Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Mokslinė fantastika, 2012-aisiais tapusi realybe

2012-12-28 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (3583)
    Share

Stebėti, kaip praeities mokslinės fantastikos autorių vizijos tampa realybe, visuomet įdomu. Štai 1945 metais Arthuras C. Clarke'as parašė laišką žurnalui „Wireless World“, kuriame išdėstė idėją, kaip galima būtų sukurti geostacionarioje orbitoje besisukančių komunikacijų palydovų tinklą. O dabar savo gyvenimo be tokio palydovų tinklo tiesiog neįsivaizduotume. Rašytojo garbei netgi sakoma, kad palydovai sukasi „Clarke'o orbitoje“. Isacas Asimovas dažnai rašydavo apie robotus humanoidus, kurie mokslo laboratorijose vis dažniau sutinkami ir realiame pasaulyje.

Svetainė discovery.com, peržvelgusi 2012 metų įvykius, įvardino, kurios kadaise futuristinės technologijos materializavosi mums beregint.

1. Bioninės galūnės

1960 metais Manfredas E. Clynesas ir Nathanas S. Kline'as, parašę straipsnį žurnalui „Astronautics“, sukūrė terminą „kiborgas“ (cyborg). Nuo to laiko bioninės galūnės tapo mėgiamu mokslinės fantastikos „arkliuku“ - štai aštuntame dešimtmetyje amerikiečiai galėjo žiūrėti serialą „The Six Million Dollar Man“ (sukurtą Martino Caidino novelės „Cyborg“ motyvais), „Star Trek“ sagoje buvo galima kartais išvysti Borgų rasę. Netgi didžiausias Visatos piktadarys Darthas Vaderis iš „Star Wars“ yra kiborgas.

O 2012 metais pirmą kartą pranešta apie paralyžiuotą moterį, kuri vien smegenų galia išmoko valdyti robotinę galūnę ir tai daro taip tiksliai, kad gali save pamaitinti. Tęsiant mokslinius tyrimus su primatais pademonstruota, kad galima sukurti tokią efektyvią smegenų-kompiuterio sąsają, kad galūnių judesiai būtų vykdomi dar realiau. Kol kas bioninės galūnės gal ir nėra labai panašios į fantastikos knygose aprašytus ir filmuose rodytus egzempliorius, mat jas išoriniais elektrodais vis dar tenka jungti prie kaukolės. Bet smegenų galia valdomos galūnės prie realybės taip priartėjo, kad dar prieš dešimtmetį mums tai būtų atrodę kaip tikrų tikriausia mokslinė fantastika.

2. Kvantinė teleportacija ir komunikacija

Nors (kol kas) neįmanoma objektų teleportuoti iš vienos vietos į kitą, taip, kaip matėme „Star Trek“ seriale, šiemet eilinį kartą buvo pasiekti nauji fotonų perkėlimo iš vienos vietos į kitą rekordai. Kvantinė teleportacija ir anksčiau buvo atliekama laboratorijos sąlygomis, tačiau vos kelių metrų atstumu. O štai 2012 metais pasiektas naujas teleportacijos atstumo rekordas – 143 kilometrai. Maža to, mokslininkai sukūrė pirmą istorijoje kvantinį internetą. Tiesa, tai tėra tik tinklo užuomazga, bet fotonų teleportavimas dideliais atstumais suteiktų galimybę sukurti ypatingai saugų duomenų perdavimo būdą, mat taip perduodamų duomenų neįmanoma būtų „pasiklausyti“ ar perimti.

3. Genetinių ligų prevencija

Apie „geresnių“ žmonių genetinę inžineriją galima pasiskaityti tikrai ne vienoje mokslinės fantastikos knygoje, nuo pat 1931 metais išleistos Aldouso Huxley knygos „Brave New World“, nepaisant to, kad tuomet niekas net neįsivaizdavo, kas per žvėris yra DNR. Vėliau tokie filmai, kaip „Gattaca“ ir novelės, kaip „Beggars in Spain“ žadino mūsų vaizduotę parodydami, kaip visuotinai priimtini genetiniai patobulinimai pakeistų mūsų ateitį.

