Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Ar klystate Lietuvą vadindami maža valstybe? Juk Monakas ar Islandija - gerokai mažesnės: kaip iš tiesų apibrėžiamas šis terminas ir pagal ką skirstomos valstybės?

2018-07-30 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1492)
    Share

Kai lankotės užsienyje ir kas nors jūsų paklausia, kas yra Lietuva, kaip prasideda jūsų atsakymas? Labai dažnai pradedama žodžiais „Lietuva yra maža valstybė“. Tačiau jei paskaitinėtumėte žiniasklaidą, mažos valstybės apibrėžimas taptų neaiškiu ir elastingu, staiga apimančių ne tik Lietuvos dydžio šalis, bet ir Nyderlandus, Belgiją, Suomiją, Islandiją ir taip toliau. O juk visos šios šalys taip stipriai skiriasi savo dydžiu! Tegul tai – tik žodžiai, šnekamosios kalbos vingiai, bet įdomumo dėlei pažvelkime, kas iš tiesų yra maža valstybė.

Terminai, nuo kurių nepabėgsi

Visų pirma, būtina pasakyti, kad šio straipsnio tikslas nėra pakeisti jūsų požiūrį nei į Lietuvą, nei kitas valstybes. Nenorime net uždrausti jums vadinti Lietuvą maža. Kaip jau minėta, tai yra šnekamosios kalbos vingiai, kurie tampa svarbiais ir konkrečiais tik mokslinėje literatūroje ir pasaulinių organizacijų klasifikacijose. Kitaip tariant, jei Lietuvą pavadinsite maža valstybe, daugelis su jumis sutiks ir supras, apie ką kalbate.

Tačiau dažniausiai žmonės Lietuvą vadina ne „maža valstybe“, o „maža šalimi“. Šie terminai, aišku, yra skirtingi ir reiškia skirtingus dalykus, net jei jūs juos naudojate kaip sinonimus. Valstybė – paprastai tariant, yra politinio žemėlapio vienetas. Tai yra suverenus politinis tarptautinis veikėjas, turintis savo teritoriją, gyventojus ir valdymo organus. Lietuvos Respublika yra valstybė, lygiai kaip ir Suomija ar JAV. Tuo tarpu šalis, kuri nebūtinai yra nepriklausoma, bet turi valdymo organus, nebūtinai yra tarptautinės arenos žaidėjas. Dažniausiai šis žodis yra naudojamas teritorijai apibūdinti, o terminas valstybė yra labiau skirta politiniam vienetui pabrėžti.

Kuo tai svarbu? Vėlgi, nelabai kuo. Išskyrus tai, kad sakydami „maža šalis“ žmonės beveik visada turi omenyje teritoriją. O štai „maža valstybė“ net ir mokslinėje literatūroje gali reikšti visą eilę skirtingų dalykų.

Mažųjų valstybių kategorija

Visas pasaulis yra suskirstytas į dėžutes. Kategorijos yra reikalingos norint kurti teisingus palyginimus ir tvarkingai tyrinėti mūsų aplinką. Kategorijos būna įvairios – šalia mažų valstybių reikėtų įrašyti ir vidutines, o šalia jų – didžiąsias. Tačiau kažkur šešėlyje turime ir silpnas, vidutines, stiprias ir super- valstybes pagal galią ar besivystančias ir išsivysčiusias šalis pagal ekonominius pajėgumus ir pragyvenimo lygį. Jei nugrimztume į juodąją skylę, vadinamą Šaltojo Karo politikos mokslų literatūra, anksčiau ar vėliau surastume ir Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo pasaulio sąvokas. Klausimas šioje vietoje yra ar mažųjų valstybių kategorija yra paremta kintančiais kriterijais. Kitaip tariant, ar valstybė be lūžių politiniame žemėlapyje gali peršokti į kitą kategoriją?

Įsivaizduokime, kad gali. Tuomet mažosios valstybės gali būti apibrėžiamos per laisvai kintančius faktorius– populiaciją, ekonominį lygį ir galią. Štai Pasaulio Bankas mažomis valstybėmis laiko visas nares, turinčias mažiau nei 1,5 milijonus gyventojų. Pagal tokį kriterijų, Lietuva toli gražu nėra maža valstybė. Teoriškai ji tokia gali tapti, įvykus kokiems nors kataklizmams ar ilgus dešimtmečius užsitęsus demografinei krizei. Lygiai taip pat Islandija teoriškai gali nustoti būti maža valstybe, jei jos gyventojų skaičius šoktels nuo 350 tūkstančių iki 1,5 milijonų.

