir klientų susidomėjimą, nes kiekvienas nori taupaus namo. Tačiau ne visada jie ryžtasi daugiau mokėti. Pavyzdžiui, parengti pasyviojo namo projektą kainuoja beveik du kartus brangiau nei įprasto namo projektą“, – skaičiavo architektas.

Anot jo, išauga ir statybos kainos, nes statant pasyvųjį namą kompromisų mažai. „Turi būti taip, kaip nurodyta, ir ne kitaip, – pasakojo specialistas. – O šiandien, kai dažnai žmogus namą statosi pats, gali vienur ar kitur ką nors pakeisti, rasti kitokį sprendimą. Su pasyviuoju namu taip nepavyks. Be to, jo statyba gerokai brangesnė – maždaug 20–30 proc.“

Reikia valstybės paramos

Bendrovės „Pasyvūs namai“ vadovas Paulius Ramonas tvirtino, kad priežasčių, dėl kurių Lietuvoje pasyviųjų namų statyba nėra populiari, yra ne viena. „Pirmiausia pasigendame visuomenės švietimo. Valstybė šiandien nėra nusistačiusi pasyviųjų namų prioriteto, be to, žmonės nori statytis taupų namą, tačiau nenori už jo statybą mokėti šiek tiek brangiau. Galų gale brangesni ir tokių namų projektai“, – vardijo P. Ramonas.

Anot jo, valstybė turėtų skirti dėmesio pasyviųjų namų statybai, nes energijos ištekliai nuolat brangsta. „Pigiausia energija yra energijos nevartojimas“, – akcentavo įmonės vadovas. Jis teigė, kad 2020 metais įsigaliosianti ES nuostata naujai statomiems objektams padėtį turėtų pakeisti, mat bus nustatyta prievolė siekti „beveik nulinio energijos suvartojimo“. Šiuo metu tai kol kas laikoma siekiamybe, ne prievole.

„Pasyvūs namai“ vadovas tikino, kad valstybė turėtų skatinti lietuvius investuoti į pasyviuosius namus, pavyzdžiui, kompensuodama tokio namo pabrangimą lyginant su įprastinės statybos namu ar suteikdama mokestines lengvatas. „Jau šiandien žmonės keičia požiūrį, – pabrėžė P. Ramonas. – Juk įsikėlus gyventi į tokį namą jo efektyvumas pastebimas nuo pirmos dienos. Nors tokio namo statyba yra 10–15 % brangesnė nei įprasto, šildymo sąskaitos sumažėja 80–90 proc.“

FAKTAI: pasyvieji namai
  • Pirmas pasyvusis namas Lietuvoje pastatytas 2009 metais
  • Pasyviojo namo statybos projektą parengti Lietuvoje kainuoja beveik du kartus brangiau nei įprasto namo
  • Pasyviojo namo statybos kainos yra nuo 6 iki 30 % brangesnės nei įprasto namo statyba
  • Šildymo sąskaitos gyvenant pasyviajame name sumažėja 80-90 proc.
  • Pasyviųjų namų statybos technologijas Lietuva perėmė iš Vokietijos ir Skandinavijos, kur tokie namai statomi daugiau nei 20 metų
Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (19)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Dina Sergijenko
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
36(6)
31(0)
22(1)
22(0)
20(0)
16(0)
12(0)
11(0)
10(2)
Savaitės
133(0)
108(0)
105(5)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)