Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Technologijų rinka

Lietuvoje susipešė dėl panaudotų baterijų

2012-04-20 (6) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (2292)
    Share

Kovą Lietuvoje pradėjus supirkinėti panaudotas baterijas, per tris savaites Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) jų supirko 6 tonas. Tai yra beveik dešimtadalis to kiekio, kurį asociacija privalo surinkti per visus metus.

„Džiaugiamės, kad mūsų idėja supirkinėti panaudotas baterijas pasiteisino, o ekonominės skatinimo priemonės padeda žmonėms formuoti teisingus atliekų tvarkymo įpročius“, - sako GIA direktorius Alfredas Skinulis.

Anot jo, supirkimo sistemą įkurti paskatino tai, kad iki šiol veikusi baterijų surinkimo sistema nebuvo efektyvi – buvo surenkama kur kas mažiau baterijų, nei įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai. Iki šiol kasmet Lietuvoje parduodama maždaug 700 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas ir Vyriausybės nustatytas užduotis Lietuva šiemet privalo surinkti apie 140 tonų panaudotų baterijų (galvaninių elementų), tuo tarpu iki šiol visoje Lietuvoje buvo surenkama vos kelios dešimtys tonų panaudotų baterijų. Įdiegus baterijų supirkimo sistemą, pradžioje tikimasi surinkti apie ketvirtadalį panaudotų baterijų, vėliau bus siekiama, kad supirkimo tinklas būtų išplėstas ir perdirbėjams patektų kuo daugiau pavojingų atliekų.

„Padėtis baterijų ir galvaninių elementų atliekų tvarkyme iki šių metų buvo apgailėtina, nes realiai perdirbama apie 5 procentai šių pavojingų atliekų, o šimtai tonų patenka į sąvartynus. Įrengtų baterijų surinkimo vietų skaičius yra nemažas. Tai yra gerai ir duos rezultatus, tačiau dabar reikia imtis efektyvesnių priemonių, kad būtų kuo greičiau taisoma padėtis “, - sako baterijas supirkinėjančios bendrovės „EMP recycling“ direktorius Almontas Kybartas.

GIA nariai šiemet privalo surinkti perdirbimui apie 70 tonų panaudotų baterijų. Baterijos yra ne tik superkamos, bet ir renkamos mokyklose vykstančių akcijų metu, taip pat priimamos visose galvaninių elementų prekybos vietose. Panaudoti galvaniniai elementai superkami bendrovės „EMP recycling“ atstovybėse, bendrovės „Ekstara“ valdomuose „Ekotaškuose“ bei „Atliekų tvarkymo centro“ supirkimo aikštelėje. Už vieną kilogramą baterijų mokama po 2 Lt.

Kaip žinoma, panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.

Suirdamos baterijos į aplinką išskiria toksines medžiagas, sunkiuosius metalus, rūgštis, kurios gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos nuodingosios medžiagos gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplautos į vandens telkinius, o iš čia išmestose baterijose esantis švinas, gyvsidabris, nikelis kadmis gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmus ir taip padidina tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis.

Skeptikai: dėl 4 centų ketinama sugriauti milijonus litų kainavusią sistemą?

Panaudotų galvaninių elementų supirkimas griauna keletą metų kurtą ir milijonus kainavusią jų surinkimo sistemą - įsitikinęs Elektroninės įrangos bei baterijų gamintojų ir importuotojų asociacijos EEPA vadovas. Paskelbta žinia apie panaudotų galvaninių elementų supirkimą kelia nerimą didžiausiems baterijų gamintojus ir importuotojus vienijančioms organizacijoms bei atliekų tvarkytojams. Akcijos iniciatoriai atšauna, kad džiaugiasi kažkam „užmynę ant mazolio“.

Jei už vieną naudotų galvaninių elementų kilogramą mokami 2 Lt, tai sudaro maždaug apie 4 ct už vieną AA tipo bateriją. Norėdamas gauti 2 litus, žmogus turėtų į viešai paskelbtus tik 4 miestuose esančius baterijų supirkimo punktus atnešti net 44 vnt. dažniausiai buityje naudojamų AA tipo išeikvotų galvaninių elementų. 

Šeima iš 2 suaugusiųjų ir 2 vaikų, su sąlyga, jei jie nenaudoja įkraunamų elementų, tokią krūvelę senų baterijų iš įvairiausių prietaisų: fotoaparatų, distancinių pultelių, daugiausia iš žaislų, pririnktų nebent per gerą pusmetį. Kadangi galvaniniai elementai yra pavojinga atlieka ir ypač vaikams, retas kuris iš tėvų ryšys ilgą laiką kaupti pasenusius elementus namuose, kad juos vėliau kažkam pardavęs gautų keliasdešimt centų. Todėl Lietuvoje, remiantis europine ir pasauline patirtimi, iki šiol senų galvaninių elementų (baterijų) surinkimo sistema buvo kuriama pagal „būti kuo arčiau žmogaus“ taisyklę - senų elementų nemokamo specialių surinkimo talpų tinklas 2010-2011m. buvo įsteigtas šalies parduotuvėse, degalinėse, spaudos kioskuose, pašto skyriuose, bibliotekose, švietimo ir visuomeninėse įstaigose.

