Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Ekonomistas apie tai, kas darosi Lietuvoje: „Mes galime tapti kaip Islandija - sriubą turi pats įsipilti, bet jos kaina 4 kartus didesnė“

2017-07-24 (11) Rekomenduoja   (48) Perskaitymai (3642)
    Share

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai kurias Vakarų šalis.

Birželį šių metų ES infliacija siekė 1,4 proc.

Tuo tarpu Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija.

Tai yra aukščiausias rodiklis visoje ES – rodo Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys.

Prognozuoja, kad paslaugos dar brangs

Ž. Mauricas sako, kad labiausiai jį neramina paslaugų kainų augimas, kuris tampa sunkiai kontroliuojamas.

„Faktiškai paslaugos brango dar daugiau, nei matome statistikoje. Taip yra todėl, kad turime labai didelį šešėlį. Pavyzdžiui, kirpyklos, būsto remonto, automobilio remonto paslaugos dažnai veikia šešėlyje. Ir būtent tų šešėlinių paslaugų kainos ženkliai kyla.

Kai kurios net po 10-20 proc. Pažįstu daug žmonių, kurie darosi remontus ar įsirenginėja butus ir visi mato, kad kainos labai ženkliai pakilo. Dėl to gyventojai, žinoma, labai piktinasi.

Situacija primena vieną anekdotą. Ateina santechnikas krano pataisyti į profesoriaus namus. Pataiso ir paima 50 eurų. Profesorius sako, brangu, jo alga už dieną nėra tokia didelė. O santechnikas atrėžia, kad kai dirbo profesoriumi irgi tiek neuždirbo.

Paradoksali situacija. Ir ji psichologiškai kuria įspūdį, kad viskas brangsta ir gyvenimas blogėja. Tačiau kol kas čia neprognozuočiau jokių gerų naujienų. Manau, kad paslaugų kainos ateityje dar augs“, – sako ekonomistas.

Eksperto teigimu, Lietuva savo kainomis ateityje gali prisivyti gerai ekonomiškai išsivysčiusias Šiaurės šalis.

„Mes galime tapti kaip Islandai, kur kiekviena paslauga yra prabangos dalykas. Teko lankytis Islandijos restoranuose. Ten maistas keturis kartus brangesnis, nei pas mus ir dar sriubą turi pats įsipilti. Mat kiekvienas darbuotojas labai brangiai atsieina ir verslininkai taip taupo. Šveicarijoje, pavyzdžiui, barai dirba tik savaitgaliais.

Taip yra dėl kylančio darbo užmokesčio ir darbuotojų trūkumo. Mes ateityje taip pat link to eisime. Konverguosimės į Šiaurės šalis, kur didžiąją dalį paslaugų turi pasidaryti pats, nes jos yra labai brangios“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Kainų „pasiutpolkė“ – kaip 2006 metais

Ž. Mauricas sako, kad neužkirtus kelio staigiam kainų kilimui galima sulaukti ir neigiamų pasekmių.

„Pats buvau Ispanijoje – krosaną, kavos ir vaisių nusipirkti pigiau, nei Vilniuje. O algos du kartus didesnės. Arba pažiūrėkime į Lienkiją – krentant zloto kursui ten pasidarys dar pigiau ir tuomet mūsiškiai jau lėks ten ne tik apsipirkti, bet ir į kirpyklas, odontologų kabinetus.

Asmeniškai aš nesu labai patenkintas, kad kainos taip kyla. Kai kurie ekonomistai sako, kad tai - teigiamas dalykas. Tačiau aš nebūčiau toks optimistiškas.

Reikia neprisižaisti. Stebime panašią kainų „pasiutpolkę“, kaip ir 2006 metais. Tačiau potencialiai po to gali ateiti tokios bėdos kaip 2008 metais. Dar porą metų tas kainų kilimas gali tęstis. Kils darbo užmokestis, kils lūkesčiai. Priprasime prie to, o darbo produktyvumas tai negerės.

Tuomet tapsime nekonkurencingi ES mastu. Neproduktyvūs, tačiau brangūs. Panašiai, kaip graikai, kurie „baliavojo“, dirbo neefektyviai ir turėjo panašiais algas, kaip vokiečių. Galiausiai tas džiaugsmas jiems kainavo krizę. Ir mums gali nutikti panašiai“, – įspėja ekonomistas.

Kodėl kyla kainos?

Ž. Mauricas aiškina, kad kainos kyla ne tik dėl augančių algų ar bendros ekonominės padėties. Daug įtakos infliacijai daro ir patys vartotojai.

„Pagrindinė priežastis, kodėl kyla kainos – augantis darbo užmokestis ir ekonomikos atsigavimas. Augančios algos daro įtaką infliacijai, nes verslininkai dalį išaugusių kaštų perkelia į kainas. Ir nors kainos kyla, gyventojai vis tiek perka, nes lūkesčiai geri, algos auga.

Gyventojai perka vis brangesnius produktus, ieško geresnės kokybės. Tačiau patys to nepastebi. Jie mato, kad sumokėjo daugiau, bet nekreipia dėmesio, kad pasikeitė jų produktų krepšelis.

Gaunasi toks paradoksas – gyvename geriau, bet skundžiamės, kad blogiau. Žmogui gali kilti frustracija, nes jis mato, kad uždirba daugiau, bet pasiduoda pagundoms ir vis tiek nieko nesutaupo, nejaučia pajamų padidėjimo.

Kaip varlė puode, kuri kylant temperatūrai pati to nejusdama išverda. Pavyzdžiui, anksčiau skųsdavomės, kad neįperkame automobilio. Dabar skundžiamės, kad neįperkame naujo automobilio. Kitas pavyzdys – rekordiniai apsilankymai kino teatruose.

To nebuvo nuo pat nepriklausomybės. Taigi žmonės tikrai kokybiškiau gyvena, tik nepastebi to. Bendras išlaidų augimas eina koja kojon su pajamų augimu“, – aiškina ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, kita priežastis, kodėl kyla kainos – po euro vis dar į didžiąją pusę apvalinamos kainos bei padidėję akcizai. Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad šios priežastys – trumpalaikės.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(55)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(48)
Komentarai (11)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Aušra Šneiderytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(6)
38(3)
24(0)
23(0)
21(1)
16(4)
14(6)
14(0)
Savaitės
77(0)
69(5)
68(0)
64(0)
63(1)
Mėnesio
154(47)
145(15)
113(0)
112(24)
101(0)