2012 metais atliktas eksperimentas, patvirtinantis, jog įgimtas ligas galima gydyti dar iki vaiko gimimo. Maždaug 1 iš 200 žmonių gimsta su mitochondrijų – ląstelių energijos fabrikų – defektu. Mokslininkai pirmą kartą istorijoje sugebėjo iš vienos ląstelės į kitą perkelti branduolio DNR. Dvi nepriklausomai dirbančios mokslininkų grupės aptiko būdą perkelti branduolius tarp žmogaus kiaušialąsčių, neliečiant mitochondrijų, kurios vaikui perduodamos tik tiesiogiai iš motinos. Tai reiškia, kad teoriškai mitochondrijų genetinius sutrikimus įmanoma išgydyti iki vaiko gimimo. Tiesa, tokiu metodu neįmanoma išgydyti branduolio DNR ligų, tokių, kaip Dauno sindromas. Bet moksliškai įrodyta, kad žmogaus genomo manipuliacijos įmanomos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

4. Universalus šnekos vertimo aparatas

Fantastiniuose filmuose mums įprasta matyti, kaip kosminių erdvių tyrinėtojai atranda kokią nors nežemiško intelekto rūšies atstovą, o šis kalba idealiai švaria anglų kalba. Daktaro Who sistema TARDIS generuoja lauką, kuris keliautojų kalbą paverčia suprantama, o erdvėlaivio „Enterprise“ įgulai, atrodo, niekada nereikia žodyno. Kimo Stanley Robinsono „Marso trilogijoje“ tokia sistema aprašoma, tačiau pats autorius (knygas parašęs pačioje XX a. pabaigoje) nemanė, kad ji atsiras iki XXI a. galo.

Nors realybėje egzistuojančios šnekos vertimo programos nesuteiktų galimybės pasikalbėti su ateiviais, per kelis metus jos buvo taip ištobulintos, kad buvo sukurti tikrų tikriausi komerciniai produktai. O viena tokia programa jūsų šneką svetima kalba išpyškina jūsų pačių balsu. Tiesa, dauguma tokių programų kol kas veikia tik prisijungus prie interneto, nors kai kurios (pvz., „Jibbigo“) žodyną saugo įrenginyje, į kurį jos įrašytos. Deja, klingonų kalbos žodyno kol kas nėra nė vienoje iš tokių programų.

5. Kompiuterizuoti akiniai

Charleso Strosso novelės „Accelerando“ skaitytojai „Google“ akinių – interneto giganto bandymo savo klientams parodyti papildytąją realybę - turbūt laukė labai nekantriai. Novelėje „rizikos altruistas“ Manfredas Macxas savo duomenis ir prisiminimus nešiojasi akiniuose, kurie yra prijungti prie interneto. „Google“ akiniai naudotojui suteikia prieigą prie asmeninių duomenų, interneto, be to leidžia fotografuoti ir filmuoti aplinką akiniuose esančia skaitmenine kamera. Tiesa, prisiminimų tokie akiniai kol kas dar nemoka ištraukti.

6. Privatūs kosminiai skrydžiai

Skaitant mokslinės fantastikos knygas kosminiai skrydžiai, vykdomi privačių kompanijų ir korporacijų, visai neatrodo fantastiškai. Pavyzdžiui, naujausiame Ridley Scotto filme „Prometheus“ ekspediciją į kažkur toli kosmoso gelmėje esančią planetą LV-223, surastą pagal ateivių paliktą žvaigždėlapį, organizuoja ir finansuoja privati „Weyland“ korporacija.

Realiame pasaulyje Elono Musko bendrovė „SpaceX“ jau atliko pirmąjį iš planuojamo tuzino skrydžių iki Tarptautinės kosminės stoties. Kapsulė „Dragon“ buvo sukurta gabenti atsargas į stotį, tačiau E. Muskas, kuris turtus susikrovė iš bendrovės „PayPal“, turi ir rimtesnių planų: pastatyti koloniją Marse. Ar 2013 metais kosminiai skrydžiai bus komercializuoti lygiai, kaip ir oro linijos ar autobusai? Kol kas to pasakyti negalima, tačiau bendrovė „SpaceX“ startavo pašėlusiai stipriai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(28)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
65(0)
43(0)
31(0)
22(0)
22(2)
19(4)
15(5)
Savaitės
102(0)
101(19)
69(2)
Mėnesio
148(2)
148(13)
146(3)
142(12)
138(22)