Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Mažai kam žinoma istorija, koks buvo svarbiausias dalykas kuriant Jungtines Amerikos Valstijas ir kodėl paštas net ir dabar veikia net Didžiojo Kanjono dugne (Video)

2018-12-06 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (965)
    Share

JAV yra apie 31 000 pašto skyrių. Kai kurie jų yra didžiuliai, tarsi prekybos centrai. Kiti – maži, nugrūsti į nuošalų prekybos centro kampą ar įsikūrę keistose vietose. Vienas iš mažesniųjų pašto skyrių yra įsikūręs išties neįprastoje ir itin nuošalioje vietoje.


©cd6837 | www.youtube.com

Supai pašto skyrius yra įsikūręs Didžiojo Kanjono dugne. Kasdien 10 mulų dvi su puse valandos keliauja į kanjoną, kad pristatytų žmonių laiškus. Šis pašto skyrius aptarnauja Havasupai regione gyvenančius žmones.

Supai pašto skyrius buvo įkurtas dar 1896 metais, o jo egzistavimas liudija, kokį ilgą kelią pašto paslauga nukeliavo.

Knygos „How the Post Office Created America: A History“ autorė Winifred Gallagher aiškina, kad pašto skyrius nėra vien tik nebrangus būdas nusiųsti laišką. Ši paslauga buvo sukurta tam, kad suvienytų atokiose gyvenvietėse gyvenančius žmones po viena vėliava – ir autorės manymu, būtent paštas sukūrė Jungtines Amerikos Valstijas.

Tūkstančius metų šalių vyriausybės ieškojo komunikavimo būdų, tačiau didžiąją istorijos dalį šiais būdais naudojosi tik mažos privilegijuotųjų grupelės. Būtent tokia buvo ir kolonijinės Amerikos pašto sistema. Karališkąjį paštą įkūrė Anglų monarchija ir jis pirmiausiai buvo skirtas bendravimui tarp Anglijos ir jos kolonijų.

Kurį laiką pačios kolonijos nerodė didelio susidomėjimo naudoti šią sistemą bendravimui tarpusavyje. Jos buvo tarsi nesutariantys broliai ir seserys, siekiančios tik motinos Anglijos dėmesio. O kolonijoje gyvenę nekilmingieji net negalėjo naudotis pašto paslauga – jie tiesiog paprašydavo keliautojų kaip įmanoma toliau nugabenti žinutę ir perduoti ją kam nors kitam, kol ji galiausiai pasiekdavo savo tikslą.

Sukūrė Jungtines Valstijas

Vienas pirmųjų karališkojo pašto viršininkų Benjaminas Franklinas keliaudavo į kiekvieną koloniją – kad galėtų patobulinti visą pašto sistemą. Tai darydamas jis ėmė žvelgti į kolonijas kitaip. 1754 metais vykstant kolonijų atstovų suvažiavimui Olbanyje, B.Franklinas pasiūlė idėją kolonijoms pačioms rinkti atstovus, o ne leisti, kad juos paskirtų Anglija. Tiesa, ši idėja pritarimo nesulaukė.

Tačiau praėjus dar 20 metų, idėja apie kolonijų savarankiškumą ėmė sparčiai plisti, o būsimi revoliucionieriai žinojo, kad negalės ir toliau pasikliauti karališkuoju paštu – kad vyktų bendravimas tarpusavyje, jiems reikės kažko naujo. 1774 metais šie revoliucionieriai sukūrė Konstitucinį paštą. Tai įvyko dar prieš pasirašant Nepriklausomybės deklaraciją, prieš pradedant revoliuciją, net gi prieš priimant savo Konstituciją.

Amerikiečiams iškovojus nepriklausomybę nuo Anglijos, JAV įkūrėjai – o labiausiai – B. Franklinas – tikėjo, kad raštinga visuomenė padės išlaikyti demokratiją institucijose. Manyta, kad tai galima pasiekti visiems amerikiečiams platinant laikraščius. 1792 metais Kongresas priėmė Pašto aktą. Juo buvo nustatyti nauji maršrutai ir visi laikraščiai turėjo būti siunčiami amerikiečiams itin žemomis kainomis. Tai paskatino naujų laikraščių leidybą, kurie pateikinėjo vis kitokias politines idėjas. O paštas tapo pagrindiniu, o kartais – ir vieninteliu būdu, kuriuo informacija pasiekdavo žmones. Tai tapo žiniasklaida.

Paštas tapo varomąja jėga ir tiesiant kelius bei rengiant infrastruktūrą. Dažniausiai pirmas dalykas, kurį padarydavo naujakuriai, būdavo prašymas jų vietovėje įkurti pašto skyrių. O tik vėliau būdavo tiesiami nauji keliai ir kuriamos kitos paslaugos.

