Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Kas vyksta pasaulio ekonomikoje pandemijos metu? „Centriniai bankai spausdina pinigus nerealiais kiekiais, artėja didžiulės infliacijos banga“

2020-10-01 (0) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (165)
    Share

„Swedbank“ ekonomistai pažymi, kad visoje Europoje ir pasaulyje jaučiamas atsigavimas. Prognozuojama, kad ateinančius metus jis bus dar spartesnis. Vis dėlto nerimą kelia įvairios grėsmės, tarp jų – didėjančios valstybių skolos, infliacija, prekybos karai tarp JAV ir Kinijos, „Brexitas“ ir kt.

„Swedbank“ ekonomikos forume Skandinavijos ir Baltijos šalių banko ekonomistai apžvelgė dabartinę pasaulio ir Lietuvos ekonomikų būklę ir aptarė kylančias grėsmes.

Mačiulis: antroji banga ekonomikai nebus didžiausia grėsmė

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Swedbank“ ekonomikos forume pristatė „naują pasaulinę netvarką“.

„Kai kuriems tai – tvarka, kurios pageidautų, kitiems – didžiausia netvarka. (…) Mūsų prielaida ir prognozė, kad blogiausia – jau praeityje, bus ir daugiau koronaviruso bangų. JAV jau prasidėjo antroji koronaviruso banga, naujos infekcijos pasiekė ir Jungtinę Karalystę, Ispaniją, šiek tiek padaugėjo sergančiųjų skaičius ir Baltijos šalyse. Tačiau ši antroji banga ir būsimos kitos bangos išsiskirs nuo pirmosios – jos bus daug mažiau pavojingos.

Per pirmąją bangą intensyvios terapijos pacientai užplūdo ligonines, mirtingumas buvo daug didesnis. Visose šalyse, kur prasidėjusi antroji banga, mirtingumas yra artimas nuliui, neaišku, kodėl. Galbūt žmonės – daug atsargesni, galbūt juos pasiekia mažesnė viruso dozė, galbūt T ląstelių imunitetas padeda jiems apsisaugoti nuo COVID-19. Kita priežastis galbūt susijusi, kad sveikatos institucijos – geriau pasirengusios, yra vaistų, kurie padeda išvengti pačių baisiausių pasekmių“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad antroji ir kitos koronaviruso bangos tikrai nebus pasaulio ir vietos ekonomikai didžiausia grėsmė. Nemažai yra kitų struktūrinių pokyčių, kurie pasiekia visą pasaulį.

„Nemažai šalių yra pradėjusios skolintis, vyriausybės skolinasi, bando sušvelninti pačias didžiausias pandemijos pasekmes, bandoma atgaivinti ekonomiką. Taigi vyriausybės skola bus pasiekusi 300 proc. BVP. Taip anksčiau niekada nėra buvę. Jei pažiūrėtume į JAV biudžeto deficitą per 10-20 metų, galime pasakyti, kad deficitas nesumažės, pajamos ir išlaidos nebus subalansuotos ir ateityje to neplanuojama daryti.

 

Aišku, finansinėse rinkose bus skolinimo, centriniai bankai bus paskutinio etapo skolintojai. Per pastaruosius keletą mėnesių jie trilijonais padidino skolinimą JAV ir Europoje. Taip jie elgsis ir toliau. Atrodytų, kad tai – tinkama politikos kryptis, bet vyriausybės leidžia pinigus labai agresyviai, centriniai bankai spausdina pinigus taip pat nerealiais kiekiais.

Žinoma, centriniai bankai ir anksčiau yra su vyriausybėmis bendradarbiavę ekonominio gaivinimo tikslais, bet šie metai išsiskiria. Manau, kad ateityje vyriausybėms bus sunku atsitraukti nuo aršios išlaidų politikos, pavyzdžiui, ar 2022 m. ar bus tai įmanoma sustabdyti?“ – dėsto ekonomistas.

Viena iš grėsmių – infliacija

Kaip dar vieną iššūkį N. Mačiulis išskiria dabartinės fiskalinė politikos sukeltą infliaciją. Anot jo, per pastaruosius penkerius metus matėme daugiau populizmo, nacionalizmo ir protekcionizmo. Visi šie dalykai esą gali sukelti deglobalizaciją.

