Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Technologijų rinka

Kuo išradimas skiriasi nuo inovacijos?

2013-05-31 (2) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1131)
    Share

Kiek kartų per dieną šiandien skambinote telefonu ar rašėte trumpąsias žinutes? Ar dar mokėtumėte gyventi, jei negalėtumėte naudotis telefonais, kompiuteriais, skalbimo mašinomis? Kaip reaguotumėte, jei parduotuvėse visada rastumėte tik tas pačias prekes, o verslininkai kasmet siūlytų tas pačias paslaugas? Inovacijos mus supa visur, tik prie jų taip priprantame, kad net nebepastebime. Tai, į kokias inovacijas investuosime dabar, nulems, kokie kiti pokyčiai ateis į mūsų gyvenimą.

Todėl kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo galimybes, remia inovacijų kūrimą. „Valstybės konkuruoja lygiai taip, kaip ir įmonės. Jos suprato, kad negali konkuruoti pigia darbo jėga ir pigiais ištekliais. Tai – trumpalaikis požiūris, todėl reikia kažko kito. Žinios, inovacijos yra perspektyviausias konkurencijos įrankis“, - įsitikinęs LIC projektų vadovas A. Jakubavičius.

Lietuvoje inovacijų kūrimas yra skatinamas keliais skirtingais būdais: įmonėms, išleidžiančioms daugiau nei 100 tūkst. litų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, yra taikoma pelno mokesčio lengvata, taip pat yra taikomos mokesčių lengvatos įsigyjant moksliniams tyrimams reikalingą įrangą, valstybė kviečia įmones dalyvauti įvairiose inovacijas skatinančiose programose („Intelektas LT“, „Intelektas LT+“, „Inoklaster LT“ ir kitos). Be to, valstybė teikia netiesioginę paramą kurdama inovacijų paramos sistemą. Tokiose įstaigose kaip Lietuvos inovacijų centras ar integruotuose mokslo, verslo ir studijų centruose, vadinamuose slėniuose, inovatyvūs verslininkai gali gauti jiems reikalingas paslaugas ar konsultacijas.

„Lietuvoje tikrai daug investicijų skiriama moksliniams tyrimas, inovacijoms. Finansine prasme dabar tik reikia išlaikyti šį lygį. Tačiau nors pagal investicijas į inovacijas ir atitinkame Europos Sąjungos vidurkį, su praktiniais inovacijų rezultatais yra šiek tiek sunkiau. Be to, yra dar vienas svarbus aspektas. Finansinės paramos priemonės turi būti prieinamos platesniam ratui įmonių. Mažosios įmonės, kurios neturi didelių lėšų, kurias galėtų į inovacijas investuoti pačios, reikalingos paramos dažnai negauna“, - spręstinas problemas įvardina A. Plečkaitis.

Kodėl Lietuva negamins kosminių laivų

A. Jakubavičiaus vertinimu, Lietuvoje daugiausiai inovacijų yra sukuriama tradicinėje pramonėje: „Tekstilės, maisto pramonė nuolat siūlo įvairias inovacijas – naujas medžiagas, gaminimo procesus, naujus receptus. Kiekybine prasme šiose srityse Lietuvoje inovacijų yra daugiausia. Tačiau lyginant inovacijų mastą, didžiausios inovacijos pas mus sukuriamos biotechnologijų, lazerių pramonės, informacinių technologijų srityse“.

A.Plečkaitis siūlo nepamiršti ir telekomunikacijų sektoriaus – būtent dėl to, kad čia itin sparčiai taikomos įvairios inovacijos, atpinga ryšio paslaugos, auga jų kokybė. „Paslaugų sektorius taip pat labai imlus inovacijoms, nes jį iš esmės sudaro žmonės, kurie visuomet atranda kažkokių dalykų, kuriuos gali daryti kitaip“, - sako asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas.