Beveik 50 galvaninių elementų importuotojų vienijančios asociacijos EEPA direktoriaus Giedriaus Mikulsko teigimu, sprendimas supirkinėti baterijų atliekas yra netoliaregiškas, priimtas neįvertinus visų galimų pasekmių. „Jis iš esmės prieštarauja dabar veikiančiai sistemai, kuri paremta nesavanaudiška žmonių atsakomybe, todėl turi būti atšauktas” - mano G. Mikulskas. – „Toks principas, kai mokami pinigai už neigiamą rinkos vertę turinčią atlieką labiausiai skatina ne atliekų rūšiavimą, o vagystes iš gyventojų patogumui įsteigtų surinkimo vietų.“ Pasak EEPA vadovo, dėl centų stengsis tik asocialūs asmenys, kurie senų baterijų ieško ne šiukšlių maišuose prie laiptinių, bet visų pirma draskydami galvaninių elementų surinkimo dėžutes palyginus lengvai prieinamose vietose- parduotuvėse, mokyklose, verslo centruose.
„Visos priemonės, kurios padeda surinkti atliekas ir mažina aplinkos taršą, yra geros. Tačiau priimant tokius kardinalius sprendimus turėtų būti pasiektas daugeliui priimtinas sprendimas. Atsakomybė už panaudotų baterijų surinkimą tenka gamintojams ir importuotojams. Šioje srityje negali būti jokios konkurencijos, nes yra visų bendras tikslas - kad kuo mažiau pavojingų atliekų liktų nesutvarkyta”, - sakė Aplinkos ministerijos atliekų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė. 

Vers kelti naujų baterijų kainas

Kitais metais Lietuva įpareigota surinkti 30 proc. naudotų galvaninių elementų. Tai sudarytų apie 250 tonų. „Jei darytume prielaidą, jog visą šį kiekį žmonės atneš parduoti, reikėtų sumokėti pusę milijono litų. Naivu būtų tikėtis, kad verslininkai tiek mokės už neigiamą vertę, t.y. ir taip nuostolingų atliekų tvarkymą. Nenustebčiau, jei dabar leidę supirkinėti baterijas po 2 litus už kg, vėliau visi mokėsime trigubai daugiau, tik jau baudų ar didesnių kainų pavidalu”, - įsitikinęs G. Mikulskas.

Jau esamų surinkimo taškų apsaugai organizacijos bus priverstos skirti papildomas lėšas t.y. gaminti nuo grobstymo apsaugotas surinkimo talpas ir fiziškai jas saugoti, o šios didelės papildomos išlaidos guls ant vartotojų pečių. „Dėl sprendimo supirkinėti senus elementus didės baterijų kainos, nes supirkinėjimu skatinamos vagystės griauna surinkimo sistemas, o papildomos apsaugos priemonės galvaninių elementų pardavėjams kainuos brangiai,“- sako G.Mikulskas.

Kai pinigai mokami už neigiamą rinkos vertę turinčią atlieką, labiausiai skatinamas ne atliekų rūšiavimas, bet vagystės iš gyventojų patogumui įsteigtų surinkimo vietų.
„Gamintojai ir importuotojai viešose vietose iš tiesų yra įrengę nemažai specialių konteinerių, kur žmonėms patogu palikti panaudotas baterijas. Tikėtina, jog atsiras tam tikra grupė žmonių, kurie nepraleis progos prasimanyti pinigų, juos išplėšdami” - sakė R. Radavičienė. 

Įrengtas platus surinkimo tinklas

Šiuo metu EEPA visoje Lietuvoje turi daugiau nei 4000 galvaninių elementų konteinerių. Nuo 2010 m. į galvaninių elementų surinkimo sistemą - konteinerius ir surinkimą apvažiavimo būdu - organizacija investavo beveik 400 tūkst. litų. Dar apie 0,5 mln. litų nuosavų ir ES lėšų buvo skirta gyventojų įpročių keitimui - visuomenės informavimui ir švietimui. Remiantis europine ir pasauline patirtimi, senų galvaninių elementų surinkimo sistema buvo kuriama vadovaujantis principu - būti kuo arčiau žmogaus. Specialių surinkimo talpų tinklas 2010-2011m. buvo įrengtas šalies parduotuvėse, degalinėse, spaudos kioskuose, pašto skyriuose, bibliotekose, švietimo ir visuomeninėse įstaigose.

Nuo 2005 m. senų galvaninių elementų surinkimo patirtį turinčios atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ vadovų teigimu, supirkimas įneš tik sumaištį ir padarys didžiulę žalą bendram surinkimui. „Tinkamai sutvarkytų baterijų atliekų kiekius galime padidinti tik nuosekliai dirbdami, didindami žmonių sąmoningumą, kurdami paprastas ir patogias sąlygas atiduoti senus galvaninius elementus tvarkytojams.