„Kodėl infliacija per pastaruosius 20-30 metų buvo itin maža išsivysčiusiose šalyse? Gyvenome globalizacijos laikais. Viskas buvo gamina ten, kur pigiausia, veiksmingiausia, tarptautinė prekyba nuo 20 proc. BVP padidėjo iki 60 proc. BVP. Netgi prieš COVID-19 krizę matėme daug protekcionizmo apraiškų iš Kinijos ir JAV. Norėta, kad gamyba būtų perkelta į jų valstybes nares. Sumažėjus prekybai, tokiu atveju sumažės ir infliacija“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, dar vienas veiksnys, kuris per pastaruosius metus išlaikė žemas kainas visame pasaulyje, – pigi darbo jėga iš Azijos.

 

„Per pastaruosius dvidešimt metų milijardas pigios darbo jėgos iš Azijos pasiekė mūsų pasaulį. Tačiau tai keičiasi, Kinijoje gyventojai sensta. Šalia globalizacijos, protekcionizmo, tai padidins ir kaštus.

Taigi visos išsivysčiusios šalys yra pripratusios prie mažos infliacijos. Tai tikriausiai keisis. Tai – viena iš rizikų, kurias turime prisiimti. Tačiau yra nesutarimų – neaišku, ar infliacija yra grėsmė. „Swedbank“ ekonomistai kalbasi, kad galbūt technologiniai pokyčiai šiek tiek nulems, kad kainos bus nekontroliuojamai aukštos“, – pažymi „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas.

Atsigavimas Europoje – gležnas, vyrauja netikrumas

Paklaustas, ar infliacijos rizika yra didelė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas ir grupės makroekonomikos tyrimų padalinio vadovas Andreasas Wallstromas forumo metu pažymėjo, kad vartojimo ir turto kainos kis.

„Turto kainos ir toliau augs dėl labai žemų palūkanų. Dėl vartojimo kainų ekonomistai turi skirtingų nuomonių. Lyginant, kaip buvo prieš porą metų, ateityje būsime labai konkurencingi ir skaitmenizuoti. Tai reikš didžiulę konkurenciją. Tai gali būti infliacijos ir pirkimo kaštų lubos“, – sako A. Wallstromas.

Vis dėlto pranešėjas atkreipia dėmesį, kad nuo pat balandžio visoje Europoje jaučiamas atsigavimas. Tačiau šis atsigavimas – gana gležnas, vienas iš situaciją apsunkinančių faktų – COVID-19 plitimas.

„Matome, kad Europoje vis dar yra didžiulis netikrumas. Jeigu šalys vėl nuspręstų uždaryti savo visuomenes, tai visiems sukeltų didelio netikrumo. (…) Jis toliau tęsis, dėl to strigs ir investicijos, ir vartojimas. Nuo kitų metų pradėsime justi daug greitesnį atsigavimą tuomet, kai atsigaus investicijos. Tai reikš didesnį BVP augimą“, – prognozuoja jis.

 

Vertinant gegužės mėnesį, anot pranešėjo, ekonomistai pagerino Europos ir Kinijos prognozes.

„Šiemet ekonomika vis dar smarkiai smunka. Kai pasižiūrime į kitus metus, matome, kad atsigavimas bus gana greitas. (...) Nors situacija gerėja, tačiau negalime paneigti, kad per ateinančius kelis metus mums reikės labai plačios pinigų fiskalinės politikos“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Kodėl Baltijos šalys nukentėjo mažiau nei kitos?

„Swedbank“ Suomijoje vyriausioji ekonomistė Heidi Schauman teigia, kad euro zoną pandemija paveikė labiau nei kitas ekonomines erdves visame pasaulyje. Ji išskyrė, kad nuo pandemijos mažiau nukentėjo Latvija, Lietuva ir Suomija. Tuo metu Ispanija, Prancūzija ir Italija – šalys, kurias pandemija labiausiai prispaudė.

„Euro zonoje įprasta, kad skirtingi regionai kitaip reaguoja, juos krečia skirtingos problemos. Kodėl Baltijos ir Šiaurės šalys mažiau nukentėjo nei Pietų Europa? Šiame regione užsidarymas ir karantinas buvo daug griežtesnis, pramonė buvo labiau paveikta, turizmas visiškai sustojo, nes Ispanija, Prancūzija ir Italija – itin turistinės šalys“, – pažymėjo ji.

„Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija antrino, kad krizė Baltijos šalyse nėra tokia gili kaip kitur pasaulyje, mat dėl BVP kritimo, kuris ištiko šių metų pirmąjį pusmetį, Baltijos valstybėse situacija buvo geresnė nei kitur.

„Daugiausiai tai lėmė greita mūsų vyriausybių reakcija, kuri padėjo mums išgyventi pirmąją bangą. Mūsų užsidarymas nebuvo toks griežtas“, – sako ji.

