Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Technologijų rinka

Taupiosios elektros lemputės: tikri ir tariami pavojai

2011-10-24 (20) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (5741)
    Share

Kaitrinės lemputės, žmonėms tarnaujančios apie 130 metų, iš rinkos pamažu stumiamos nuo 2009 metų rudens. Pirmiausia iš apyvartos išimtos galingesnės nei 75 vatų lemputės, o vadovaujantis ES direktyva, iki 2012 m. rugsėjo prekybos vietose nebeliks ir kitų kaitrinių lempučių. Šiuos neefektyviai elektros energiją vartojančius prietaisus iš rinkos ir mūsų kasdienybės stumia halogeninės lempos, diodiniai šviestukai (LED) ir energiją taupančios lemputės.

Skaičiuojama, kad neekonomiškos, kaitrinės lemputės šviesai sunaudoja tik 5 % energijos, o energiją taupančios lemputės šviečia 5-15 kartų ilgiau ir naudoja 5 kartus mažiau elektros energijos – šviesa paverčia net 80-90 % sunaudotos energijos. Todėl nors pradinė investicija ir didesnė, ji esą atsiperka jau po pirmųjų taupiosios lemputės naudojimo metų.

Europos Komisijos skaičiavimais, perėjimas prie ekonomiškų lempučių padės sutaupyti tiek elektros energijos, kiek per metus suvartoja maždaug 11 mln. vidutinių statistinių namų ūkių. Briuselis skaičiuoja, kad visai atsisakius kaitrinių lempučių, į atmosferą bus išmetama maždaug 15 mln. tonų mažiau anglies dvideginio, o namų ūkių sąskaitos už elektrą esą gali sumažėti apie 50 eurų per metus.

Bet ar direktyvomis peršama naujovė kada nors neatsigręš prieš mus pačius?

Per daug gyvsidabrio ar noras reanimuoti kaitrinę lemputę?

Besibaigiant kaitrinių lempučių erai, Europos Parlamento Pramonės komisijos vadovas vokietis Herbertas Reulis ėmė rūpintis, kad draudimas nuo 2012-ųjų ES šalyse pardavinėti įprastas kaitrines elektros lemputes būtų atšauktas. Iki ES direktyvoje numatyto termino likus maždaug metams, europarlamentaras prakalbo, kad aplinkosauga besirūpinančios Federalinės aplinkosaugos žinybos atliktas tyrimas jį įtikino, jog energiją taupančios lemputės pavojingos žmonių sveikatai.

Skelbiama, kad liuminescencinėse lemputėse yra gyvsidabrio, kurio kiekis leistinas saugumo normas esą viršija dvidešimt kartų. Be to, aplinkosaugininkai suabejojo, ar taupiosiose lemputėse esantis metalas – vienintelė grėsmė vartotojų sveikatai. Esą būtina patikrinti, ar taupiosios lemputės nėra dar kuo nors pavojingos.

Patarimas elgtis atsargiai dar niekam niekada nepakenkė. Juo labiau, kad iš pažeistos liuminescencinės lemputės tikrai išsilietų gerokai daugiau gyvsidabrio, nei leidžia saugumo normos. Tačiau ar tikrai reikia atšaukti ES direktyvą ir nuo taupiųjų lempučių grįžti prie senųjų kaitrinių? Ar teisūs ekspertai, teigiantys, jog visa namuose esanti buitinė technika skleidžia mažiau kenksmingos spinduliuotės, negu energiją taupanti lemputė.

Kiek gyvsidabrio „reikia“ žmogui?

Medikai rekomenduoja būti atidesniems žmones, kurių oda jautresnė. Bet didžiausia blogybė, kuri anot jų gali nutikti – odos paburkimas ar bėrimas. Tačiau esą pakanka ant šviestuvo, kuriame įskuta energiją taupanti lemputė, uždėti gaubtą, ir šios problemos turėtų nelikti. O didžiausia problema, anot specialistų, yra būtent gyvsidabris.

Niekas neginčija fakto, kad energiją taupančioje elektros lemputėje esančio lakaus metalo gyvsidabrio garai pavojingi žmogaus sveikatai ir pradeda sklisti pro menkiausią angelę kolboje. O kiek jo pateks į aplinką, jeigu lemputė netyčia suduš?

„Daugiau mažiau pavojingos visos lemputės, kuriose yra gyvsidabrio“, – į „Balsas.lt“ žurnalistų klausimą tiesiai atsakė už lempų atliekų tvarkymą Lietuvoje atsakingos VšĮ „Ekošviesa“ direktorius veiklai Tadas Ruželė.

Tačiau lemputėse (kompaktinėse dienos šviesos, šviesos diodų) šio sunkaus, bet lakaus metalo yra nedaug. Ir kol lemputės korpusas nepažeistas, jis nesklinda. Pavojų kelia tik iš sudužusios ar įskilusios lemputės sklindantys gyvsidabrio garai.

