Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis

Apie Y, X ar Z kartas girdėjome bemaž kiekvienas: o kas yra C karta? Šiai visuomenės grupei galbūt priklausote ir jūs

2021-01-25 (1) Rekomenduoja   (-2) Perskaitymai (55)
    Share

Apie Y, X ar Z kartas girdėjome bemaž kiekvienas. Pasirodo, egzistuoja ir Lietuvoje kur kas mažiau žinomas terminas, apibūdinantis žmones, kuriems technologijos – ne maža gyvenimo dalis, o bene visas gyvenimas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Tomas Krilavičius sako, tokių žmonių skaičius tik augs, o artimiausią dešimtmetį galime laukti išties regimų pokyčių namuose ir už jų ribų: šaldytuvai atpažins savininko pomėgius, o skaitmeniniai mūsų pasaulio dvyniai leis eksperimentuoti su skirtingais vystymosi scenarijais.

Bendruomenė, kuriai gali priklausyti bet kurios kartos atstovai

C karta (Gen C) – taip vadinami įvairaus amžiaus žmonės, kuriems naujausios, moderniausios technologijos ir skaitmeninė medija – ne atsitiktinai nugirsta fantastika, o būtinybė, be kurios sudėtinga įsivaizduoti savo kasdienį gyvenimą. Tai nėra betikslė priklausomybė nuo socialinių tinklų: „Social Media Today“ C kartos atstovus charakterizuoja kaip itin technologiškai išprususius asmenis, kurie visapusiškai įsitraukia į procesus, kuria ir kuruoja juos naudodamiesi skaitmeninėmis galimybėmis.

Tokie žmonės apibūdinami kaip galintys kartkartėmis paskaityti popierinį laikraštį ar pažiūrėti televizorių, tačiau didžiąją dalį savo darbo ar laisvalaikio mieliau linkę leisti internetinėje erdvėje. Socialinė medija yra ta vieta, į kurią C karta įsitraukia maksimaliai: šią erdvę ji pasidaro sau patogią, be reklamų ar kitos nereikalingos informacijos, ir tada, jau nepriklausomai nuo prietaisų, C kartos žmonės gyvena įvairiapusį virtualų gyvenimą – nuo darbo iki laisvalaikio, pirkimo, bendravimo, įspūdžių dalijimosi. Virtualioji patirtis tampa didžiule C kartos gyvenimo dalimi.

Vis dėlto, anot VDU Taikomosios informatikos katedros vedėjo prof. T. Krilavičiaus, terminas „C karta“ ilgainiui išnyks: „Greičiau atsiras žmonių grupės, kurios nenorės naudoti technologijų, o visi kiti jas tiesiog naudos nesusimąstydami. Gal šiek tiek panašiai, kaip šiandien visi naudoja mobiliuosius telefonus – jų neturinčiųjų yra tik visai vienetai.“

 

Profesorius mini ir su technologine pažanga atsirandančias problemas, kurios šiuo metu dar nėra tokios didelės: „Žmonės taps žymiai labiau priklausomi nuo technologijų, tai ypač pajaus miestų gyventojai, įvairių įmonių ir organizacijų darbuotojai. C kartos asmenys, o iš jų labiausiai tie, kurie nėra susipažinę su paprastesnėmis technologijomis, gali tapti nepajėgūs susitvarkyti su elementariais kasdieniais veiksmais, tarkime, sutrikus išmanių sistemų veikimui.“
Taip pat, pasak prof. T. Krilavičiaus, gali didėti ir technologinė skirtis tarp C ir ne C kartų atstovų, nes greičiausiai vis sudėtingiau bus gauti ne elektronines paslaugas.

Ko tikėtis per kitus dešimt metų? Ekspertas išvardijo pagrindinius technologinius pokyčius

Prof. T. Krilavičiaus manymu, per artimiausią dešimtmetį technologijos taps žymiai brandesnės ir nebe tokios matomos, t. y. dažniausiai mes net nepastebėsime, kad jos kažkur yra, keičiasi, tobulėja ir plinta visur: „Technologijos taps įprastos (seamless), visur esančios (omnipresent) ir personalizuotos, o mes turėsime išmanius asmeninius asistentus, mūsų išmaniųjų įrenginių provaikaičius“, – kalba profesorius.