Tačiau Pasaulio Bankas nėra vienintelis bandantis mažas valstybes įvilkti į konkretų ir išmatuojamą rūbą. 1965 metais tai bandė padaryti Williamas Demasas, nubrėžęs aiškias ribas – maža valstybė turi mažiau nei 5 milijonus gyventojų ir 10-20 tūkstančių kvadratinių mylių (16,1-32,2 kvadratinių kilometrų) plotą. Lietuvos plotas siekia 65,3 tūkstančius, todėl ir pagal Demasą Lietuva nėra maža valstybė, kaip ir Latvija ir Estija. Dar daugiau – neįvykus sienų perstumdymams, Baltijos šalys negali tapti mažomis. Taigi, pagal Demasą, tik tam tikrą plotą turinčios valstybės gali peržengti šių teorinių kategorijų ribas.

Visgi nėra taip, kad Lietuvos niekas nelaikytų maža valstybe pagal kiekybinius kriterijus. Pavyzdžiui, kitas mokslininkas Kenas Rossas pasiūlė mažomis valstybėmis laikyti tas, kurios turi 1-5 milijonus gyventojų. Jokių kitų kriterijų Rossas nepridėjo, todėl jo klasifikacijoje Lietuva tampa maža valstybe.

Tačiau akademikams tokios kategorijos yra svarbios tik todėl, kad būtų galima lyginti sąlyginai panašius atvejus. Tarp valstybių turi būti koks nors panašumas, kad jas būtų galima įtraukti į vieną tyrimą (neskaitant atvejų, kuomet specialiai pasitelkiamas kontrastas). Praktine prasme mažų valstybių kategorija yra kur kas svarbesnė tarptautinėms organizacijoms. Pagal šias kategorijas jos gali nuspręsti valstybės vaidmenį organizacijos valdyme, jai skiriamas lėšas ar projektus, kuriuose jai teikiama pirmenybė.

Minėjome Pasaulio Banką, kuris mažomis valstybėmis laiko tas, kurios neturi nei 1,5 milijono gyventojų. Pasaulio Banko puslapyje rašoma: „Daugiau nei ketvirtadalis Pasaulio Banko narių yra šalys, kurių populiacija nesiekia nei 1,5 milijono. Nepaisant skirtingo dydžio, išsivystymo lygio ir geografinės padėties, šios šalys susiduria su iššūkiais, susijusiais su jų ekonomikos dydžiu, nuošalumu ir atskirtimi“. Nors tai yra tik sakinys organizacijos puslapyje, jis išduoda, kad mažoms šalims skiriamas kitoks dėmesys.

Tautų Sandrauga mažas valstybes lygiai taip pat apibrėžia kaip šalis, kuriose gyvena mažiau nei 1,5 milijono gyventojų. Teigiama, kad jos skiriamas atskiras dėmesys, koncentruojantis į ekonominę pagalbą, ryšių su diaspora išlaikymą ir net gamtinių katastrofų rizikos mažinimą. Įdomu tai, kad nepaisant kieto apibrėžimo, prie mažų valstybių Tautų Sandrauga neretai priskiria ir daugiau gyventojų turinčias šalis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais – Botsvana, Jamaika, Gambija ir kai kurios kitos vargingesnės šalys dažnai yra laikomos mažomis, nors ir turi daugiau nei 1,5 milijonus gyventojų.

1969 metais Jungtinių Tautų Organizacija mažas valstybes apibrėžė kaip tas, kurios turi mažiau nei 1 milijoną gyventojų. Jau 1971 metais apibrėžimas buvo išplėstas – mažomis valstybėmis laikomos tos šalys, kurių teritorija, populiacija, žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai yra ypač maži. Taigi, vėl pabrėžiamos kintamos charakteristikos.

Taigi, kaip galima visą tai apibendrinti? Ogi labai paprastai – mažomis valstybės niekada nelaikomos išskirtinai dėl jų teritorijos dydžio. Populiacija visada yra svarbesnė už teritoriją, o organizacine prasme mažos valstybės kategorija nurodo politinio, socialinio ar ekonominio dėmesio pobūdį. Kita vertus, nykštukinės valstybės gali būti apibrėžiamos pagal teritoriją (mažesnė nei 1000 kvadratinių kilometrų), tačiau nykštukinės valstybės susiduria su kitokiais iššūkiais arba yra stipriai susijusios su kuria nors didesne kaimyne.

Maža valstybė kaip mažai galios turinti valstybė

Mažos valstybės nebūtinai turi būti apibrėžtos pagal plotą ar populiaciją – galios ir ekonominio išsivystymo faktoriai kartais yra lygiai tokie pat svarbūs. Nors buvo sakoma, kad mažos valstybės susiduria su iššūkiais susijusiais su jų populiacijos dydžiu, tai mažai ką pasako. Lietuvos padėtis yra visiškai kitokia nei, pavyzdžiui, Airijos ar Singapūro. Todėl mažomis valstybėmis dažnai vadinamos tos šalys, kurios pasižymi žemesniu ekonominio išsivystymo lygiu ar nedidele galia tarptautinėje arenoje.

