Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Ar reikia džiaugtis, ar liūdėti? Kodėl po 2020 Lietuva gali netekti struktūrinės ES paramos, o Latvijai tai negresia

2017-12-21 (0) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1278)
    Share

Gali būti, kad 2020 metais, kai Lietuva neteks teisės į struktūrinę Europos Sąjungos paramą, Latvija ir toliau džiaugsis didesnėmis bloko investicijomis. Kodėl? Pasirodo, kad Lietuva bus priskiriama prie labiau išsivysčiusių regionų, kurį Latvijai reikės vytis.

Galutinio sprendimo dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos po 2020 metų, kai baigsis dabartinis 7 metų finansinis laikotarpis, dar nėra. Tačiau parama tikrai priklausys nuo to, kiek išsivystęs ir kiek atsilikęs nuo Europos Sąjungos vidurkio bus tam tikras regionas.

Europos Komisija bloko nares dalija į tris dalis. Tai yra mažiau išsivystę regionai, pereinamąjį laikotarpį išgyvenantys regionai ir labiau išsivystę regionai. Šiųmetėje Sanglaudos ataskaitoje Lietuva yra priskiriama menkiau išsivysčiusiems regionams.

Tarp tokių yra ir Latvija, Estija, Kroatija, dalis Čekijos, Vengrijos, Portugalijos, Lenkijos ir pan. Kai kurios valstybės taip pat yra padalintos į daugiau ir mažiau išsivysčiusius regionus. Pavyzdžiui, mažiau išsivysčiusia laikoma Slovakija, bet ne jos sostinė Bratislava, Čekija, išskyrus sostinę Prahą, Rumunija, išskyrus Bukareštą, ir pan.

Tokį Europos Komisijos skirstymą lemia bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam žmogui. Jeigu šis rodiklis šalyje nesiekia 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, tuomet šalis yra priskiriama mažiau išsivysčiusioms. Jeigu BVP vienam gyventojui yra tarp 75 ir 90 proc.

Europos Sąjungos vidurkio, yra laikoma, kad šalis yra pareinamajame laikotarpyje. Jeigu rodiklis viršija 90 proc., šalis yra priskiriama labiau išsivysčiusiai Europos daliai. „Europos Sąjungos ekonomika palaipsniui atsigauna po užsitęsusios krizės periodo, kuris buvo ryškus sumažėjusiomis investicijomis daug kur valstybėse narėse. Investicijų nuo BVP dalis smuko ir nuo tada vargiai atsigavo“, – rašoma Sanglaudos ataskaitoje.

Akivaizdu, kad itin didelę dalį valdžios investicijų skurdesniuose regionuose, taigi ir Lietuvoje, sudaro būtent Europos Sąjungos pinigai.

Pavyzdžiui, Portugalijoje 2015-2017 metais Europos Sąjungos parama sudarė per 80 proc. visų viešųjų investicijų, Vengrijoje siekė beveik 80 proc., Lietuvoje – per 70 proc., Lenkijoje ir Latvijoje – apie 60 proc.

Prioritetas, pasinaudojant struktūrinių fondų pinigais, yra remti mažiau išsivysčiusius regionus. Pasižiūrėjus į pastarojo meto statistiką, Lietuvą jau dabar galima priskirti prie pereinamąjį laikotarpį išgyvenančių regionų.

Lietuva jau trejus metus iš eilės – 2014, 2015, 2016 – pagal BVP vienam gyventojui rodiklį siekia 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Taigi, jeigu šalies rodikliai ir toliau gerės, 2020 metais, prasidėjus naujam finansinės paramos laikotarpiui, jau bus priskiriama prie pereinamąjį laikotarpį išgyvenančių valstybių.

Greičiausiai tokių regionų grupei jau bus priskiriama ir Estija, kur pernai BVP vienam gyventojui siekė 74 proc. Europos Sąjungos vidurkio.

Būtent todėl ir kalbama apie struktūrinės paramos Lietuvai sumažėjimą po 2020 metų. Tiesa, yra viliamasi, kad Lietuva, kaip ir tarkime, Rumunija, Čekija ar kitos valstybės, bus suskirstytos į regionus. Vilnius galėtų būti priskiriamas pereinamojo laikotarpio regionams, o likusi Lietuva – mažiau išsivysčiusiems, ir taip kiti Lietuvos miestai bei provincija dar neprarastų didesnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo.

Struktūriniai fondai, kaip 15min priminė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, sudaro apie 1,9 proc. Lietuvos BVP, o visa Europos Sąjungos parama – apie 5 proc.

Tuo metu kaimynai latviai tokio galvosūkio veikiausiai nespręs. Jų BVP vienam gyventojui rodiklis yra žymiai mažesnis už Europos Sąjungos, o taip pat ir Lietuvos bei Estijos vidurkį.

Pernai latviai siekė 65 proc. ES vidurkio, metais anksčiau – 64 proc. Todėl, jeigu šalies ekonomika Vakarų nesivys devynmyliais batais, tikėtina, kad 2020 metais Latvija vis dar bus priskiriama prie mažiau išsivysčiusių, taigi ir didesnę struktūrinę paramą gausiančių Europos Sąjungos regionų.

Lietuvos ir Latvijos BVP vienam gyventojui yra labai panašus – atitinkamai 14,8 ir 14,1 tūkst. JAV dolerių. Tačiau Europos Komisija vertina ir perkamosios galios paritetą, tai yra, ką už tą sumą gali įpirkti žmogus. Kadangi Latvijoje kainos yra didesnės nei Lietuvoje, latvių perkamoji galia yra mažesnė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(7)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Jurgita Lapienytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(1)
38(1)
36(4)
36(0)
31(0)
30(0)
18(0)
17(1)
15(8)
Savaitės
107(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)