Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Technologijų rinka

Energiją taupančios lemputės: už ir prieš

2008-10-25 (18) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (14366)
    Share

Vienas iš Europos Komisijos raginimų, kaip kovoti su klimato kaita, susijęs su energiją taupančiomis lemputėmis. Tokia lemputė esą per savo veikimo laikotarpį gali sutaupyti iki 60 eurų bei 400 kg sumažinti anglies dvideginio emisijas. Daugelyje ES šalių jos iš tiesų pakankamai populiarios. Tačiau naujausi tyrimai joms nepalankūs. Teigiama, kad lemputėse esantis gyvsidabris skleidžia žmogaus sveikatai pavojingus ultravioletinius spindulius. Taigi kuri blogybė mažesnė?

Ekonomine nauda neabejojama

Šiandien mažai kas abejoja, kad klimato kaitos padariniai žmonijai gali būti pragaištingi. Taip pat daugelis jau nesiginčija (nors vis dar yra ir skeptikų), kad dėl būsimų padarinių kalti mes patys. Todėl pastaruoju metu į kovą su klimato kaita įsitraukia visi – pradedant mokslininkais, baigiant verslininkais. Pastariesiems keliami visiškai nauji uždaviniai – kaip vartotojams užtikrinti visus civilizacijos „malonumus“ kuo mažiau kenkiant aplinkai, kurioje gyvename.

Viena iš šio amžiaus panacėjų – fluorescencinės, energiją taupančios lemputės. Pasaulinėje rinkoje šios lemputės pasirodė 9-ame dešimtmetyje, Lietuvoje dėl pakankamai aukštos jų kainos išpopuliarėjo tik prieš keletą metų.

Kokybiškos energiją taupančios lemputės vidutiniškai dega apie 8 000 valandų, kaitrinės – apie 500-2000. Taigi naujosios lemputės sunaudoja vidutiniškai 4 kartus mažiau energijos. Paskaičiuota, kad jų didesnė kaina atsiperka jau po 500 valandų.

Remiantis Vikipedijos enciklopedijoje pateiktais duomenimis, standartinis namų ūkis Lietuvoje, naudojantis apie 8-12 elektros lempučių, pakeitęs kaitrines lemputes fluorescencinėmis, per 3-5 metus galėtų sutaupyti iki 1000 Lt. Maksimaliai Lietuvoje išnaudojus šias lemputes, vien namų ūkiuose kasmet galima būtų sutaupyti 87,5 mln. litų.

Daugelis pasaulio vyriausybių skatina gyventojus naudoti energiją taupančias lemputes. Taip tikimasi sutaupyti nemažą kiekį energijos bei užtikrinti švaresnę aplinką. JAV gynybos departamentas 2006 m. netgi pradėjo kampaniją, kurios metu buvo siūloma kiekvienam JAV namų ūkiui pakeisti tris 60 W kaitrines lemputes į tris taupančias energiją. Jei tai būtų padarę visi JAV namų ūkiai, poveikis gamtai prilygtų 3,5 milijono automobilių eliminavimui.

Antra medalio pusė

Tačiau šios lemputės turi ir nemažai trūkumų. Pastebėta, kad visa galia jos įsižiebia ne iš karto, todėl patalpa kurį laiką būna nepakankamai apšviesta. Įsižiebimo trukmė pailgėja, jei patalpoje šaltesnis oras. Senstančios lemputės skleidžiamos šviesos stiprumas taip pat mažėja – net iki 30 %

Be to, jei tokia lemputė dažnai įžiebiama vos 5 minutėms, ji tarnauja ne ką ilgiau už paprastą kaitrinę lemputę. Taigi panašu, kad visų patalpų namuose apšviesti tokiomis lemputėmis ekonomiškai nenaudinga.

Daugeliui žmonių nepatinka ir balta bei pernelyg blanki šių lempučių šviesa. Esą sėdėti prie kaitrinės lemputės, kuri skleidžia ne tik gelsvą šviesą, bet ir šilumą, daug jaukiau. Tokią nuomonę turinčių žmonių neveikia nei finansiniai, nei pilietiniai argumentai.

Dar viena problema – šių lempučių utilizavimas. Dėl jose esančių pavojingų medžiagų išmesti jų į bendrą šiukšlių konteinerį negalima, o tai sudaro vartotojams keblumų.

