Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Netikėtos įžvalgos kitu kampu: finansinė nelygybė nėra problema, didžiausia bėda - visai kas kita

2017-07-17 (0) Rekomenduoja   (23) Perskaitymai (1685)
    Share

Pasaulyje yra tiek daug nelygybės, kad mes automatiškai darome išvadą: tai neteisinga. Ir tuo pačiu pradedame remtis klaidingomis prielaidomis, kad žmonės nori gyventi visuomenėje, kur visi lygūs. O taip nėra, ir pagrindinis klausimas čia visai kitas, leidiniui BBC tvirtina mokslininkai.

Turčiai ir neturtingieji. 99 proc. prieš 1 proc. Turėti ir neturėti. Princas ir elgeta… Riba tarp vieno procento tarpą, kurie valdo pusę visų planetos turtų, ir tų 99 proc. likusiųjų, regis niekada nebuvo tokia ryški, ir tai mus neramina.

Tokio masto nelygybės panaikinimas pasaulyje dažnai yra vadinamas viena svarbiausių šiuolaikinės žmonijos užduočių. Tačiau ar taip yra iš tiesų?

Skauda ne dėl nelygybės, o dėl neteisybės

Kai kurie mokslininkai mano, kad turtinė nelygybė kaipo tokia – visiškai nėra svarbiausia problema. Esmė yra ne tame, kad egzistuoja didžiulė bedugnė tarp turtingųjų ir bėdžių, o dėl bujojančio neteisingumo.

Vieni žmonės turi nuolatines privilegijas, o kitiems – taip pat nuolat – tenka neteisybės. Ir mums, tikriausiai, kur kas svarbiau (o kai kam ir sunkiau) pripažinti, kad XXI a. skurdas ir neteisingumas yra glaudžiai susiję.

Ir nors daugelis neteisingumą įvardija kaip nelygybę, tačiau svarbu aiškiai atskirti šias sąvokas: siekiant tobulinti visuomenę, kurioje mes gyvenam, tyrėjai siūlo visų pirma susitarti, kas yra nelygybė.

Ir tik po to mes galėsime nukreipti resursus reikiama linkme. Tad kas mus labiausiai neramina nelygybėje? Tas faktas, kad kai kurie žmonės yra turtinti, o kiti – skursta? Ar tai, kad ne visiems suteiktos lygios galimybės? Ar dar kažkas?

Mokslo dar „Kodėl žmonės renkasi visuomenę, kurioje yra nelygybė“, balandį paviešintame „Nature Human Behaviour“ žurnale, grupė Jeilio universiteto mokslininkų tvirtina, kad žmonės (net ir vaikai) renkasi gyventi tokiame pasaulyje, kur egzistuoja nelygybė.

Pasak mokslininkų, kai žmonės atsiduria situacijoje, kur visi yra lygūs, daugelis iš jų jaučia susierzinimą ir nuoskaudą dėl to, kad tas, kuris dirba iš visų jėgų, negauna už tai tinkamo atlygio. Arba dėl to, kad yra nuolaidžiaujama tinginiams.

„Žmonės įprastai renkasi teisingą nelygybę negu neteisingą lygybę“

Pavyzdžiui, viename iš eksperimentų grupės vaikų nuo 6 iki 8 metų paprašė padalinti trintukus (kaip apdovanojimą) dviem berniukams, kurie tvarkė kambarį.

Tyrėjai nustatė, kad kuomet grupei buvo pranešta, jog abu berniukai dirbo gerai, ir vaikams duodavo nelyginį skaičių „apdovanojimo trintukų“, tai vaikai beveik vienbalsiai išmesdavo likusį trintuką, vietoje to, kad duotų jį kažkuriam iš berniukų.

Akivaizdu, jie galvojo, kad tai būtų neteisinga. O štai pranešus jiems, kad vienas iš berniukų dirbo prasčiau, negu kitas, vaikai įteikdavo tą trintuką geriau dirbusiajam.

„Mes įrodome: visuomenės įsivaizdavimas apie tai, kad pajamų nelygybė kaip tokia yra nepriimtina daugumai, – neteisingas. Tai, kas visų pirma neramina žmones, – tai neteisybė“, – aiškina viena iš tyrimo autorių Christina Starmans iš Jeilio universiteto.

„Šiuolaikinės Jungtinės Valstijose, o ir daugelyje kitų šalių, šie du reiškiniai yra painiojami. Pasaulyje yra tiek daug nelygybės, kad mes faktiškai automatiškai nusprendžiame: tai nesąžininga. Ir tuo pačiu painiojamės klaidingoje prielaidoje, kad visa problema – pajamų nelygybė. Tuo metu kai daug svarbesnis klausimas – tai teisingumo klausimas“, – cituojama mokslininkė.

Jos kolega Markas Sheskinas trumpai formuluoja tyrimo esmę: „Žmonės įprastai renkasi teisingą nelygybę negu neteisingą lygybę“. Kodėl tai svarbu?

Esmė tame, kad, bandydami sukurti visuomenę be materialiosios nelygybės, mes susiduriame su žmonių įsivaizdavimo, kas yra teisingumas, prieštaravimu, o tai gali privesti prie tos visuomenės destabilizavimo.

