Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Neįprasčiausios pasaulio kapinės

2011-10-31 (4) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (12583)
    Share

„Pasaulyje nėra nieko labiau neišvengiamo už mirtį (ir mokesčius)“, – draugui kadaise rašė JAV prezidentas Bendžiaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Kai įvyksta tai, kas neišvengiama, privalu vykdyti laidotuvių apeigas, ritualus ir ceremonijas. Laidojimo tradicijos – senos kaip pati civilizacija, tačiau įvairiuose pasaulio kampeliuose jos gerokai skiriasi. Daugelyje kultūrų ir religijų kapinės (lot. – „coemeterium“ reiškia „miego vieta“) yra vieta, kur vyksta laidotuvės, kur gedima, kur lankomi ir atmenami mirusieji. Tačiau visame kame būna neįprastumų, „neformato“, įdomybių. Ne išimtis ir kapinės. Ko gero, ilgasis Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų savaitgalis – tinkamiausias metas ne tik prisiminti iškeliavusiuosius amžinybėn, bet ir pasižvalgyti po neįprasčiausias pasaulio kapines.

10. Pirmosios pasaulyje viešosios naminių gyvūnų kapinės („Cimetiere des Chiens“)

„Cimetiere des Chiens“ – šios keturkojų ir kitų augintinių kapinaitės yra laikomos seniausiomis pasaulyje naminių gyvūnų kapinėmis. Jos įrengtos Asnières-sur-Seine komunoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo Prancūzijos sostinės Paryžiaus.

Kapinaitės atidarytos išties seniai – 1899 m. Tai buvo šalies gyventojų atsakas į Prancūzijos įstatymą, uždraudusį šeimininkams nugaišusius savo augintinius palikti sąvartynuose ar Senos upėje.

Garsiausias antkapinis akmuo kapinaitėse skirtas legendiniam, įvairiuose Holivudo filmuose suvaidinusiam amerikiniam dogui, vardu Rin Tin Tin, atminti.

9. Pragaro vartai? Stulo kapinės („Stull Cemetery“)

Šios Kanzase esančios kapinės įgijo kapinių, kuriose dažniausiai pasaulyje vaidenasi, reputaciją. Kai kurie šią vietą yra linkę laikyti vienais iš septynerių vartų į pragarą. Apie šiose kapinėse nutikusius įvykius sklinda legendos ir šiurpios istorijos. Raganavimas, vaiduokliai, keisčiausi antgamtiniai reiškiniai čia tokie įprasti, jog 1995 m. į Koloradą skridęs šviesaus atminimo popiežius Jonas Paulius II tariamai buvo nurodęs savo lėktuvo pilotams neskristi virš Stulo kapinių. Ko gero, šventasis tėvas Stulą laikė „prakeiktąja žeme“.

Tačiau ar iš tiesų ten taip šiurpu? Tokių kontraversiškai vertinamų vietų, kokia yra Stulo kapinės, pasaulyje yra nedaug. Viena iš garsiausių istorijų byloja, jog šiose kapinėse kartu su savo motina palaidotas pusiau žmogus, kurio tėvas – šėtonas. Galbūt todėl kalbama, jog nuo 1850-ųjų Stulo kapinėse bent sykį per metus lankosi ir pats nelabasis.

Kaip ten bebūtų, Paranormalaus humoro misterijų („Tranquility series of paranormal humor mysteries“) autorius Treisis Morisas (Tracy Morris) retoriškai pastebi: „Išeitų, jog ponia Liucifer ir jo sūnelis po mirties turėjo nugarmėti pragaran. Bet jei jau jie ten, kartu su tėtušiu, kurių galų šiam lankyti tuos jų kapus? Nebent ir jam reikia atostogų…“

8. Vienišų Moterų kapinės („Single Women‘s Graveyard“)

Sukryžiuotų Kaulų Kapinėse (angl. – „Cross Bones Graveyard“), tradiciškai vadinamose Vienišų Moterų kapinėmis (angl. – „Single Women‘s Graveyard“), laidoti pradėta dar viduramžiais. Tai – legaliuose Londono viešnamiuose dirbusių prostitučių (kurias vietos gyventojai vadino Vinčesterio žąsimis) amžino poilsio vieta. Kapines juosiančią geležinę tvorą puošia įvairiaspalviai kaspinai, apyrankės, gėlės, bižuterija, eilėraščiai, fotografijos ir šilkinės kojinės.

