Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Statybų pasaulyje

Huverio užtvanka – XX a. projektas, kokio pasaulis dar buvo nematęs. Tūkstančiai darbuotojų, iki tol niekur nebandyti inžineriniai sprendimai, nepakeliamas 49˚C laipsnių karštis ir virš 100 žuvusių (Foto, Video)

2021-03-07 (0) Rekomenduoja   (77) Perskaitymai (165)
    Share

Huverio užtvanka – unikalus hidrotechnikos statinys, kuris buvo statomas neramiais JAV laikais. O kaip gi vyko tos statybos?

20-ojo amžiaus pradžioje Jungtinės Amerikos valstijos stipriai augo bei plėtėsi. Ir norint užtikrinti tolesnę plėtrą, ypatingai į vakarus besiplečiantiems miestams, reikėjo stabilaus elektros energijos ir vandens šaltinio.

Atsižvelgiant į tai, kad didžiumą JAV vakarinės dalies kraštovaizdžio sudarė nederlingos žemės, užtvanka ir hidroelektrinė atrodė puikus būdas užtikrinti tolesnę JAV plėtrą šiame regione.

1928-aisiais JAV Kongresas leido statyti Huverio užtvanką. Tuo metu ji dar buvo vadinama Boulderio užtvanka.

Ją nuspręsta statyti ant Kolorado upės, Juodajame slėnyje, visiškai ant sienos su Arizona ir Nevada. JAV kelias 93 (angl. U.S. Route 93) eina ant užtvankos viršūnės, sujungiantis Arizoną ir Nevadą.

Užtvanka pradėta statyti 1931-aisiais, o baigta 1935-aisiais. Net dviem metais anksčiau, nei planuota.

Šis unikalus objektas pavadintas 31-ojo JAV prezidento Herberto Huverio, kuris daug prisidėjo prie užtvankos statybos įgyvendinimo, garbei.

Prie šio gigantiško projekto dirbo 5 251 darbuotojas ir darbo sąlygos buvo alinančios. Teko ištverti 49˚C laipsnių karštį.

Dabar Huverio užtvanka yra viena didžiausių betoninio karkaso užtvankų Amerikoje. Ir ypatingas traukos objektas turistams.

Žinoma, jos pagrindinės funkcijos yra vandens tiekimo bei elektros gamyba. Dabar Huverio užtvanka vandeniu maitina aplinkinių teritorijų ūkininkų laukus, taip pat vanduo tiekiamas tokiems miestams, kaip Los Andželas ir Las Vegasas, o elektros energijos pagaminama beveik 8 milijonams Arizonos, Kalifornijos ir Nevados valstijų gyventojams.

Nors tai ir nėra didžiausia užtvanka pasaulyje, tačiau šis įspūdingas inžinerijos objektas pakeitė Amerikos istorijos eigą.

Huverio užtvanka – sunkiai suvokiamas inžinerijos žygdarbis

 

Čia galite matyti darbininkus, pasirengusius pradėti savo pamainą. Kiekvieną dieną jie į statybvietės viršų keliaudavo šia platforma, šmaikščiai vadinama „šuoliuku“.

Kaip ir galima įtarti, tokio objekto statybos buvo ne tik sudėtingos, bet ir labai pavojingos. Per penkerius statybų metų žuvo 112 darbuotojų, o tai vidutiniškai yra po 2 žmones per mėnesį.

Šio unikalaus projekto statyboms reikėjo ir unikalių įrankių. Nuotraukose galima matyti didelius plieninius klojinius, kurie buvo naudojami perkelti masyvioms betoninėms arkoms.

Tos arkos galiausiai bus pastatytos taip, kad pro aplinkines uolas suformuotų vandens nukreipimo tunelius, kuriuos būs galima naudoti avariniams atvejams bei energijos generavimui.

Statyti betonines konstrukcijas pačiose uolienose taip buvo didelis ir tuo metu visiškai naujas iššūkis. Iki tol dar niekas tokio dalyko nebuvo daręs, tad inžineriniai sprendimai turėjo gimti čia ir dabar.

Šiose nuotraukose galite matyti kokio dydžio buvo pastatyti vandens nukreipimo tuneliai. Darbuotojai pila betoną ir stato tunelio pagrindą.

