Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Lietuva - vienintelė Europos šalis, kurioje pilietis gali būti nubaustas už netinkamą žodžio pasirinkimą: baudų dydis verčia susigūžti

2017-05-17 (26) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (1213)
    Share

Seime vėl registruotos kalbos įstatymo pataisos dėl leidimo asmens dokumentuose naudoti raides W X ir Q. Registruoti net trys variantai: vienas variantas leidžia, kitas draudžia, trečias siūlo kompromisą. Tačiau kartu su šiomis pataisomis stumiami kiti sumanymai, numatantys stiprinti kalbos inspektorių aparatą.

Nors Lietuva vienintelė šalis Europoje, kurioje pilietis gali būti nubaustas už netinkamą žodžio pasirinkimą, rimbu auklėti užsimojusi valdžia žada dar labiau išplėsti kalbos inspekcijos galias. Kaip tai padaryti, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kitą savaitę tarsis su inspekcijos viršininku.

Už daugybę klaidų – iki 170 eurų

Valstybinė kalbos komisija yra patvirtinusi didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Komisijos sprendimų nesilaikant ir viešai netinkamai pavartojus žodį, žmogus gali gauti įspėjimą ar net susilaukti baudos. O baudos už daugybę klaidų siekia net 170 eurų.

Seimas ruošiasi sustiprinti kalbininkų įtaką lietuvių kalbai

Valstybinės kalbos inspekcijos klestėjimo laikai jau seniai praėję ir retam skiriama piniginė bauda. Nors inspekcijos viršininkas sako, kad jie geranoriškai talkininkauja ir moko žmones taisyklingos kalbos, jaunoji mokslininkų karta norą išmokyti visus kalbėti vienodai vadina sovietiniu palikimu.

„Žodis turėjo turėti vieną reikšmę, ta reikšmė buvo, kaip sakoma, kontroliuojama iš viršaus ir turėjo būti vengiama visokių beprasmybių ir neaiškumų dėl vienodo bendro sovietinio žmogaus kūrimo. Kalbos veikėjų praktikų grupė pajuto norą turėti galią, kurią turėjo komunistų partija kalbos klausimais, ir ją perimti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo istorijos mokslų daktaras Nerijus Šepetys.

Tačiau kalbininkai ir kalbos inspektoriai turi savo argumentų. Jie tvirtina, kad nesaugoma kalbos sistema sugrius, panašiai kaip sugriūva pastatai, jeigu pažeidi laikančias konstrukcijas. Tačiau Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kurioje gali būti baudžiama už netaisyklingą kalbėjimą.

Vadina parazituojančia institucija

„Kalba yra kiekvieno iš mūsų nuosavybė ir nelabai yra galimybė turėti tokių, kurie sakytų: aš už jus kalbu geriau, todėl turėtumėte kalbėti taip, kaip aš. Nė vienoje šalyje nėra draudžiamosios ar baudžiamosios institucijos, kuri baustų už kalbos klaidas. Prancūzijoje kalbininkas yra patarėjas: jei aš paklausiu, kaip geriau rašyti, mane pakonsultuos ir pasakys. Yra turbūt likusios dvi šalys, kurie tie dalykai reguliuojami – tai Rusija ir Lietuva“, – teigė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Nors Lietuvoje kalbos inspekcija buvo sukurta kaip patariamoji institucija, net ir pamiršus šią funkciją jos taip lengvai nebeišvaikysi. Lietuvoje institucijos turi savybę tik pūstis.

„Gal sprendimai turėjo prasmės pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai veikla buvo kitokia. Jie ėmėsi atsakomybės, kad valstybės institucijose būtų įvesta kalba kaip visuotinai vartojama. Mes turėjome problemų su kai kuriomis nedidelėmis savivaldybėmis, kur nemokėjo, nevartojo kalbos. 

Mokyti lietuvius, kaip kalbėti, buvo antrinė funkcija, o išvirto į baudas ir persekiojimą. Mes turime instituciją, kuri, paprastai tariant, yra parazituojanti institucija šalia daugybės, daugiau kaip šimto kontroliuojančių institucijų, kurių reikalingumu aš smarkiai abejočiau“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius, literatūrologas Paulius Subačius.

Niekas neabejoja, kad kalbininkai reikalingi, bet jie turi tirti kalbą, būti patarėjais. Lietuvoje didysis kalbos klaidų sąrašas keičiamas lygiai taip pat, kaip ir mokesčių reikalavimai. Tik spėk sužiūrėti, jeigu nenori, kad pas tave pasibelstų kalbos inspektorius.

„Kartais sakoma: kodėl keičiasi kalbos normos? Jos ir keičiasi, kai normintojai atsižvelgia į vartoseną. Jei naujasis kalbos reiškinys, kirčiavimas nepažeidžia kalbos sistemos dėsnių, jis gali būti vartojamas“, – sakė Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Seimas linkęs kalbininkams suteikti daugiau galių

Tačiau politologas R.Valatka teigia, kad kalbos komisija bereikšmiais darbais tik bando įrodyti savo reikalingumą.

„Visada reikia vaizduoti, kad dirbi. Jeigu nekeisi rašybos, tavęs nebus erdvėje ir netgi bukiausiam Seimo nariui ateis į galvą mintis, o kokio velnio mes skiriame šitoms institucijoms tokius pinigus, gal jie nereikalingi“, – teigė R.Valatka.

O šis Seimas nusiteikęs kalbininkams suteikti dar daugiau galių ir sako, kad  reikia gelbėti nykstančią kalbą. Dar praėjusios kadencijos Seime registruota pataisa numato pagausinti kalbos inspektorių kariauną ir, žinoma, skirti solidesnį finansavimą. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko bei kalbos inspekcijos viršininko susitikimas numatytas kitą savaitę. Tačiau istorikai teigia, kad lietuvių kalbai išnykimas negresia.

„Sovietų valdžia mėgino traktuoti, kad vieša tai, ką gali pamatyti. Jeigu niekas nemato, galite daryti, ką norite, o jei vieša – mes reguliuojame. Manau, būna situacijos, kai vienoms ar kitoms kalboms gresia išnykimas, o lietuvių kalba tokį statusą buvo pasiekianti prieš 15 metų. 

Viena iš rengėjų – buvusi švietimo ministrė A.Pitrėnienė

Prieš 150 metų dirbtinis kalbos gaivinimas, turbūt, buvo natūralus, saugojimo momentas buvo svarbus, bet dabar mes gyvename šalyje, kurioje visi žmonės moka kalbėti lietuviškai. Negana to, tie, kurie save laiko ne lietuviais, kalbą išmoksta dėl pragmatiškų priežasčių. Dėl to lietuvių kalbos vartojimas pasiekė aukščiausią tašką per visą kalbos istoriją“, – teigė N.Šepetys.

Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus naujos redakcijos įstatymą sustiprės lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos įvaizdis, didesnis finansavimas leis labiau sutelkti  į lietuvių kalbos apsauginę veiklą, ugdyti pagarbą lietuvių kalbai.  

Viena iš įstatymo pataisų rengėjų buvo švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, kuri „ačiū“ parašė su nosine.

„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(4)
Komentarai (26)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rasuolė Bauraitė Asta Martišiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
38(3)
23(0)
23(0)
19(4)
16(3)
Savaitės
113(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
113(20)
110(4)
108(15)
106(13)