Šalis, kurioje neegzistuoja skurdo ir skurdžių, yra pateikiama kaip utopija. O jeigu visuomenėje – lygybė be teisingumo, tai yra tiesioginis kelias į griūtį, teigia Stanfordo universiteto ekonomikos profesorius Nicholas Bloomas.

„Atrodo visai logiška tai, kad žmonės dažniausiai nedirba, nekuria, nieko nesiekia, jeigu neturi motyvacijos, – pažymi profesorius. Jeigu aš dailininkas, stomatologas ar statybininkas, kokio velnio aš dirbsiu po 50 valandų per savaitę, jeigu ir taip gaunu viską, ko man reikia, nemokamai?

Tai kas yra ta nelygybė?

Tyrėjai tvirtina, kad mums reikia susikurti visuotinį suvokimą – kas išvis yra ta nelygybė.

Galvojant apie tai, kaip kovoti su nelygybe, svarbu prisiminti apie tris skirtingas, tačiau turinčias turinčias tarpusavio santykį sąsajas su ja.

Pirma: žmonės turėtų visuomenėje turėti lygias galimybes – nepriklausomai nuo jų kilmės, rasės, lyties ir taip toliau.

Antra: apdovanojimas, naudos ar privilegijos turėtų būti skirstomos remiantis teisingumo principu, atitinkamai nuopelnams.

Trečia: taip vadinamoji pasiekimų lygybė, vienodos pasekmės, nepriklausomai nuo aplinkybių. Šį dalyką gali būti kiek sunkiau suprasti.

Daugelis ekspertų, su kuriais bendravo BBC „Future“, vartojo sąvoką „nelygybė pagal rezultatą“: pavyzdžiui, kuomet jūs gaunate už vienodai atliktą darbą 5 eurus, o jūsų draugas – 10.

Šios trys vizijos – trys skirtingos nelygybės briaunos, su kuriomis mes susiduriame gyvenime, ir kurios galų gale suformuoja žmonių mąstyme tai, ką vėliau vadiname ekonomine nelygybe.

Pagrindinis klausimas, kurį iškėlė leidinys – kurį iš šių trijų pateiktų pavyzdžių reiktų akcentuoti sprendžiant nelygybės problemą?

Jeigu jau kovoti – tai su realia problema

Daugelis iš mokslininkų ir ekonomistų, kuriuos kalbino BBC, mano: faktui, kad pasaulyje egzistuoja 1 proc. itin turtingų žmonių, teikiama pernelyg daug dėmesio.

Vietoje to, sako jie, mums reiktų koncentruotis į pagalbą tiems, kam ne taip pasisekė gyvenime, tiems, kurie dėl teisingumo nebuvimo jų visuomenėje neįmanoma pagerinti savo gerbūvio.

Garry J. Frankfurtas – Prinstono universiteto filosofijos profesorius. Savo knygoje apie nelygybę („On Inequality“) jis įrodinėja, kad mūsų moralinė užduotis turėtų būti skurdo išnaikinimas, o ne lygybės siekimas. Būtina siekti to, kad kiekvienas turėtų priemonių gyventi normalų gyvenimą.

„Aš įsitikinęs, kad žmonės atsišauktų su daug gilesne užuojauta į kančias tų, kurie gyvena skurde, negu tų, kurie paprasčiausiai (neteisingai, jų manymu) yra mažiau turtingi, – aiškina G. Frankfurtas. – Žmonės greičiausiai palaikys įstatymų pokyčius, nukreiptus į tai, kad palengvintų neturtingųjų padėtį“.

Svarbiausia – sutarti, kad skurdas ir neteisingumas egzistuoja

Ekonominė nelygybė – tai plati ir prieštaringa, iššaukianti įtampą problema, tai daugelio politinių ir kultūrinių faktorių žmonijos istorijoje produktas.

Kuomet mes pradedame aiškintis niuansus, tampa aišku, kad toli gražu ne kiekvienas gauna lygias galimybes kažką pasiekti šiame gyvenime, net jeigu jis daug ir sąžiningai darbuojasi. Šios problemos sprendimo būdai priklauso nuo to, kokiam politiniam spektrui save priskiriate: pavyz

džiui, kairiųjų pažiūrų žmonės, tikriausiai, pasisakys už visuotinę sveikatos apsaugos sistemą, o labiau konservatyvūs dešiniųjų pažiūrų piliečiai pasirinks naujų darbo vietų mažai apmokamų piliečių kategorijai kūrimą.

Koks bebūtų politinis veiksmų planas, ekspertai mano, kad spręsti problemą galima tik pripažinus, kad skurdas ir neteisingumas egzistuoja. Tyrėjai teigia, kad mes turime atsižvelgti ir padėti kitiems – tai yra moralinė kiekvieno žmogaus pareiga.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(27)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(23)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Įdomiausi rubrikoje Žmonių pasaulis
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

73(2)
57(8)
50(4)
38(7)
32(0)
31(1)
30(5)
30(0)
28(8)
25(2)