Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Amerikiečių į fermas neatvilioja nei sunkmetis

2010-09-29 (1) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1237)
    Share

Amerikoje dažnai keliamas klausimas: ar imigrantai atima darbus iš JAV piliečių? Ūkius turinčiose šalies valstijose atsakymas į šį klausimą – ne.

Naujienų agentūra „The Associated Press“ išanalizavusi statistiką teigia, kad dauguma amerikiečių nenori dirbti ūkiuose ir rinkti daržovių ar vaisių derlių. Mažuma amerikiečių apsiima dirbti ir laukuose.

„Tai ne toks darbas, kad amerikietis susipakuotų kuprinę ir atvyktų čia dirbti“, – sako 10,25 JAV dolerių (26 litus) už valandą braškių rinkimo Nevados valstijoje mokantis ūkininkas Steve Fortinas.

„AP“ analizė rodo, kad nuo sausio iki birželio Kalifornijos ūkininkai paskelbė apie 1 tūkst. 160 laisvų darbo vietų JAV piliečiams ir legaliems šalies gyventojams ūkiuose. Tik 233 žmonės panoro įsidarbinti per Kalifornijos, Teksaso, Nevados ir Arizonos darbo biržas. Vienas augintojas pasamdė 36 darbuotojus. Daugiau nei vienas nieko nesamdė.

„Keista, nes mes viešai skelbiame informaciją. Jei bedarbiai mato nelabai didelę realią darbo pasiūlą, gal jie persigalvos dėl darbo ūkiuose“, – viliasi Kalifornijos darbo biržos atstovė Lucy Ruelas.

Anot jos, kartais JAV darbuotojai nenori dirbti fermose, kad neprarastų savo bedarbio pašalpos, arba dėl to, kad paprastai tai tik sezoniniai darbai.

Ūkininkas S.Fortinas šiemet išleido 3 tūkst. JAV dol. (7 tūkst. 678 litus) duodamas skelbimus į laikraščius ir interneto portalus, kad užsitikrintų, jog tikrai gaus darbo jėgos. Tačiau jis nesulaukė nei vieno norinčio dirbti jo ūkyje, nepaisant to, kad ir pats ieškojo darbuotojų nežinomuose, ne tokiuose populiariuose interneto portaluose.

Tai puikiai iliustruoja, kaip sunku rasti amerikiečių, norinčių dirbti fermose. Nenori eiti dirbti į ūkius net San Joaquin Valley miestelio, kuriame nedarbas siekia 15,8 proc., gyventojai.

Dauguma ūkininkų belieka pasikliauti nelegaliais derliaus rinkėjais. Taip pat jie gali pasinaudoti mažai žinoma H-2A viza, kad pasamdytų užsieniečius. Tokiu atveju reikia nurodyti, kokiam tiksliai laikui žmogus samdomas ir įrodyti, kad vietiniai amerikiečiai tikrai atsisako dirbti. Ūkininkai nepatenkinti sudėtingomis vizų gavimo sąlygomis.

Iš maždaug 40 tūkst. 900 ūkininkų Kalifornijos valstijoje tik 34, tarp kurių buvo ir S.Fortinas, pasirašė peticiją, kad būtų leidžiama naudojantis lengvesnėmis vizos sąlygomis bent jau pirmiems aštuoniems metų mėnesiams atsivežti darbuotojų ūkiui iš užsienio.

Anot JAV darbo departamento, daugiau negu pusė JAV ūkiuose dirbančių žmonių – nelegalūs imigrantai. Griežtesnių imigracijos įstatymų šalininkai – tarp kurių yra ir Amerikos ūkininkų sąjunga (UFW) – teigia, kad ūkininkai yra pripratę prie pigios darbo jėgos. Jeigu ūkininkai pakeltų atlyginimus ir pagerintų darbo sąlygas, tai galbūt atsirastų ir fermose dirbti norinčių amerikiečių.

Vis dėlto kol kas agitacijos darbo ieškoti fermose amerikiečiams pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Birželį amerikiečiai buvo raginami užsiregistruoti internetu į laisvas darbo vietas. Prašymus užpildė per 8 tūkst. 600 žmonių, tačiau tik septyni pradėjo rimtai dirbti.

„Prieš keletą metų ūkiuose įdarbinus darbininkus kilo nesusipratimų dėl žmonių neišmanymo, todėl pasitaikydavo atvejų kai tik pradėję dirbti darbininkai būdavo atleidžiami. Kai kurie žmonės, pasamdyti sodinimo darbams, netgi sugebėdavo pasodinti augalus atvirkščiai negu reikia“, – teigia UFW prezidentas Arturo Rodriguez.

Ekonomistai ginčijasi, ar eilinis amerikietis eitų dirbti į laukus net ir tuo atveju, jeigu atlyginimai pakiltų.

Kalifornijos universiteto žemdirbystės ekonomikos profesorius Philipas Martinas sako, kad kadangi labai nedaug ūkininkų dalyvauja H-2A programoje, sunku nupiešti visų Amerikos ūkininkų portretą. „Darbdaviai, dalyvaujantys šioje programoje, negali pritraukti amerikiečių, nes jie jau iš anksto pasako, kad jie ieško užsieniečių. Be to, nemanau, kad amerikiečiai važiuotų dirbti į ūkį už minimalų ar šiek tiek didesnė negu minimalų atlyginimą“ , – dėsto jis.

Benjamina Reynosa, Fowler miestelio ūkyje renkanti vynuoges, sako kad dažnai ji būna viena legaliai JAV gyvenanti darbuotoja iš visos sezoninių darbuotojų komandos ūkyje. Anot jos, dauguma į ūkius ateinančių dirbti darbuotojų apie laisvas darbo vietas sužino iš kitų lūpų, bet ne per elektroninę registraciją darbo biržoje.

„Žemės ūkio darbus dirbu jau 22 metus ir galiu pasakyti jums, kad amerikiečių čia būna labai nedaug“, – užtikrina 49-erių B.Reynosa ir prideda: „Jei žmonės kalba angliškai, jie eina dirbti į mėsos kombinatus arba sėdi biuruose“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
87(6)
43(0)
31(1)
29(2)
22(0)
21(0)
17(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
138(3)
132(13)
83(1)
83(7)
80(0)
Mėnesio
139(0)
138(3)
131(2)
131(10)
126(2)