Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Statybų pasaulyje

Pasikeitimai įvedus privalomą A klasės namų statybą: kas bus su rąstiniais namais, židiniais, garažais prie namų, kokios taikomos išimtys

2016-12-10 (3) Rekomenduoja   (-5) Perskaitymai (3041)
    Share

Šių metų lapkričio pirmąją įsigaliojęs naujas statybų reglamentavimas sukėlė nemažas diskusijas visuomenėje. Daugeliui įdomu, kokios permainos laukia. Grynas.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kas vis dėlto pasikeitė nuo lapkričio pirmosios, kokie nauji reikalavimai taikomi pastatams ir kuo tai gali būti naudinga aplinkai.

A klasės pastatai Lietuvoje jau statomi

Jau daugiau kaip mėnuo praėjo po to, kai lapkričio 1 dieną įsigaliojo nauji svarbūs reikalavimai, reglamentuojantys pastatų statybą – statiniai privalo būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Tiesa, šiais metais vis dar dygsta ir B klasės pastatai, nes įsakymas galioja nuo lapkričio 1-osios pateiktiems statybų projektams.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas sako, kad įsigalioję nauji reikalavimai nėra jokia naujiena pastatų projektuotojams, nes Lietuvoje ir iki šių metų lapkričio jau buvo statomi A klasės pastatai, o apskritai šalyje yra visų energinio naudingumo klasių pastatų pavyzdžių: nuo G, pačios žemiausios, iki A++, pačios aukščiausios energinio naudingumo klasės.

„A klasės namų reikalavimai buvo nustatyti jau 2012 metais, tad tai nėra labai nauji, visiškai radikalūs reikalavimai. Kartu ir kitų klasių pastatams tais pačiais metais buvo numatyti perėjimo etapai, kada bus pereinama iš žemesnės į aukštesnę klasę“, – aiškina specialistas.

Neatsiperka investuotos lėšos

Anot T. Baranausko, yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl nuspręsta pereiti prie A klasės pastatų. Pirmiausia, pastebėta, kad į kitus energinio naudingumo klasių statinius investuotos lėšos neatsiperka greičiausiu ir optimaliausiu laiku.

„Iki 2017 metų, pagal Europos Sąjungos šalių susitarimą, Lietuva turi nusistatyti statomų pastatų optimalius reikalavimus, kad jie kuo greičiau atsipirktų ir naudotų kuo mažiau energijos. Todėl buvo atlikti skaičiavimai, kurių metu atsižvelgta į statiniams tenkančias investicijas: medžiagos, laikas, darbo jėga ir panašiai. Nustatyta, kad Lietuvoje optimaliausia statyti A klasės pastatus, nes tokiu būdu investuotos lėšos atsipirks greičiausiai. Vėlgi, kainos keičiasi, todėl skaičiavimas vėl turėtų būti atliekamas kitais metais. Ir gali būti, kad optimalus lygis, Lietuvos atveju, bus tiek aukštesnis, tiek žemesnis. Bet kol kas numatoma, kad jis turėtų likti toks pats“, – aiškina T. Baranauskas.

Turi taupyti energiją

Statybų normavimo specialistas akcentuoja, kad nauji reikalavimai aktualiausi pastatų projektuotojams, nes jiems tenka didžiausias iššūkis suprojektuoti būsimą statinį taip, kad jame būtų sunaudojama kuo mažiau energijos.

„A klasė naudinga ir tuo, kad tai yra puikus pasirinkimas siekiant mažinti klimato kaitą ir suvartoti kuo mažiau energijos pastatų šildymui. Pagal tai, kokios klasės bus pastatas, nustatomi atskiri parametrai, kitaip tariant, reikalavimai pastatų konstrukcijomis, stogams, langams, sienoms, durims ir panašiai. Šie parametrai apskaičiuojami, aktualu, kad būtų užtikrintas pastato sandarumas, kas svarbu taupant šilumą. Be to, yra reikalavimai šildymo sistemoms. Projektuotojui tenka vertinti bendrą pastato balansą, ar jis tikrai atitinka A klasės statinį, ar pavyks užtikrinti sandarumą, kuris matuojamas jau po statybų“, – komentuoja Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas.

Galioja ne visiems pastatams

T. Baranauskas atkreipia dėmesį, kad energinio naudingumo reikalavimai netaikomi gamybinės paskirties pastatams, maldos namams ar mažos kvadratūros priestatams (mažiems (iki 50 m2). Taip pat sodo nameliams, vasarnamiams ar kitiems poilsio nameliams ir kitiems pastatams, išvadintiems LR Statybos įstatyme.

Tačiau norintiems pasistatyti rastinį namelį ir, paliekant tik nuogą rasto konstrukciją, jį įsirengti taip, kad būtų galima nuolatos gyventi, žiemoti, to padaryti nepavyks. Kaip teigia Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, tokių namų šildymui būtų nepateisinamai didelės kuro sąnaudos ir žala aplinkai, todėl būtina namą apšiltinti, užtikrinti sandarumą ir pasiekti A pastatų klasę.

