Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos

Tamsieji „Wikipedijos“ užkulisiai: medaus statinę gali sugadinti ir vienas šaukštas deguto

2009-04-11 (12) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2544)
    Share

Klausimas kas yra „Wikipedija“ turbūt sukeltų šypseną – retas nežino pačios populiariausios nemokamos enciklopedijos internete. Daugeliui tai vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių tiek gilinantis į nežinomą sritį, tiek ir grindžiant savo nuomonę diskusijose. Tačiau koks šios enciklopedijos patikimumas?

Daugelis sutiks, jog jos patikimumas negali būti 100 %, tačiau ir toliau aklai ja pasitikės. Žinoma, yra tikrai teisingų ir informatyvių straipsnių, tačiau kai enciklopediją gali pildyti tiek mokiniai, tiek ir profesoriai – suprasti, kuris straipsnis tikrai geras, o kuris su klaidomis – praktiškai neįmanoma. Nebent kiekvieną įrašą reiktų tikrinti atskirai iš kitų žinynų.

Tokią ilgą įžangą į tikrąjį straipsnį, publikuotą laikraštyje „Lietuvos žinios“ padarėme todėl, jog jame ganėtinai vienpusiškai nušviečiamos neigiamos Wikipedijos savybės ir aprašomos tos istorijos, kurios sukelia nepasitikėjimo jausmą šia enciklopedija. Tačiau tai tuo pačiu puikus straipsnis, paskatinantis prabusti sveikam protui – ar tikrai viskas, kuo rėmėmės enciklopedijoje yra tiesa? Nors jos atsisakyti ir nereikia, tačiau remtis vien ja – labai neatsargus žingsnis. Apie tai jau senokai kalbėjo ir JAV mokyklos mokytojai, pakilę į akciją prieš Wikipediją.

---

Jau penkeri metai „Wikipedia" yra tarp dešimties dažniausiai lankomų pasaulio tinklalapių. Tačiau po kelių apmaudžių netikslumų garsiausia internetinė enciklopedija nusprendė keisti visuotinio atvirumo politiką.

Jimmy Walesas, 42 metų didžiausio internetinio žinyno „Wikipedia" kūrėjas, buvęs biržos makleris, gėdijasi kalbėti apie savo mylimiausio „aštuonmečio vaiko" bėdas. O jų nemažai. Pavyzdžiui, įvedus paieškos žodžius „Adam Titchmarsh" (televizijos serialo "Hetty Waintropp tyrimai" veikėjas) „Wikipedia" nurodydavo, kad tai antrosios Kamasutros dalies autorius. Roko gerbėjai pastebėjo, kad garsaus muzikanto Bruce'o Springsteeno biografija prasidėdavo žodžiais „Visa tai mėšlas".

Besidomintieji politika vietoj Jungtinės Karalystės iždo kanclerio Alistairo Darlingo biografijos rasdavo tiek šlykščių vulgarizmų perpildytų sakinių, kad nesiryžtame net pacituoti. Bet labiausiai J.Walesą papiktino „Edwardo Kennedy reikalas", mat elektroniniame žinyne buvo paskelbta, kad mirė vienas šios garsios ir kontroversiškos dinastijos narys, nors iš tiesų JAV senatorius tabėra gyvas. „Pats mėginau redaguoti šį puslapį", - aiškino J.Walesas.

Bet tai buvo paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę. Šių metų vasarį „Wiki" erdvės sergėtojas pasiūlė kruopščiai patikrinti internetinės enciklopedijos įrašus prieš skelbiant juos internete.

Mūsų amžininkų biografijas ir aktualias temas atidžiai tikrins vertintojai, atrinkti iš aktyviausių „Wikipedios" labui dirbančių savanorių, tikrų užsidegėlių, ilgus metus tvarkiusių ir redagavusių žinyną. Kai kurie jų, sėdėdami namuose Anglijos provincijoje ar Tokijuje, nagrinėja dešimčių tūkstančių žodžių tekstus ir tų žodžių paaiškinimus be jokio atlygio.

11-metis profesorius

Kalbant apie „Wikipedios" tekstų patikimumą, verta prisiminti vieno žinyno įrašo atsiradimo istoriją. 11-metis J.Waleso draugo sūnus Berty gavo namų užduotį aprašyti Dylo pilį. Neradęs apie ją jokios informacijos internetinėje enciklopedijoje berniukas paruošė namų darbus tradiciškai - pastudijavo knygas, parašė rašinį, o paskui savo „veikalą" įdėjo į „Wikipedią".

Tai aiškiai parodė, kad J.Waleso liberalusis eksperimentas nepasitvirtino - juk „Wikipedia" buvo sukurta tam, kad kiekvienas galėtų siųsti, redaguoti, keisti, net trinti tekstų turinį, kada tik užsimano, nors niekada netrūko visuotinio prieinamumo modelio kritikų.