To meto šaltiniuose teigiama, kad šiuose tuneliuose mirė 41 iš visų 112 per statybas žuvusių žmonių, kadangi čia besidarbuojantys nuolat kentėjo nuo plaučių uždegimo.

Greičiausiai priežastis yra kiek kitokia. Manoma, kad daugelis tunelių darbuotojų mirė dėl apsinuodijimo anglies monoksidu, o statybų bendrovė tiesiog neteisingai nurodė mirties priežastį tam, kad nereikėtų mokėti kompensacijų.

 

Kaip jau galite įtarti, šiam amžiaus projektui reikėjo didžiulio betono kiekio. Ir šioje nuotraukoje galite matyti betono gamyklą, kurioje buvo laikomi milžiniški reikiamų medžiagų kiekiai.

Darbuotojai netgi nutiesė aplink statybų aikštelę geležinkelio linijas. Tuo metu tai buvo pats efektyviausias būdas į statybų vietą atgabenti reikalingą įrangą, statybines medžiagas, ruošinius ir kitus svarbius bei stambius objektus.

Šiais laikais betono liejimui naudojamos įvairios mašinos ir tą daryti yra nepalyginamai lengviau, nei tais 1931-1935-aisiais metais.

Tuo metu vyrai turėjo pasikliauti vadinamaisiais „traukiamais betono kaušais“. Betono liejimo procesas buvo alinantis ir tamsus. Tačiau daugeliui darbuotojų, toks darbas buvo vienintelis nuolatinių pajamų šaltinis.

Šioje nuotraukoje matote tuometinio JAV Melioracijos biuro vyrus, kurie prižiūrėjo Huverio užtvankos darbus. Kad viskas vyktų pagal planą, laikantis būtinų inžinerinių reikalavimų.

Pačios statybos darbus atliko į „Six Companies, Incorporated“ konsorciumą susivienijusios kompanijos.

Huverio užtvanka apribojo Kolorado upės tėkmę. Šioje nuotraukoje galite matyti Kolorado upės tėkmę, prieš pradedant statyti užtvanką.

Kadangi didžiąją projekto dalį sudarė gręžimas per uolienas, inžinieriai sukūrė kelias novatoriškas gręžimo procedūras.

Darbuotojai ant šios platformos suguldavo, kiekvienas turėjo po didžiulį grąžtą ir lėtai gręžė uolieną. Darbas buvo žvėriškai sunkus, keliantis didžiulį triukšmą, tačiau gyvybiškai svarbus šiam projektui. Tuo metu tai buvo geniali idėja.

 

Čia galite matyti „šuoliuko“ viršutinę dalį, iš kurios buvo gabenami darbuotojai į darbo vietą. Nors pati Huverio užtvanka yra išskirtinis inžinerinis objektas, tačiau ir aplink ją buvo pristatyta unikalių pagalbinių objektų.

Pagrindinės užtvankos betoninės konstrukcijos liejimas buvo didžiausias viso projekto uždavinys – ir, be jokių dvejonių, pats svarbiausias.

Jei ši konstrukcija būtų buvusi pastatyta netinkamai, pradėjus eksploatuoti užtvanką – viskas galėjo sugriūti ir taip nusinešti milijonų žmonių gyvybes.

Betono laikymui tinkamoje padėtyje buvo naudojami platūs medinių karkasų tinklai.

Užtvankos vartų mechanizmas tikrai nebuvo paprastos durelės. Tai taip pat buvo masyvi konstrukcija ir čia galite matyti keletą jos mechaninių dalių.

Dabar Huverio užtvanka ir jos apylinkės yra didelis traukos objektas, svarbus inžinerijos objektas ir apylinkėse gyvena milijonai žmonių.

Prieš beveik šimtmetį taip dar nebuvo ir ganėtinai toli nuo civilizacijos esančiame objekte dirbo labai įvairūs žmonės. Nuo vietinių Apačių (indėnų) iki tiesiog iš rytinės pakrantės keliavusių migruojančių darbuotojų.