 

Anot ekonomistės, vertinant trijų Baltijos šalių pirmųjų dviejų šių metų ketvirčių BVP, pastebima nemažai skirtumų.

„Eksportas Latvijoje ir Estijoje – skiriasi. Privačių ūkių vartojimas, kaip matome, Latvijoje nukentėjo labiau nei Lietuvoje ir Estijoje. Tai mus stebina, nes žiūrint iš techninės pusės, apribojimai buvo labai panašūs, tačiau statistikoje tai vienodai neatsispindi“, – pažymi L. Zorgenfreija ir priduria, kad čia kyla įvairių prielaidų.

Rinkimai Lietuvoje gali būti priežastimi, kodėl Vyriausybė nori palaikyti ekonomiką

„Pavyzdžiui, Latvija pernai turėjo problemų, kurios „persimetė“ ir į šiuos metus, galbūt dėl to augimas buvo mažesnis. Tai susiję su transporto sektoriumi ir finansų sektoriaus pokyčiais.

Kalbant apie Lietuvą, visiems žinoma, kad artėja rinkimai. Tai gali būti priežastimi, kodėl Vyriausybė labiau nori leisti lėšas ir palaikyti ekonomiką. Gali būti, kad šiais sunkiais laikais Lietuvos ekonomikai padeda reemigracijos banga“, – Baltijos šalių situaciją apibendrina „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė.

Anot jos, pastaraisiais mėnesiais vartojimo ir eksporto srityse pastebima karuselė. Vertinant vartojimą, Latvijoje ir Estijoje pasiektas praėjusių metų lygis, o Lietuvoje jis viršijo. Su eksportu situacija – panaši. Baltijos šalių eksporto smukimas buvo itin didelis, ypač Estijoje, kur jis siekė beveik 30 proc., tačiau dabar esą pastebimas atsigavimas.

Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad nors daugelyje sričių atsigavimas – greitas, tačiau, pavyzdžiui, transporto sektorius dar kurį laiką atsiliks.

„Geros žinios Baltijos šalims – mūsų valstybių skola buvo mažesnė nei kitur Europoje. Mūsų ekonomikai didžiulį stimulą duoda vyriausybės. Jeigu nebus antros bangos, kuri smarkiai sutrikdytų atsigavimą, ir vėl reikėtų uždaryti valstybes, tokiu atveju vyriausybės skolos lygis, kurį prognozuojame, turėtų likti žemiau euro zonos vidurkio 2019 m. ir smarkiai mažesnio vidurkio 2020 ir 2021 m. Taigi mes tikrai neblogai atrodome šioje srityje“, – pažymi pranešėja.

Kas kelia daugiausiai nerimo

 

N. Mačiulis banko ekonomistų paprašė įvardyti vieną riziką, kuri per ateinančius metus bus aktualiausia, kuri galbūt nuliūdins ir nustebins Baltijos ir Šiaurės šalių regioną.

„Swedbank“ Suomijoje vyriausiajai ekonomistei H. Schauman labiausiai nerimą kelia galima finansų krizė: „Bijau, kad pandemija, nepriklausomai nuo visų paramos priemonių, euro zonoje baigsis finansine krize. Tai, aišku, turės įtakos Baltijos ir Šiaurės šalių regionui, netgi jei tai yra netiesioginė įtaka.“

„Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė L. Zorgenfreija labiausiai nerimauja dėl „Brexito“ susitarimų: „Naktį neleidžia miegoti „Brexitas“. Ši tema tapo dar aktualesnė. Neaišku, ar šalys susitars. Tai gali baigtis didžiuliu chaosu ir netikrumu metų pradžioje. Tai tikrai nepadės ekonomikai ir dar kartą lėtins augimą.“

N. Mačiulis išskiria pamirštą JAV ir Kinijos prekybos karą, mat tai – pati didžiausia rizikos fondų aukščiausių vadovų baimė.

„Per ateinančius kelis mėnesius pamatysime, kas bus teisus. (...) Prekybos karas nesibaigs JAV prezidento rinkimais. Manau, kad tai – nuolatinė kova tarp respublikonų ir demokratų, tai toliau tęs įtampą tarp JAV ir Kinijos, kas turės įtakos visam pasauliui“, – apibendrina jis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(13)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Aistė Žebrauskienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
53(2)
29(1)
25(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
78(9)
71(6)
68(4)
65(4)
Mėnesio
166(16)
133(2)
104(1)
82(3)