Daug pirmųjų įrašų buvo padaryta remiantis 1991 metais išleista Britų enciklopedija, bet vėliau didžiąją dalį informacijos susiuntė patys vartotojai. Todėl skaitant kartais atrodo, kad sąvokas aiškina žmonės, patys jų gerai nesuprantantys, pasitaiko rašybos klaidų, nepatikrintų šaltinių ir paprasčiausio melo. Tad dauguma iš dešimties milijonų įrašų, su retomis išimtimis, - tik vargana priemonė tingiems studentams, skubantiems pabaigti kontrolinius darbus.

Krizė ir žinyne

Kai prasidėjo pasaulinė krizė, vis mažiau „Wikipedios" terminų ėmė atitikti realybę. Pavyzdžiui, joje buvo paskelbta, kad mirė garsioji pokalbių šou laidų vedėja Oprah Winfrey ir „Apple" kompanijos įkūrėjas Steve'as Jobsas, o legendinė britų premjerė Margaret Thatcher yra fiktyvus asmuo.

„Baigiau žiūrėti prezidento inauguracijos ceremoniją, televizorius dar buvo įjungtas. Buvo pranešta, kad Tedas Kennedy pateko į ligoninę. Tuoj pat žvilgtelėjau į „Wikipedią", kur buvo parašyta, kad jis mirė. Žinojau, kad tai netiesa, net CNN tvirtino neturinti informacijos apie jo sveikatos būklę. Pagalvojau, kad neįtikima, jog „Wikipedia" užfiksuoja naujienas greičiau nei CNN", - taip pasakojo J.Walesas apie įrašą, perpildžiusį jo kantrybės taurę, ir pridūrė, kad tuoj pat nuskubėjo taisyti klaidos. Bet tuo metu puslapis buvo naudojamas, todėl jis negalėjo prisijungti. „Jaučiausi siaubingai. Tokia svarbi biografija ir tokią ypatingą dieną (!) skaitau nesąmonę", - sakė jis.

Visažiniai sudarytojai

Iš esmės enciklopediją pildo trys tūkstančiai visažinių mėgėjų. J.Waleso teigimu, tai nepaprastai inteligentiški, atsidavę žmonės, dirbantys prie projekto darbe ir namuose, beveik be pertraukų. Žinyno redakcinę kolegiją sudaro vos 25 žmonės, gaunantys atlyginimą.

Tie visažiniai nuolat ginčijasi tarpusavyje dėl to, kas atitinka tiesą, o kas ne. Jie trina vienas kito įrašus, pakeisdami juos savaisiais, ir ieško savo požiūrio rėmėjų, pasirodžius kokiam nors pasipūtusiam mokslinčiui. Šie žmonės tvarko daugiau nei 72 proc. portalo informacijos.

„Vienas didžiausių nesusipratimų - tai mums metamas kaltinimas, kad „Wikipedia" nusiteikusi prieš elitą. Tai netiesa, iš tikrųjų patys didžiausi snobai yra tie entuziastai, kurie ją sudaro. Jie nustato tam tikrus standartus, be kurių „Wikipedia" būtų nesąmonių kratinys", - pasakoja J.Walesas.

Kai „Wikipedios" skeptikai palygino ją su Britų enciklopedija, pasirodė, kad internetiniame žinyne klaidų yra 33 proc. daugiau. Tačiau jos sumanytojas teigia, kad kaltintojai paprasčiausiai nežino „Wikipedios" veikimo principo. "Jei klaida pasirodo penkias minutes, ar galima mus laikyti visiškais pamišėliais? Leidžiant knygas klaidai ištaisyti kartais prireikia visos dienos, o mes tai padarome greitai", - sako J.Walesas, pripažįstantis, kad kartais kas nors paskelbia klaidingą, bet visų laikomą tiesa informaciją. „Nuolat visiems kartoju, kad kur nors nugirsta žinia nebūtinai yra teisinga", - priduria jis.

Vis dėlto garantuoti, kad „Wikipedia" kada nors bus patikimų žinių šaltinis, jos autorius nesiryžta. „Vienas iš klaidų pavyzdžių gali būti mano asmeninė biografija. Kažkas parašė, kad laisvalaikiu su draugais žaidžiu šachmatais. Nežaidžiu. Neturiu nieko prieš šachmatus, bet nežaidžiu jais. Ir vis vien ši informacija apie mane buvo skelbiama internete ištisas savaites", - sakė „Wikipedios" sumanytojas. Tačiau šie J.Waleso žodžiai tik įpylė dar daugiau alyvos į ugnį - jei jau jo paties darbuotojai nežino savo boso pomėgių, tai kaip galima kalbėti apie ten esančių duomenų patikimumą...

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (12)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rima Krupekaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(0)
33(8)
19(0)
19(1)
16(0)
14(1)
13(0)
12(0)
12(2)
11(0)
Savaitės
76(3)
73(5)
71(5)
61(0)
Mėnesio
337(40)
281(20)
160(20)
136(14)
123(7)