1930-1940 metais, viduryje Didžiosios depresijos labai reikėjo nuolatinio ir gerai apmokamo darbo. Ir Huverio užtvankos projektas tai pasiūlė.

Šis bėginis traukinio kranas buvo sukonstruotas būtent šiam Huverio užtvankos projektui. Ir nuotraukoje galite matyti, kaip jis į vagoną krauna 19 tonų svorio užtvankos bėgių sistemos dalį.

Nors jau minėtoje aikštelėje buvo vykdomi pagrindiniai betono mišinio maišymo darbai, tačiau jis taip pat buvo galutinai ruošiamas ir pačioje statybų aikštelėje.

 

Šioje nuotraukoje galite matyti tokį betono mišinio maišymo objektą pačioje statybvietėje ir jos masyvumą leidžia gerai suprasti dešiniajame kampe matomas žmogus.

Lynai, kurie užtikrindavo kasdienę darbuotojų kelionę taip pat buvo išskirtinio dydžio. Šiose ritėse matyti kokio storio jie buvo.

Sugedus vienam iš šių lynų, iškart žūtų nuo dešimčių iki šimtų darbuotojų, todėl jie privalėjo savo užduotį atlikti 100 proc.

Vietiniai Apačių genties indėnai dažniausiai dirbo „aukštybių stebėtojais“. Jie saugojo įrangą ir medžiagas sunkiai pasiekiamose vietose.

Vietiniai gyventojai buvo labai gerai prisitaikę gyventi bei judėti tokio reljefo vietovėse, tad ir labiausiai tiko šiam darbui.

Šioje nuotraukoje galite matyti dar vieną betono maišymo gamyklą. Šis vaizdas yra nuo užtvankos konstrukcijos viršaus ir nuotrauka daryta jau visai projektui artinantis prie finišo.

Beje, tolumoje galite matyti ir geležinkelio bėgius, kuriais buvo gabena įranga.

Galiausiai, 1935-ųjų rugsėjo 30 dieną JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas atvyko formaliam užtvankos atidarymui ir visų pasveikinimui.

Galutinai hidroelektrinė buvo įjungta po metų ir elektra pradėjo tekėti aplinkiniams miestams bei valstijoms.

1947-aisiais užtvanka oficialiai pavadinta Huverio užtvanka ir tuo metu buvo didžiausia žmogaus sukurta konstrukcija pasaulyje.

Ją pastačius, atsirado užtvenkto vandens telkinys, kurį pavadino Mido ežeru. Jis yra didžiausias pavienis vandens telkinys JAV. Mido plotas yra 639 km2, o tūris 35,2 km3. Palyginimui, didžiausio Lietuvos Drūkšių ežero plotas yra 44,87 km2.

 

Įdomu ir tai, kad per visas užtvankos statybas buvo sunaudota 3,33 mln. m3 betono, o pati užtvanka yra 221,4 metrų aukščio (2-a pagal aukštį JAV), 379,2 m ilgio ir maksimali hidroelektrinės galia siekia 2 074 MW.

Skaičiuojama, kad šios elektrinės pagamina elektros energijos dalis pasiskirsto šitaip:

  • Arizonos valstijai – 18,95 %
  • Nevados valstijai – 25,14 %
  • Los Andželo miestui – 15,42 %
  • kiti Kalifornijos valstijos el. energijos vartotojai – 40,49 %

Nors Huverio užtvanka nėra pati didžiausia užtvanka pasaulyje, tačiau dėka panaudotų inžinerinių sprendimų, kokiu laikmečiu buvo pastatyta, ji yra viena iš įstabiausių visos žmonijos istorijos objektų.

JAV Kongreso bibliotekoje ir nacionaliniame archyve yra tūkstančiai nuotraukų, kuriose užfiksuotos vienos įdomiausios XX a. amžiaus statybos.

Šiame vaizdo įraše galite pasižvalgyti po Huverio užtvankos vidų:

Verta skaityti! Verta skaityti!
(77)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(77)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
48(0)
39(5)
32(3)
21(0)
21(0)
20(1)
17(0)
17(0)
Savaitės
229(8)
75(3)
70(0)
67(5)
Mėnesio
229(8)
113(0)
110(3)
107(12)
104(26)