Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Technologijų rinka

Kiek ir kokius televizorius turi lietuviai ir kiek jų neturi iš viso: įdomioji statistika ir kas laukia televizijos ateityje

2020-08-26 (1) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (440)
    Share

Šiuo metu apie pusė namų ūkių turi du ir daugiau televizorius (47 proc.), antra tiek – vieną televizorių. Nei vieno televizoriaus neturi tik apie 5 proc. namų ūkių Lietuvoje. Tiesa, kas penktas namų ūkis dar turi kineskopinio tipo televizorių, rodo „Kantar“ tyrimas.

Tyrėjai fiksuoja, kad per pastaruosius trejus metus daugiau nei trečdaliu (38 proc.) padaugėjo namų ūkių, turinčių bent vieną išmanųjį TV. 

„9 iš 10 namų ūkių yra LCD, plazminis arba LED televizorius. Bent vieną skaitmeninį priedėlį šiuo metu jau turi kone kiekvienas namų ūkis, nedaug nusileidžia ir skaitmeninė televizija – vos keli procentai ja nesinaudoja. Pastaruosius kelerius metus fiksuojame apie 6-7 proc. respondentų, planuojančių artimiausiais metais pirkti televizorių – kuriasi nauji namų ūkiai, televizoriai keičiami į naujesnius, be to, dalis vis dar turi kineskopinius televizorius“, – sakė Lina Petraitienė, „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė. 

Kas penktas namų ūkis dar turi kineskopinį TV 

Penktadalis namų ūkių dar turi kineskopinį TV, nors jų per pastaruosius trejus metus sumažėjo dešimtadaliu.

„Prieš trejus metus, dar kas trečias namų ūkis turėjo šio tipo televizorių. Iš duomenų matome, kad kineskopinius televizorius daugiausia turi vyresnio amžiaus gyventojai (60 metų ir vyresni), taip pat ten, kur namų ūkyje gyvena vienas asmuo. Matomai, šie prietaisai buvo įgyti prieš daugelį metų ir kol atlieka savo funkciją, ta karta nelinkusi jų iškart atsisakyti, be to, kineskopinis televizorius dažniau tarnauja ne kaip pagrindinis, bet kaip papildomas televizorius namuose“, – sako L. Petraitienė. 

Pasak jos, LCD, plazminių ar LED santykis per metus nepakito, 90 proc. namų ūkių turi tokio tipo televizorių. Išvis jokio televizoriaus neturi vos 5 proc. namų ūkių.

Dešimtadaliu padaugėjo integruotų priedėlių

Bent vieną skaitmeninį priedėlį šiuo metu Lietuvoje turi praktiškai kiekvienas namų ūkis (98 proc.) turintis televizorių. Auga tiek integruotų, tiek išorinių priedėlių skaičius, o pastaruosius juos naudoja daugiau kaip 85 proc. namų ūkių, turinčių TV. Integruotų priedėlių per trejus metus padaugėjo dešimtadaliu. 

Sparčiausiai augo internetinio protokolo TV

Prieš aštuonerius metus išjungus analoginę televiziją, jau kelerius metus dominuoja skaitmeninė nemokama antžeminė televizija. Ja naudojasi 41 proc. namų ūkių ir šis skaičius pastaruosius kelis metus svyruoja paklaidos ribose. Sparčiausiai augo internetinio protokolo televizija (IPTV). 

„Per pastaruosius trejus metus IPTV augo sparčiausiai, ją naudojančių namų ūkių padaugėjo iki 28 proc., tai yra 6 proc. punktais ir beveik susilygino su kabeline televizija, kurios vartotojų skaičius yra apie 30 proc. namų ūkių. Kitų priėmimo tipo naudotojų skaičius beveik nekito“, – sako „Kantar“ ekspertė. 

Ketvirtadalis žiūri TV atidėtai 

Daugėja ir namų ūkių, turinčių galimybę atidėtai žiūrėti įrašus. 

„Šiuo metu jau pusė namų ūkių (51 proc.) turi galimybę žiūrėti TV programas atidėtai ir kas antras iš jų tuo pasinaudoja bent kartą per savaitę (28 proc.). Per trejus metus žiūrinčių TV turinį per televizorių atidėtai bent kartą per savaitę padaugėjo net 8 proc. punktais“, – sakė L. Petraitienė. 

Daugės žiūrinčių TV turinį ne per televizorių

Pasak ekspertės, nors televizoriai lieka dominuojančiu prietaisu žiūrėti televiziją (89 proc. žiūri TV per televizorių), 82 proc. namų ūkių turi prietaisą, prijungtą prie interneto (kompiuterį, planšetę arba išmanųjį telefoną), tad vis daugėja galimybių žiūrėti televiziją nebūtinai per televizorių. 

„Per pastaruosius trejus metus labiausiai (kone penktadaliu) padaugėjo mobiliųjų telefonų, prijungtų prie interneto – anksčiau juos turėjo kas antras, dabar jau trys ketvirtadaliai. Ir matome, kad, tarkime, Z karta jau apie trečdalį TV laiko žiūri kituose ekranuose. Prognozuojame, kad ši tendencija stiprės, o vis didesnį pagreitį įgis ir vadinamosios video on demand platformos“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.  

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(3)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
27(1)
26(4)
24(4)
21(0)
21(0)
20(0)
19(1)
14(0)
Savaitės
66(0)
66(0)
64(0)
58(7)
57(0)
Mėnesio
235(8)
110(0)
105(22)
84(0)