Mes esame sėkmingai įvykdę du Aplinkos ministerijos inicijuotus galvaninių elementų surinkimo ir visuomenės švietimo projektus dėl konteinerinės sitemos sukūrimo, įdiegimo ir jos išplėtimo. Šiais metais kartu su EEPA planuojame surinkti ir išvežti perdirbti daugiau nei 100 tonų galvaninių elementų ir nešiojamų akumuliatorių. Siekdami optimizuoti logistikos ir viešinimo kaštus, apjungsime EEPA ir mūsų valdomus konteinerinius galvaninių elementų surinkimo tinklus į bendrą. Jį sudarys daugiau kaip 6 000 surinkimo vietų visoje Lietuvoje: tiek didžiuosiuose miestuose, tiek miesteliuose ar atokesniuose rajonuose”, - pasakojo bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

G.Mikulskas įsitikinęs, jog gyventojų įpročiai rūšiuojant atliekas keičiasi teigiama linkme. „Kasmet tiek mes, tiek didžiausi atliekų tvarkytojai surenka ir išveža perdirbimui vis daugiau senų galvaninių elementų. Neabejojame, jog šiais metais pavyks surinkti nustatytą baterijų kiekį - 175 t., jei tik ilgai kurta sistema nebus apversta aukštyn kojomis,“ – sakė EEPA vadovas. 

Kaimynai sunerimę

Atliekų tvarkytojai iš kaimyninių šalių stebi ir stebisi situacija Lietuvoje. Jau dabar vienos didžiausių Latvijos atliekų surinkimo bendrovės atstovai reiškia susirūpinimą dėl sprendimo supirkinėti panaudotas baterijas, nes jis prieštarauja pasaulinei aplinkosauginei praktikai, kertasi su kitose šalyse esančia tvarka. „Kaimynai baiminasi, kad jų surinktos galvaninių elementų atliekos keliaus į Lietuvą, nes čia už jas bus mokami pinigai. Mums tas irgi nėra gerai. Statistiniai rodikliai gal ir „pagražės”, tačiau realiai Lietuvoje panaudotų ir surinktų baterijų kiekis nepadidės. Jos ir toliau keliaus į sąvartynus su komunalinių atliekų srautu”, - prognozavo S. Ašmonas.

Komentaras. Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Alfredas Skinulis:

„Džiaugiamės, kad GIA ir atliekų tvarkytojų iniciatyva supirkinėti galvaninius elementus iššaukė tokią emocionalą diskusiją – tai reiškia, jog kai kam „užmynėme ant mazolio“, o Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto pinigai iki šiol buvo naudojami neefektyviai, nes sistema funkcionavo labai vangiai.

Privalomi surinkti baterijų kiekiai nebuvo realizuojami - per metus Lietuvoje surenkamos vos kelios tonos baterijų, o šiais metais privaloma surinkti ir sutvarkyti apie 140 tonų galvaninių elementų. Daugiau kaip pusę šio kiekio yra įsipareigojusi surinkti ir surinks Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA), kaip didžiausia baterijų atliekų tvarkymą organizuojanti asociacija.

Antra, mes manome, kad kiekviena teisėta ne teršti, o rinkti ir rūšiuoti skatinanti iniciatyva prisideda prie aplinkosaugos proceso šalyje. Konkurencija visada buvo, yra ir bus progreso bei geresnio rezultato pasiekimo skatinimo forma, bet mes nesiekiame konkuruoti, o norime sukurti dar vieną, kažkam patrauklesnę formą tvarkingai išmesti jau panaudotas baterijas. Praėjusių metų baterijų surinkimo skaičiai rodo, kad šis procesas trypčioja vietoje, todėl neišvengiamai būtinos naujos priemonės, padėsiančios visuomenei ir skiepyti naujus įgūdžius, ir sąmonėti. GIA su partneriais per 20 dienų jau supirko daugiau nei 6 tonas galvaninių elementų - tiek jų nepateko į šiukšlynus, neužteršė gamtos. Šie skaičiai rodo, kad supirkimas pasiteisino ir skatina gyventojus rūšiuoti baterijas. Noriu pabrėžti, kad mūsų eksploatuojamoje nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių surinkimo sistemoje (daugiau, kaip 3000 atliekų surinkimo vietų) nemokamai surenkamų galvaninių elementų kiekis nesumažėjo, o tik didėja.

Prieš keletą metų aplinkosaugininkai reiškė susirūpinimą dėl automobilinių akumuliatorių mėtymo pakelėse ar pakrūmėse. Atliekų tvarkytojams pradėjus akumuliatorius supirkinėti, problema išsisprendė pati - netinkamus naudoti akumuliatorius arba surenka „sanitarai“, arba pirkdami naujus akumuliatorius automobilių savininkai susidėvėjusius palieka tiesiog prekybos vietose. Ir iš kaimyninių šalių jų plūsti nepradėjo.

GIA džiaugiasi ir pritaria kolegų iniciatyvai kurti ir palaikyti baterijų nemokamo pridavimo ir surinkimo taškus, skleisti visuomenei informaciją apie atliekų tvarkymo ir rūšiavimo svarbą. 

Ši ir GIA bei partnerių iniciatyvos apjungia visas pastangas bendram tikslui - švaresnės aplinkos išsaugojimui ateities kartoms.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(1)
Komentarai (6)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)