Paštą pakeitė moterys

1831 metais Alexis de Tocqueville‘is apkeliavo visą šalį ir liko sužavėtas išvystyta pašto sistema. Net ir pačiuose atokiausiuose Amerikos kampeliuose jis sutiko žmonių, kurie skaito laikraščius ir gali kalbėti apie politiką Amerikoje ir Europoje.

Iki pat XIX amžiaus vidurio laikraščiai buvo pagrindinė pašto paslauga. Laiškų siuntimas buvo pakankamai brangus dalykas, o iš to gautos pajamos leisdavo palaikyti itin žemas laikraščių kainas. Be to, už pristatytą laišką turėdavo susimokėti gavėjas, o ne siuntėjas.

Ilgainiui ėmė formuotis judėjimas už pigų laiškų pristatymą. Ėmė plisti idėja, kad žmonės turi turėti galimybę pigiai siųsti laiškus visoje Amerikoje, o už tai turėtų būti sumokama perkant pašto ženklą. XIX amžiaus viduryje pašto ženklai suteikė galimybę žmonėms reguliariai siųsti laiškus ir tai sukūrė laiškų rašymo maniją.

Moterys tapo itin uoliomis laiškų rašytojomis. Vis daugiau moterų besinaudojant pašto paslaugomis, jis ėmė keistis. Pašto skyriai buvo tapę vyrų susibūrimo vietomis, kur būdavo galima rasti alkoholio, prostitučių ir kišenvagių. Ilgainiui pašto skyriai įkūrė specialius moterų langelius, kur šios galėdavo atsiimti laiškus nesusiduriant su nepageidaujamais subjektais. Lėtai pašto skyriai pasidarė profesionalesnėmis erdvėmis.

1860 metais JAV jau buvo 28 000 pašto skyrių. Žmonės siuntė tūkstančius laiškų ir tuo metu naujovėmis laikytas atvirutes. Tačiau tuo pačiu paštas buvo vis dar naudojamas politinėms žinutėms perteikti. Pavyzdžiui, vergovės priešininkai naudojo paštą idėjai apie vergovės panaikinimą skleidimui. XIX amžiaus septintajame dešimtmetyje kilus pilietiniam karui, paštas skilo ir kurį laiką tarp pietinės ir šiaurinės dalies laiškai bei žinutės nebuvo siunčiami. Pilietinio karo metu taip pat atsirado pašto pristatymas į namus, kad žmonėms nereikėtų sužinoti apie savo artimųjų mirtis viešose vietose.

Greitesnis paštas

Tuo tarpu rytų pakrantė išgyveno laiškų rašymo maniją. 1857 metais paštas jau turėjo patikimus laiškų pristatymo kelius visoje Amerikoje, tačiau laiškų pristatymas vis tiek trukdavo apie 25 dienas. Verslininkas Williamas Russellas pamanė, kad jis galėtų pasiūlyti geresnę paslaugą ir įkūrė Ponių ekspresą.

Kompanija naudojo raitelius, kurie pasikeisdavo žirgus kas 24 kilometrus, o tai leido sutrumpinti laiškų pristatymo laiką iki 10 dienų. Tačiau ši paslauga buvo žymiai brangesnė, todėl gyvavo vos 1,5 metų. Netrukus laiškų pristatymo trukmę sutrumpino telegrafo paslauga ir traukiniai.

Ilgainiui laiškus ėmė pristatinėti traukiniai. Ir ne tik pristatinėti – jie tapo mobiliaisiais pašto skyriais: kadangi paštas juose buvo rūšiuojamas ir skirstomas bekeliaujant. Subsidijos leido geležinkelio sistemai išsiplėsti, o po pirmojo pasaulinio karo iš jų estafetę perėmė lėktuvai.

Tiesa, dabar paštas vaidina daugiau pagalbinį vaidmenį. Per paskutinius 40 metų Kongresas ženkliai sumažino paramą pašto paslaugai. Tai, kartu su skaitmeninėmis bendravimo priemonėmis ir privačiais varžovais, reiškė sumažėjusį JAV pašto vaidmenį.

Nepaisant to, pašto paslaugos vis dar vaidina svarbų vaidmenį JAV bendruomenėje.

Priešingai nei privačios kompanijos – tokios kaip „Fedex“ ir UPS – JAV paštas negali rinktis, kur teikti pašto pristatymo paslaugą, priklausomai nuo pelningumo. Jis privalo paimti ir pristatyti paštą visoms šalies bendruomenėms, net jei ši bendruomenė yra Didžiojo Kanjono dugne.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
78(3)
48(5)
44(1)
27(2)
13(0)
12(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
101(43)
83(1)
81(5)
70(6)
Mėnesio
207(4)
141(16)
115(54)
110(8)
102(13)