Dėl poveikio sveikatai diskutuojama

Užsienio spaudoje pasirodė informacijos ir apie neigiamą modernių lempučių poveikį žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, epilepsija sergančių žmonių teises ginanti organizacija „Epilepsy Action“ pateikė informaciją, kad šios lemputės esą gali provokuoti simptomus, primenančius epilepsijos priepuolio pradžią.

Anot organizacijos atstovų, dėl šių lempučių epileptikai patiria galvos svaigulį ir netenka orientacijos. Tiesa, pranešimų apie sukeltus traukulius nėra. Spėjama, kad tokį poveikį turi raudonos ir mėlynos šviesos spektrai.

Tuo tarpu britų dienraštis „Daily Mail“ paskelbė, kad energiją taupančios lemputės spinduliuoja ultravioletinius spindulius, todėl per daug artimas kontaktas gali būti kenksmingas žmogaus odai. Tokį poveikį gali turėti fluorascentinės lemputės, kurių ritės yra aiškiai matomos. Esą jei tokios lemputės šviečia 30 cm atstumu, odą nusėja raudonos dėmės.

Didžiosios Britanijos Sveikatos apsaugos agentūra perspėjo žmones, kad nenaudotų tokių lempučių stalinėms lempoms, kuriomis pasišviečiama skaitant. Mat šiais laikais žmonės, kurie itin jautrūs ultravioletiniams spinduliams, jau skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.

Lietuvoje mokslininkai pastarųjų lempučių netyrinėjo, todėl komentuoti šios informacijos nesiima. Tačiau VU Fizikos fakulteto bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros docentas Vilhelmas Urba prisipažino pats neseniai atsitiktinai pastebėjęs, kad šiose lempose yra gyvsidabrio, o tai reiškia, kad jos tikrai skleidžia ultravioletinius spindulius.

Kiek tų spindulių patenka į aplinką – jau kitas klausimas, reikalaujantis išsamesnio tyrimo. „Mes savo laboratorijoje specialias daug gyvsidabrio turinčias lempas naudojame kitoms medžiagoms žadinti. Tačiau jų deginimas labai dozuojamas. Mat ultravioletiniai spinduliai ne tik gali paveikti regėjimą, bet ir gamina ozoną. Nedidelis jo kiekis žmogui naudingas, tačiau ilgai būti tokiame ore negalima“, – pasakojo mokslininkas.

Energiją taupančiose lemputėse gyvsidabrio yra labai mažai, todėl, anot V. Urbos, jų poveikis turėtų būti labai menkas.

„Manau, nuo šių lempų niekas neapaks. Paprastai šviesa tiesiai į akis nepatenka, o atsispindi nuo stalo, knygos ar sąsiuvinio. Tuomet mes gauname tik apie dešimtąją dalį išspinduliuotų ultravioletinių spindulių. Tačiau svarbu, koks yra lempos baliono stiklas. Kokybiškas stiklas sulaiko didelę dalį ultravioletinių spindulių. Mažiau kokybiškas jų praleidžia daugiau“, – aiškino pašnekovas.

Ateitį mokslininkas sieja ne su rinkoje esamomis energiją taupančiomis lemputėmis, bet su naujos kartos puslaidininkiniais šviestuvais. „Atsiranda žinučių, kad jos ateityje pakeis visas kaitrines bei dabartines energiją taupančias lemputes. Tai jau visai kitokios konstrukcijos lempos.

Šiuo metu jos naudojamos naujos kartos šviesoforuose, užpakaliniuose naujų automobilių žibintuose, taip pat šiltnamiuose, pavyzdžiui, pomidorams skirtingu jų augimo periodu apšviesti. Dar reikia rasti optimalų žmogaus akiai apšvietimą. Kol kas daugiau pasiekta tik žaidžiant spalvomis“, – teigė V. Urba.

Kol šios lemputės įsitvirtins buityje, anot mokslininko, praeis dar 5 ar 10 metų, o remiantis ES direktyvomis – gal net 15-20 m.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(1)
Komentarai (18)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Inga Saukienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(5)
58(5)
40(1)
36(0)
31(0)
28(2)
23(0)
21(8)
20(0)
18(0)
Savaitės
95(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
147(25)
107(13)
89(0)
85(8)