 

Anot pašnekovo, pirmiausia keisis prietaisų personalizavimo lygis: „Mūsų buitis ir visa kita aplinka, t. y. joje esanti įranga, naudodama daug įvairių technologijų, vis labiau prisitaikys prie mūsų: šaldytuvai žinos, ko mums reikia, kavos aparatai žinos, kada ir kokią kavą mes geriame, o tam tikru momentu ir mūsų draugų kavos aparatai žinos, kokios kavos mes norime.“

Pasak prof. T. Krilavičiaus, su technine įranga pradėsime bendrauti balsu. Komunikacija raštu ir toliau nyks, vis daugiau informacijos ir žinių bus perduodama vaizdu ir garsu. Be to, ne C kartos asmenys ims aktyviai naudoti technologijas net nepastebėdami, nes nebereikės to mokytis – technologijos bus pritaikomos prie žmonių. Išmanūs įrenginiai taps asmeniniais asistentais, labai personalizuotais ir tuo pat metu ne tokiais matomais.

Tuos, kurie baiminasi dėl to, kad išmaniosios technologijos iš darbo rinkos išstums žmones, profesorius ramina: „Žinoma, vis daugiau įvairių procesų bus automatizuojama, bet žmonės turės dar daugiau ką veikti, nes atsiras ir naujų poreikių, ir daugiau darbų, susijusių su pačiais žmonėmis.“

 

Be to, naujausios technologijos leis kitaip projektuoti ir analizuoti pasaulio ateitį: „Atsiras skaitmeniniai mūsų pasaulio dvyniai ir turbūt ne vienas skaitmeninis šio pasaulio dvynys, kuriame mes galėsime eksperimentuoti su skirtingais vystymosi scenarijais“, – apie artimiausius pokyčius pasakoja pašnekovas.

Galiausiai, sako ekspertas, kardinalių pasikeitimų nusimato ir asmenybės identifikavimo procesuose: „Jeigu neribos teisiniai ir etiniai dalykai, greičiausiai būsime identifikuojami kitaip, pvz., naudojant biometrinius duomenis – eiseną, veidą, akies vyzdį ir pan., ir tada išnyks tokie atributai, kaip mokėjimo kortelės, asmens dokumentai, arba žymiai mažės jų poreikis.“

Ar pokyčius dėl 5G ryšio plėtros pajusime kiekvienas?

Prie technologijų tobulėjimo neabejotinai prisideda greitas interneto ryšys. 5G ryšio plėtrą, sako prof. T. Krilavičius, pajaus visi vartotojai, bet, kaip ir dauguma jau gana brandžių technologijų, tai nebus momentinis pasikeitimas: „Tiesiog pagerės ryšio kokybė, atsiras daugiau paslaugų, o paslaugos, kuriomis mes naudojamės, ypač išmanieji įrenginiai, veiks greičiau, pagerės transliuojamo vaizdo ir garso kokybė.“

Šis pokytis, pasak pašnekovo, bus susijęs ne vien su spartesnio ryšio prieinamumu, bet ir su išaugusiu paslaugų, teikiamų pasitelkus 5G ryšį, naudojimu, mat apstu atvejų, kai mes net nesusimąstome, jog paslaugų funkcionalumas priklauso būtent nuo ryšio greičio: „Kai kurios paslaugos paprastam vartotojui turbūt net neatrodytų susijusios su 5G, pvz., kokybiškesnis eismo valdymas gali turėti tiesioginę sąsają su geriau surenkama informacija apie automobilių judėjimą, ir taip atsiranda galimybė, kad kažkas nuvyks kažkur greičiau nei iki šiol.“

 

Plintant kur kas spartesniam 5G ryšiui, elektroninių paslaugų naudojimas toliau augs: „Žinoma, geriau veikiančios ir naujai atsirandančios elektroninės paslaugos dar labiau trauks naudoti jas, o ne senesnius metodus – juk jos jau praktiškai pakeitė tokius dalykus, kaip telefonų knygos, popieriniai žemėlapiai, popieriniai bankų čekiai“, – sako prof. T. Krilavičius.

Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto, kuris jau dabar naudojamas ir moksle, ir versle, ir medicinoje, plėtrą, profesorius sako, jog 5G ir dirbtinis intelektas sustiprins vienas kito poveikį: „Dirbtinis intelektas leis efektyviau veikti 5G, o 5G, sudarydamas geresnio ryšio galimybes, leis naudoti daugiau duomenų ir kurti efektyvesnius dirbtinio intelekto sprendimus.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(-2)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Justina Asakavičiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
60(9)
26(0)
24(0)
23(0)
22(0)
18(0)
15(0)
13(0)
Savaitės
75(0)
61(2)
59(0)
54(0)
51(4)
Mėnesio
109(9)
108(14)
82(0)
75(0)