Tiudorų epochos istorikas Džonas Stou (John Stow) Londono metraštyje 1603 m. rašė: „Šias vienišas moterys Bažnyčia atstumdavo tol, kol jos tęsdavo nuodėmingą gyvenimą, o krikščionių kapinėse jų nelaidodavo, jei iki mirties su Bažnyčia jos nesusitaikydavo. Jų laidojimui buvo skirtas atokiai nuo parapijos bažnyčios žemės sklypas, kurį visi ėmė vadinti Vienišų Moterų Kapinėmis.

XVIII a. šiose kapinėse pradėta laidoti ir skurdžius. Kapinės uždarytos 1853 m.

7. Motušės Gamtos sutvertos mumijos („Le Mummie di Urbania“)

Mirusiųjų Bažnyčia (it. – „La Chiesa dei Morti“) yra Urbanijoje (Italija). Bažnyčios viduje – Mumijų Kapinės, įrengtos 1833 m. Šios kapinės garsios tuo, jog jose vyksta natūralios mumifikacijos procesai. Anot specialistų, šiuos procesus lemia ypatingas dirvožemis, kuris iš mirusių kūnų sugeria drėgmę – palaikai visiškai sudžiūva ir virsta mumijomis.

6. Mafijos kapinės (Širokorečenskojės kapinės)

Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje Jekaterinburgas buvo žinomas kaip Rusijos kriminalinio pasaulio sostinė. Joje gyveno daug rusų mafijos šulų. Didžioji dalis jų būdavo laidojama Širokorečenskojės kapinėse.

Neišpasakytai prabangūs antkapiai, juodas marmuras, prašmatnūs paminkliniai akmenys, lazeriu išgraviruoti atvaizdai ir amžinos granito plokštės ant kapų čia – savaime suprantamas dalykas. Greta tradicinės informacijos apie besiilsintįjį, paminkliniuose akmenyse neretai būna išgraviruota ir pravardė bei kriminalinė „specializacija“ (pavyzdžiui, „Čia ilsisi kovų su peiliais ekspertas“).

5. Pirmosios pasaulyje povandeninės kapinės („Neptune Memorial Reef“)

Neptūno memorialinis rifas (angl. – „Neptune Memorial Reef“), žinomas taip pat ir Atlantidos memorialinio rifo arba Atlantidos rifo pavadinimu (angl. – „Atlantis Memorial Reef“, „Atlantis Reef“) yra pirmasis pasaulyje povandeninis mauzoliejus kremuotiems palaikams ir didžiausias pasaulyje dirbtinis povandeninis rifas. Majamio paplūdimyje 2007 m. atidarytos povandeninės kapinės – viena iš geidžiamiausių amžino poilsio vietų tiems, kurie myli jūrą.

4. Linksmosios kapinės („The Merry Cemetery“)

Kapinės dažnai yra vieta, kurioje vyrauja liūdna ar bent jau rami emocinė atmosfera. Tačiau pasaulyje yra kapinių, kuriose linksma. Šiaurės Rumunijoje yra UNESCO Pasaulio Paveldo globojamos Linksmosios kapinės.

Kas jose neįprasto? Visų pirma, netipiška antkapių išvaizda. Dauguma jų išmarginti ryškių, gyvų spalvų dažais (raudonai, žydrai, žaliai, geltonai). Vietoj antkapinių paminklų šiose kapinėse stovi didžiuliai ąžuoliniai kryžiai. Juose išskobtose linksmose epitafijose trumpai nupasakojamas mirusiojo gyvenimas arba aplinkybės, kurioms susiklosčius velionis paliko šį pasaulį.

Pavyzdžiui:

Po šiuo masyviu kryžiumi
Ilsisi mano vargšė anyta.
Jei ji būtų gyvenusi trimis dienomis ilgiau,
Jos vietoje gulėčiau aš, o šias eilutes skaitytų ji.
Dek pragare, prakeiktas taksi,
Kuris atvažiavai iš Sibiu!
Ar negalėjai visoje plačioje Rumunijoje
Susirasti kitą vietą sustoti –
Ar negalėjai sustoti priešais mano namus,
Kad mane užmušęs būtum?