„Jeigu nedidelėje patalpoje greta žmogaus sudaužytumėte apie 500 lempučių, tada įkvėpsite labai daug gyvsidabrio garų. Bet jeigu jūsų namuose suduš viena ar dvi lemputės, į aplinką pasklis labai nedaug garų – pakaks išvėdinti butą ir jokio poveikio žmogui nebus. Reikia būti atsargiems, bet jeigu ekonomiškas lempas naudosime tvarkingai, pavojaus sveikatai iš esmės nebus“, – aiškino T. Ruželė.

Jo teigimu, pavojingi mūsų organizmui būtent gyvsidabrio garai, nes jų įkvėpus, kraujas išnešioja juos per visą organizmą. „Bet jeigu žmogus netyčia prarytų menkutį „šratelį“, jis paprasčiausiai pereitų per visą virškinimo sistemą ir pasišalintų“.

Tačiau yra ir kur kas didesnių pavojai, sakė vienas „Ekošviesos“ vadovų.

„Gyvsidabris labai lakus cheminis elementas, ir jeigu jis su bendru atliekų srautu patektų į nelegalų šiukšlyną, pavyzdžiui, pamiškėje ar prie vandens telkinio, pavojus labai padidėja. Net nedidelis gyvsidabrio kiekis gali užteršti gruntinius vandenis – 1 miligramas šio metalo gali užteršti apie 20 ha vandens telkinį“, – pasakoja T. Ruželė primindamas, kad vandenyje gyvsidabriu apsinuodijusios žuvys gali patekti ant kiekvieno iš mūsų stalo.

„Vartodami sužvejotas gyvsidabriu apsinuodijusias žuvis, mes taip pat apsinuodijame. Jeigu taip atsitiks ne vieną kartą, nuodai mūsų organizme kaupsis, nes gyvsidabris turi savybę kauptis“, – aiškino jis.

Apie gyvsidabrį rašoma, kad šis blizgantis nuodingas metalas, kambario temperatūroje būna lakus, skystas, tačiau aukštesnėje nei 38,8 °C temperatūroje ima garuoti. Ir kuo temperatūra aukštesnė, tuo intensyviau jis garuoja. Patekęs pro kvėpavimo takus, gyvsidabris gali kauptis įvairiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Jo sankaupos didina nervinių ląstelių dirglumą, gali sukelti centrinės nervų sistemos pažeidimus.

Kur dėti perdegusią taupiąją elektros lemputę?

Komunalinėse atliekose pavojingų medžiagų nėra daug – ES vidurkis tik 2,6 % Tai vaistai, seni gyvsidabrio termometrai, buitinės chemijos priemonės ir taupiosios apšvietimo lemputės. Tokius duomenis pateikė Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė.

Tačiau būtent dėl gyvsidabrio panaudotų ar netinkamų naudoti taupiųjų apšvietimo lempų negalima mesti į buitinių atliekų ar rūšiavimo konteinerius, o ES nustatė griežtas jų utilizavimo taisyklės.

Jos paprastos: energiją taupančios lemputės turi būti surinktos ir atitinkamai nukenksmintos. Anot Aplinkos ministerijos ir atliekų surinkimo bei tvarkymo bendrovių atstovai teigia, kad galimybė palikti atitarnavusią taupiąją lemputę turi būti visur, kur jas perkate.

„Įmonės, kur lempų susikaupia gerokai daugiau, negu gyventojų namuose, pačios jas atveža arba mes važiuojame ir pasiimame. O didžiuosiuose prekybos centruose yra specialūs konteineriai, į kuriuos gyventojai gali saugiai išmesti atitarnavusias liuminescencines, energiją taupančias lemputes“, aiškino UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

Kaip yra iš tikrųjų? – pasiteiravo „Balsas.lt“ didžiųjų prekybos tinklų.

„Lemputes surenkame į specialias dėžes visose parduotuvėse, išskyrus firmines. Pirkėjas tiesiog palieka atitarnavusią lemputę dėžėje – nesvarbu, perka naują lemputę, ar ne“, – atsakė UAB „Senukų prekybos centras“ Lojalumo projektų vadovė Jurgita Giedraitienė.

„Didžiuosiuose mūsų prekybos centuose tęsiama pavasarį prasidėjusi akcija, kurios tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį, kad gyvsidabrio turinčios lempos yra priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį aplinkai turinčių atliekų, ir jas būtina utilizuoti aplinkai nekenksmingu būdu, ir kiekvienas turi jausti atsakomybę bei prisidėti prie taisyklingo šių atliekų tvarkymo, – informavo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. – Neveikiančias kompaktines fluorescencines (elektrą taupančias) lempas gyventojai gali palikti RIMI Hypermarket prekybos centruose, kuriuose įrengti specialūs konteineriai“.