Todėl vienareikšmiškai atsakyti, kurios sritys Lietuvoje inovatyviausios, neįmanoma. „Jei vertintumėme Lietuvos lazerių pramonę, pagal apyvartą ji prilygsta nedidelei regioninei pieno ar mėsos gamyklai. Tačiau pasaulinėje rinkoje tam tikrame segmente ji užima 80-90 procentų rinkos – vadinasi, gamina beveik tiek, kiek reikia visam pasauliui“, - pasakoja A.Jakubavičius.

Kad ir kaip norėtųsi, investuoti į inovacijas visose srityse neįmanoma – reikia išsirinkti, kur Lietuva turi didžiausią potencialą. „Lietuva šiuo metu rengia sumanios specializacijos strategiją, kuri turi padėti mums neišsibarstyti (daugiau informacijos – MOSTA). Čia panašiai kaip sporte – suprantu, kad turi būti ir bėgikai, ir šaudymas, ir šachmatai, bet kiek šiose srityse turime potencialių sportininkų? Kiek turime šioms sporto rūšims skirtų bazių ir, galų gale, kiek mūsų genetika leidžia užsiimti tokiomis sporto šakomis? Todėl yra sporto šakos, į kurias fokusuojamės, kad turėtume laimėjimų. Lygiai taip pat čia. Lietuva negali gaminti kosminių laivų, nes tam pas mus nėra galimybių. Todėl bandoma surasti, kuriose kryptyse mažiausiai investuodami gautume didžiausią efektą“, - sako A. Jakubavičius.

Pirma reakcija – baimė

A. Jakubavičius pripažįsta, kad daugelis žmonių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje bijo inovacijų. „Tai yra natūrali savisauga, rizikos baimė. Juk jei kažką darai kitaip nei iki šiol, gali ir nepavykti. Tačiau po truputį prie pokyčių priprantama“, - įsitikinęs LIC projektų vadovas.

„Prisiminkite buhalterę, prieš dvidešimt metų pirmą kartą prisėdusią prie kompiuterio. Pamatydavo skaičių ekrane ir išsigąsdavo. Sakydavo, kam čia reikia, dar elektra dings, geriau aš viską popieriuje žymėsiuosi. O dabar, ar įsivaizduojate buhalteriją be kompiuterio?“, - klausia A. Jakubavičius.

A. Plečkaičio nuomone lietuviai, jei ir bijo inovacijų, šią baimę puikiai įveikia. „Pastaruosius dvidešimt metų lietuviai labai intensyviai užsiima inovacijomis, nes prieš tai šioje srityje buvo stipriai atsilikę. Tad neliko kito kelio, kaip vytis“, - sako jis.

Naujų dalykų baimė būdinga ne tik žmonėms, bet ir valstybėms. „Inovacijų niekada nebūna per daug, tačiau jos turi ir trumpalaikį šalutinį poveikį. Vertinant valstybės mastu, inovacijų diegimas beveik visada mažina darbo vietų skaičių. Vėliau tie žmonės, kurie buvo praradę darbo vietas, įsikuria įvairiose su įvestomis inovacijomis susijusiose paslaugas teikiančiose įmonėse, tačiau tam reikia laiko“, - neslepia A. Jakubavičius, ragindamas inovacijų plėtrą vystyti subalansuotai ir prie laukiančių inovacijų visuomenę pradėti pratinti iš anksto.

Sumani specializacija - mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų vystymo prioritetų nustatymas, pritaikytas kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos finansinio programavimo etapui (2014-2020m.) ruošia visos Europos Sąjungos šalys. Svarbiausi šios strategijos rezultatai bus įgyvendinti jungtiniai mokslo-verslo projektai, skirti prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų plėtrai. Lietuvoje šį procesą koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Jūratė Žuolytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
113(9)
61(9)
46(3)
36(0)
34(0)
19(0)
17(4)
15(0)
13(0)
11(0)
Savaitės
138(3)
134(13)
84(1)
83(7)
66(0)
Mėnesio
139(0)
138(3)
132(10)
132(2)
126(2)