Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Technologijų rinka

Kaip gimė garsusis Šiaulių „Tauras“ ir kiti lietuviški televizoriai: tylusis genijus iš kaimo nušluostė visiems nosį, o gamybą pradėjo jauni vyrukai be jokio supratimo, ką ir kaip daryti (Video)

2017-09-22 (0) Rekomenduoja   (65) Perskaitymai (110)
    Share

Pirmąjį savo mieste pagamintą televizorių šiauliečiai iš džiaugsmo nešiojo ant rankų gatvėmis ir didžiuodamiesi rodė visiems. 1961 metais Šiauliuose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje televizorių gamykla, o po dvejų metų surinktas ir pirmasis televizorius „Temp-6“.

„Temp-6“ televizorių Šiauliai pagamino 1963 metų pabaigoje, o lapkričio 7-ąją per demonstraciją jis viešai buvo rodomas miestiečiams griaudint audringiems plojimams ir plazdant sovietinėms vėliavoms.

Šį faktą papasakojo buvusi televizorių gamyklos inžinierė Genovaitė Žukauskienė, vėliau tapusi Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus vedėja.

Televizorių kūrė kambariuke

Nors šiauliečiai inžinieriai labai didžiavosi, kad pirmasis Lietuvos televizorius atsirado jų mieste, pirmiausia pagamintas buvo tik korpusas.

„Kineskopą parsisiuntė iš Briansko – tiktai korpusas buvo gaminamas Lietuvoje“, – pasakojo G. Žukauskienė.

Televizorių gamykla Šiauliuose buvo įkurta reorganizavus Šiaulių „Vairo“ gamyklos technikos skyrių.

Darbo pradžioje trūko specialistų, nes buvo priimti jauni vyrukai, kurie mėgėjiškai domėjosi technika, bet iš tiesų neturėjo nei patirties, nei reikiamo pasirengimo.

„Televizorių gamyklai buvo paskirtas kambariukas ir keli darbuotojai. Ką gaminti, neaišku. Jokių nurodymų niekas nedavė, nes patys neišmanė“, – yra pasakojęs ir vienas gamyklos direktorių Povilas Morkūnas.

Neišmanydami, kaip įgyti patirties, šiauliečiai nutarė pavažinėti po Sovietų Sąjungos gamyklas ir galiausiai pavyko gauti būtiniausių žinių.

Administracija glaudėsi mediniame namelyje

Šiauliečiai parodė namą Baltupėnų gatvėje, kuris labiau primena gyvenamąjį pasiturinčio miestiečio būstą negu buvusią pirmosios televizorių gamyklos buveinę.

Jame turėjo tilpti gamyklos vadovai bei projektuotojai. Visi stumdėsi alkūnėmis ir vieni kitiems trukdė. Pirmojo „Temp-6“ televizoriaus gamybos planas buvo palaimintas čia, o pagamintas Girulių gatvėje, kur vėliau buvo atidarytas gamybos korpusas.

1968 metais televizorių gamyklai persikėlus į naujas patalpas Pramonės prospekte, televizorių „Temp-6“ gamyba buvo nutraukta. Vietoj jų Šiauliai ėmė gaminti nespalvotus televizorius su didesniais kineskopais, kurių įstrižainė buvo 59 centimetrų.

Šie televizoriai buvo pavadinti lietuvišku vardu – „Tauras“.

Tikrieji kūrėjai – savamoksliai meistrai

Dabartinis Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus konsultantas Marius Morozas paaiškino, kad tikrieji pirmųjų lietuviškų televizorių kūrėjai gali pasigirti pagaminę originalų aparatą daug anksčiau, negu į pasaulį buvo paleistas „Temp-6“.

„Pirmieji lietuviški savadarbiai televizoriai buvo paleisti į pasaulį anksčiau už fabrikinį „Temp-6“. Mūsų muziejuje stovi vienas jų – šiauliečio Česlovo Karpavičiaus sukurtas televizorius. Jis galėtų būti antras arba trečias pagal pagaminimo datą“, – pasakojo istoriko išsilavinimą turintis muziejininkas.

Savadarbių meistrų gebėjimus patvirtino ir inžinierė bei buvusi muziejininkė G. Žukauskienė.

„Pats pirmasis mechaninis televizorius buvo pagamintas Stasio Brašiškio radijo laboratorijoje 1930 metais. Jis buvo sukonstruotas kartoninėje dėžėje, todėl originalo neišliko. Tačiau jis veikė“, – pasakojo specialistė.

Televizorių padarė, bet paaiškinti nesugebėjo

Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė sakė, kad meistras Antanas Umbrasas iš Bajorų kaimo Luokesos seniūnijoje 1953 metais sukonstravo pirmuosius du televizorius.

Molėtų krašto muziejuje saugomas 1956 metais jo sukonstruotas televizorius. Jis tebėra veikiantis. Televizoriaus korpusas medinis, nulakuotas, suapvalintais viršutiniais kampais. Ekrano įstrižainė – 35 centimetrų. Po ekranu įtaisytas radijo imtuvas, yra radijo bangų skalė, kurioje sužymėtos įvairios radijo stotys.

Per jį buvo galima matyti Rygos ir Minsko bei Vokietijos televizijos programas, nes Vilnius tuo metu televizijos centro dar neturėjo. Antenai pasigaminti A.Umbrasas panaudojo gyvsidabrį, kurio prisirinko iš išmestų termometrų.

„Keisčiausia šioje istorijoje, kad šis gabus meistras televizorių sukurti sugebėjo, bet buvo mažakalbis ir nemokėjo paaiškinti savo sprendimų. Jis buvo genialus ir tylus individualistas.

Pakviestas į Vilnių prisidėti prie Lietuvos televizijos kūrimo, jis nemokėjo žodžiais išdėstyti techninių dalykų ir po poros mėnesių grįžo į savo kaimą“, – apie gabų savamokslį pasakojo V. Kazlienė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(68)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(65)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Audronė Urbonaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
32(0)
24(2)
23(2)
19(1)
17(0)
12(2)
12(3)
10(0)
10(0)
Savaitės
89(0)
Mėnesio
647(32)
262(38)
147(17)
118(28)
99(0)