„Rastinių namų konstrukcija yra labai gera ir niekas jų statyti nedraudžia, bet pagal dabartinius reikalavimus jie neatitinka energinio naudingumo rodiklių. Atkreiptinas dėmesys, kad neapšiltinta rastų sienų konstrukcija netenkina net C klasės gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų, todėl jei tai vasarnamiai, jie turi būti naudojami pagal paskirtį“, – aiškina specialistas.

Anot jo, nuo lapkričio 1 dienos pastatų projektuose turi būti numatyta, kaip statinys bus tarpusavyje subalansuotas, įvertintas sandarumas, suderinti visi parametrai. Be to, būtina tiksliau įvertinti vadinamuosius šalčio tiltelius: kaip teisingai bus sujungtos termoizoliacinės medžiagos ten, kur susidaro šalčio tiltai, t. y., ties langais, durimis, sienų, grindų, lubų susikirtimo kampais.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė aiškina, kad pastato projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, tarp jų ir dėl energinio naudingumo, prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) tikrina savivaldybių administracijų ir kitų institucijų įgalioti atstovai. SLD išduodamas tik tada, kai statinio projektui pritarė visi jį privalėję patikrinti subjektai. VTPSI specialistai statybos metu tikrina, ar statinys statomas pagal projekto sprendinius. Nustačius neatitikčių, nurodoma, ką būtina pataisyti. Baigus pastato statybą ir prašant išduoti statybos užbaigimo aktą ar patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, statytojas turi pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą (kai jis privalomas), o išduodant statybos užbaigimo dokumentą tikrinama pastato atitiktis projektui.

Į aplinką pateks mažiau CO2

A klasės pastatai ne tik padės sutaupyti energijos, bet, kaip jau T. Baranauskas minėjo, yra efektyvi priemonė kovojant su klimato kaita. Žiemą šildant pastatus į atmosferą patenka didžiuliai kiekiai CO2 dujų, kurios yra pagrindinės šiltnamio efekto sukėlėjos.

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Energetikos katedros lektorė dr. Rūta Mikučionienė sako, jog A klasės statiniai yra svarbūs ir ateities kartoms: jau dabar mažinamos kuro sąnaudos ir aplinkos tarša užtikrina mažesnį užterštumą ateityje. Taip pat mažesnis oro ir atmosferos užterštumas nedaro tokio didelio poveikio augalams, gyviems organizmams, turi mažiau įtakos ekosistemos grandinėje.

Anot lektorės, A energinio naudingumo pastatuose ypač populiaru rinktis ir alternatyvų energijos šaltinį, kurio poveikis aplinkai yra nežymus.

„A klasės pastatuose energijos šaltiniai gali būti atsinaujinantys. O tai yra labai teigiama aplinkos atžvilgiu. Gali būti saulės kolektoriai, fotovoltiniai elementai, taip pat ir biokuras, biodujos, mediena. Nėra taip, kad A klasės pastatuose yra tik atsinaujinantys šaltiniai, bet gali būti integruoti energijos šaltiniai“, – aiškina R. Mikučionienė.

Rasta ir reikalavimų spragų

Aukštos klasės pastatai turi neginčytiną naudą aplinkai ir žmonėms, tačiau yra gyventojų, susidūrusių su tam tikrais neaiškumais projektuojant nuosavus A klasės namus. Grynas.lt žurnalistai socialiniuose tinkluose pastebėjo kelis atvejus, kai žmonės dalijasi klausimais apie židinių įrengimą. Anot interneto vartotojų, pagal naujus reikalavimus jie savo namuose negali įsirengti židinio. Pasidomėjus, ar taip yra iš tiesų, išsiaiškinta, kad ir židiniai įeina į naujus A klasės pastatų reikalavimus.

Kaip aiškina Aplinkos inžinerijos fakulteto Energetikos katedros lektorė dr. R. Mikučionienė, dėl židinių kyla viena bėda: jie nėra pakankamai sandarūs, todėl kai kurie jų projektai gali neatitikti pagrindinio A klasės pastatų reikalavimo - sandarumo. Bet tai nereiškia, kad gyventojai turės atsisakyti židinių. Juos galima pritaikyti pagal nustatytus sandarumo parametrus.

Panašios diskusijos kilusios ir dėl prie gyvenamųjų namų „prilipintų“ garažų. Kaip teigia specialistai, jie taip pat privalo būti suprojektuoti taip, kad atitiktų visus sandarumo reikalavimus.

Tokio tipo pastatai statomi visoje Europos Sąjungoje. Kai kurios šalys jau yra nusimačiusios kelti energinio naudingumo klasę iki A+. Todėl Lietuvai šiuo metu A klasės energinio naudingumo pastatai yra didelis žingsnis siekiant sumažinti CO2 dujų išsiskyrimą į aplinką, greičiau atgauti į pastatą investuotas lėšas bei mažinant energijos šildymui sąnaudas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(18)
Reitingas
(-5)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Statybų pasaulyje
Kiti tekstai, kuriuos parašė Justina Maciūnaitė
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

54(4)
36(2)
31(0)
31(2)
29(0)
27(1)
27(3)
27(0)