Linksmosios kapinės yra unikali vieta, itin lankoma turistų. Šios kapinių koncepcijos autorius – rumunų amatininkas Joanas Stanas Patrasas (Ioan Stan Patras) , 1935-aisiais ėmęsis kryždirbystės. Rumunų protėvių dakų (angl. – „dacians“) kultūroje mirtis buvo suvokiama kaip išsilaisvinimas, o siela buvo laikoma nemirtinga. Ši mirties atžvilgiu pozityvi nuostata ir įkūnyta linksmosiose kapinėse – mirtis čia pasitinkama su šypsena.

3. „Kaipgi aš tave laidoju, leisk man apgalvoti…“

Tiltas į Rojų (The Bridge to Paradise – Xcaret’s one-of-a-kind cemetery)

Tiltas į Rojų – neįprastos kapinės Meksikoje, gamtos ir kultūros parke „Xcaret“. Jų struktūroje atsispindi kalendorinės metų ypatybės: kapinės įsikūrę septynių lygių kalvoje (kuri simbolizuoja septynias savaitės dienas), kiekviename iš lygių – 365 spalvingi antkapiai, simbolizuojantys dienų skaičių metuose. Pagrindinis įėjimas – 52 pakopų laiptai, simbolizuojantys metuose esančių savaičių skaičių.

Kiekvienas kapas yra vis kitoks – tiek išvaizda, tiek medžiagomis, iš kurių jis sukurtas. Vienas gali priminti garsią katedrą, kitas primena paprasčiausią sofą ar lovą su galvūgaliu ir pagalvėmis.

2. Mistiškieji kabantys karstai Kinijoje. Vuji (Wuyi) kalnas, Fudziano (Fujian) provincija

Kabantys karstai – senovinis laidojimo paprotys, kurio pėdsakų aptinkama tik Azijoje. Kabančių karstų tradicija gyvavo Kinijoje, Filipinuose ir Indonezijoje. Kai kurie karstai buvo guldomi ant medinių lazdų, kiti – ant natūralių uolų, dar kiti tiesiog paliekami uolų nišose.

Garsiausi kabančių karstų kapinynai – Sičiuanio (Sichuan) provincijoje gyvenusių Bo gyventojų (Bo People) ir Drakono Tigro kalno bei Vuji (Wuyi) apylinkėse gyvenusių Guju gyventojų (Guyue people). Seniausi karstai – Vuji kalne. Kai kuriems iš jų – daugiau nei 3750 metų.

Kodėl karstai buvo ne užkasami, o paliekami po atviru dangumi? „Bet kaipgi tu nukeliausi į dangų, jei tavo kūnas bus palaidotas po žemėmis?“ – paklaustų šią tradiciją išpažinusieji.

1. Senovinės Egipto kapavietės

Gizos kapavietė ir Karalių Slėnis („The Cemeteries of Giza and the Valley of the Kings“)

Gizos plynaukštė – vieta, kurioje stūkso garsioji Didžioji Piramidė, Sfinksas ir tūkstančiai kapų, sutraukianti vis gausesnes turistų, archeologų, istorikų, net matematikų ir kitų mokslininkų pajėgas. Didžioji Piramidė (Cheopso arba Kufu piramidė) yra didžiausia iš visų piramidžių. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų – vienintelis išlikęs iki mūsų dienų.

Joje buvo palaidotas faraono Kufu (Khufu) kūnas. Cheopso piramidė pastatyta iš daugiau kaip 2 mln. akmens blokų. Ją statė 20 metų. Kompleksas ir prašmatnios laidojimo apeigos, kaip tikėjo senovės egiptiečiai, garantavo nemirtingumą anapus.

Karalių Slėnyje, kuris įtrauktas į Pasaulio Paveldo sąrašą, yra daugiau nei 60 kapų ir 120 nišų. Tai buvo pagrindinė Naujosios Egipto Karalystės karališkųjų pavaldinių kapavietė, kurioje ir dabar atrandama kapų, kuriuose ilsisi Egipto faraonų palaikai.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
85(0)
65(7)
43(0)
30(0)
29(7)
28(0)
19(0)
17(0)
16(2)
14(0)
Savaitės
133(0)
108(0)
74(2)
Mėnesio
151(27)
133(0)
111(1)
108(0)
108(2)