Atsakymų iš kitų didžiųjų prekybos tinklų per kelias dienas nesulaukėme. Tačiau vienas VšĮ „Ekošviesa“ vadovų T. Ruželė primena, kad principas: „perku naują – grąžinu seną“ turi veikti visur.

„Kiekvienas vartotojas, kuris turi perdegusią lemputę, atėjęs į parduotuvę įsigyti naujos, gali ten pat palikti senąją. Kiekvienas pardavimo taškas, kuriame parduodamos lemputės, privalo iš žmogaus jas priimti“, – aiškina T. Ruželė.

Tikslas – surinkti visas atitarnavusias lemputes

Deja, kol kas žmonių socialinės atsakomybės lygis dar nepakankamai aukštas ir anaiptol ne visi neša netinkamas lemputes į prekybos centrą. Ne tik Lietuvoje.

„Vakarų šalyse atlikti tyrimai rodo, kad iš vartotojų per prekybos centrus surenkami nedaug lempučių. Pavyzdžiui, Ispanijoje bendrame lempučių atliekų sraute per prekybos centrus vartotojų grąžintos lemputės sudaro tik 3-4 proc.“, – sako T. Ruželė, vienas 2010 m. rudenį veiklą Lietuvoje pradėjusios organizacijos, vadovų.

Įstaigos, atsakingos už lempų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio atliekų, surinkimą ir utilizavimą, atstovas aiškina, kad ateityje atsiras vis daugiau vietų, kur bus galima civilizuotai atsikratyti nereikalingo prietaiso, nes gamintojai ir importuotojai įpareigoti pasirūpinti atitarnavusių taupiųjų lempučių surinkimu ir utilizavimu. Bet surinkti iš vartotojų jas visas kol kas yra siekiamybė.

„Šiuo metu technologiškai ir dėl nepakankamai išplėtotos infrastruktūros negalime to pasiekti, bet šiems metams iškeltą užduotį surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 44 % visų į Lietuvos rinką patekusių lempučių vykdome“, – sakė jis.

Visi lempučių sutvarkymo kaštai – nuo jų surinkimo iki apdorojimo Latvijoje (būtent į šioje šalyje esantį demerkurizacijos centrą vežamos Lietuvoje surinktos taupiosios lemputės – red. past.), anot T. Ruželės, įskaičiuoti į kainą, kurią mokame jas įsigydami.

„O jeigu jau sumokėjome, tai mums patiems nenaudinga mesti jas kur pakliuvo ir teršti gamtą“, – primena jis ir pataria:

„Jei lemputė šviečia, tačiau apšvietimo kokybė jau netenkina ar erzina akį – vadinasi, baigiasi jos galiojimo laikas. Ir net jeigu ji nepažeista – ją laikas keisti“.

Lietuva atsilieka

Neperdirbtos, gyvsidabrio turinčios panaudotos energiją taupančios lempos priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų. Todėl jų utilizavimui – vienai opiausių ekologinių problemų- ES skiriamas ypatingas dėmesys.

Lietuvoje visos šalies mastu lempų atliekų surinkimas buvo pradėtas vykdyti tik praėjusių metų rudenį – vėliausiai iš visų Baltijos valstybių.

Keli faktai apie taupiąsias lemputes

Energiją taupančios lempos, dar vadinamos dujošvytėmis lempomis, vidutiniškai šviečia 10 tūkst. valandų, t. y. daugiau nei aštuonis metus. Įprasta kaitrinė lemputė šviečia tik 1 tūkst. valandų.

Energiją taupančių lempų viduje esančios argono ir gyvsidabrio dujos, per jas tekant elektros srovei, pradeda skleisti ultravioletinius spindulius. Atsimušę į specialų šviečiantį lempos paviršių, jie virsta šviesa. Įprastoje kaitrinėje lemputėje šviesą sukuria įkaitintas volframo siūlas.

Vienoje įprastoje energiją taupančioje lemputėje gyvsidabrio kiekis yra 100 kartų mažesnis nei visiems pažįstamame gyvsidabrio termometre.

Uždaroje patalpoje sudužus tokiai lempai, reikia gerai išvėdinti patalpas, kruopščiai surinkti visas šukes, sudėti jas į atskirą maišą, o dūžio vietą išvalyti šlapiu popieriniu rankšluosčiu.

Nerekomenduojama valyti dūžio vietos dulkiu siurbliu, nes pavojingi garai dar labiau pasklinda po namus.

Dujošvyčių lempų negalima išmesti į šiukšlių konteinerį su įprastomis buitinėmis atliekomis. Specialūs surinkimo punktai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Kėdainiuose.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Komentarai (20)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Birutė Žemaitytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
38(0)
25(0)
18(4)
16(0)
15(0)
14(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
124(10)
122(2)
73(5)
73(0)
Mėnesio
136(0)
114(13)
106(0)
102(1)
102(13)