Realizmo mokykla teigia, kad ne visos valstybės turi vienodą galią ir su tuo neįmanoma nesutikti, net jei viename ar kitame forume kiekviena valstybė gauna lygiavertį vieną balsą. Tarptautiniuose santykiuose egzistuoja galingų valstybių blokai, kurie tarsi išlaiko pusiausvyrą prieštaraudami vienas kitam. Tarp tokių valstybių galėtume išvardinti JAV, Kanadą, Vokietiją, Prancūziją, Kiniją, Didžiąją Britaniją, Rusiją, Australiją. Šalia jų visuomet yra išsidėstę svarbūs, tačiau ženkliai mažesni veikėjai, kurie jungiasi į koalicijas prie didesnių valstybių. Galiausiai, už jų lieka mažosios valstybės pagal galią, kurios yra tarsi nustumiamos į sprendimų paraštes ar net tampa derybų objektais. Joms skiriami įsipareigojimai ir pažadai, tačiau jos nėra įtraukiamos į sprendimų priėmimų procesus.

Kaip tuomet atskirti itin mažas ir silpnas valstybes nuo vidutinių? Globaliu požiūriu jų balsas reiškia tiek pat, tačiau vidutinės valstybės vis tiek yra girdimos dėl savo itin artimų santykių su didesnėmis valstybėmis ar jų blokais. Mažos valstybės iškyla tik tuomet, kai priimami su jomis susiję sprendimai (o ne kai jos priima sprendimus). Realistai moko, kad sprendimus priima ir didžiosios politikos žaidimą žaidžia tik tie, kurie iš tikrųjų turi galios. Todėl G7 formatas labai ilgą laiką išliks svarbiu pasaulio politikos arenoje, o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba neįsileis kitų galingesnių šalių.

Toks mąstymas, nors ir turi savų privalumų, yra sunkiai apibrėžiamas ir reikalauja konteksto. Ar Lenkija šiuo požiūriu pasaulyje yra maža valstybė? O Europoje? O Centrinėje Europoje? Mokslininkai į šiuos klausimus vangiai ryžtasi atsakinėti apibrėžimais, tačiau Baltijos Šalys buvo ne kartą įtrauktos į mažų šalių tarptautinės politikos tyrimus kaip subjektai ar pavyzdžiai.

Maža ekonomika

Kalbėdami apie ekonominį išsivystymą vėl turime prisiminti, kad nėra nieko svarbiau už kontekstą. Pasauliniu mastu valstybės skirstomos į išsivysčiusias ir besivystančias, tačiau tai yra labai plačios kategorijos. Kur kas vertingiau yra lyginti geografiškai per daug nenutolusias valstybes, kurias sieja ir politiniai santykiai. Pavyzdžiui, Europos sąjungos mastu Lietuvos ekonomika gali būti laikoma maža.

Tačiau makroekonomikoje egzistuoja mažos atviros ekonomikos sąvoka. Ji apibrėžiama labai paprastai – mažos atviros ekonomikos dalyvauja pasaulinėje prekyboje, tačiau jų sprendimai neturi įtakos globaliai ekonomikai, kainoms ar kitų valstybių pajamoms. Pavyzdžiui, jei Vokietijos ekonomika pasuktų žemyn, tai pajustų daugybė šalių. Efektas nebūtų toks stiprus, jei imtų trauktis Lietuvos, Suomijos ar Naujosios Zelandijos ekonomikos.

Taigi, kaip visada, viskas yra reliatyvu. Tačiau pereikime prie trumpų išvadų.

Išvados – tai ar klystate vadindami Lietuvą maža valstybe?

Mažos valstybės sąvoką buvo bandyta apibrėžti ne kartą, todėl ir dabar ji yra paini, lanksti ir apdėvėta. Kaip ir kiekvienas terminas, mažos valstybės kategorija atlieka funkciją ir pagal tai yra apskaptuojama. Lietuva daugeliu atvejų nėra maža valstybė, tačiau jūs turite teisę ją taip vadinti. Kodėl? Todėl, kad viskas yra reliatyvu. Lietuva nėra ir Rytų Europos valstybė, tačiau kai kalbate su Didžiosios Britanijos gyventojais, jiems Lietuva yra toli rytuose. Jei dar pridedama mūsų sovietinė praeitis, abejonių apie Lietuvos įsitaisymą Rytų Europoje beveik neliks.

Lygiai taip pat palyginti su kitomis šalimis Lietuva gali būti maža valstybė. Jei ją pristatytumėte kitaip, paaiškinimų reikėtų daugiau. Tačiau įdomu žinoti, kad tokia paprasta, kasdienė sąvoka politikos mokslų kontekste ir tarptautinių organizacijų koridoriuose nėra apibrėžta ir netgi kartais tampa ginčų objektu.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(10)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(0)
37(0)
35(3)
26(0)
22(1)
20(0)
16(0)
13(1)
12(0)
10(1)
Savaitės
86(0)
69(7)
61(5)
56(0)
Mėnesio
142(25)
121(17)
117(15)
111(10)