Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Iš šešėlio išsiveržusi E. Holmes tapo jauniausia milijardiere

2014-09-03 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (2835)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Naujas kraujo analizės metodas jau įrašė Elizabeth Holmes į milijardierių gretas. Dabar jos bendrovė rengiasi plėtrai, o ji pati nori išgelbėti pasaulį ir būti kuo panašesnė į šviesaus atminimo "Apple" įkūrėją Steve`ą Jobsą. Per metus bendrovė ir jos 30-metė steigėja išsiveržė iš šešėlio. 2014 metų birželį E.Holmes pareiškė, kad jai pavyko prisikviesti rizikos kapitalo investuotojus, kurie paklojo apie 400 mln. dolerių. O pati „Theranos“ bendrovė jau vertinama 9 mlrd. dolerių.

Bemaž dešimt metų Elizabeth Holmes patyliukais rengė revoliuciją medicinoje. Per tą laiką amerikietei pavyko įkurti bendrovę „Theranos“, sukurti darbo vietų 500 darbuotojų. Ir prisikviesti legendinį Henry Kissinger`į direktorių tarybą.

2013 metais žiniasklaida pavadino „Theranos“ bendrovę „biotechnologijų sferos gigante, apie kurią anksčiau niekas negirdėjo“.

Per metus bendrovė ir jos 30-metė steigėja išsiveržė iš šešėlio. 2014 metų birželį E.Holmes pareiškė, kad jai pavyko prisikviesti rizikos kapitalo investuotojus, kurie paklojo apie 400 mln. dolerių. O pati „Theranos“ bendrovė jau vertinama 9 mlrd. dolerių.

Niekam nežinoma E.Holmes kone akimirksniu tapo pačia jauniausia verslininke, savo jėgomis sugebėjusia susikrauti per 1 milijardą dolerių bei pelnyti šlovę. Šiai verslininkei priklauso pusė kompanijos akcijų, tad jos turimas turtas vertinamas 4,5 mlrd. dolerių.

Holmes kaip Jobsas


Atrodo, kad bendrovės istorija yra tipiška Silicio slėnio istorija. Jauna moteris metė prestižinį Stanfordo universitetą, kad galėtų pradėti savo verslą. Ir, nepaisant kuklių verslo apsukų, sulaukė itin palankių investuotojų vertinimų.

Netgi „Theranos“ buveinė Kalifornijos Palo Alto mieste kažkada priklausė „Facebook“.

Negana to, E.Holmes drabužių stilius - juodas plonas aptemptas megztinis aukštu kaklu ir laisvos kelnės – yra panašus į Steve`o Jobso, kurio trumpa biografija, atspausdinta iš „Apple“ interneto svetainės, kabo ant sienos naujai iškeptos milijardierės kabinete.

Tačiau industrija, kurioje verslininkė planuoja proveržį, mažai turi ką bendro su dailiais elektroniniais daikčiukais, madingomis programėlėmis ir socialiniais tinklais.

Pagrindinė E.Holmes misija – iš pagrindų pakeisti kraujo analizės rinką, o pacientą paversti vartotoju.

Patobulino kraujo tyrimų metodą


Pavadinimas „Theranos“ atsirado suliejus du žodžius: „terapija“ ir „diagnostika“. Lemiamas kompanijos „know-how“ (žinios, mokėjimas ir patirtis) – patobulintas kraujo analizės metodas, kurį taikant iš kraujo lašelio galima atlikti dešimtis tyrimų.

Šiuo metu tyrimams reikia daug didesnio kraujo kiekio, - iš venos jo tenka nuleisti keletą ar keliolika mililitrų.

„Theranos“ sukurtas metodas suteikia galimybę be skausmo paimti iš paciento piršto keletą lašelių kraujo. Jis patalpinamas į analizatorių. Tyrimo rezultatai nusiunčiami į specialią duomenų bazę, prieinamą, pavyzdžiui, gydančiam gydytojui ar pačiam ligoniui.

Naujovė ta, kad iš vieno kraujo lašo galima gauti daug daugiau medicininės informacijos, negu taikant įprastinius metodus. Be to, iš karto tikrinama dešimtys rodiklių.

„Theranos“ deda viltis į šią technologiją ne tik dėl to, kad ji yra daug veiksmingesnė, bet ir dėl to, kad ji kur kas pigesnė. Informaciją apie tai, kaip šiai kompanijai pavyko pasiekti tokių rezultatų, E.Holmes laiko paslaptyje. Jos teigimu, ji tik patobulino klasikinius analizės metodus, kuriuos naudoja klinikos ir laboratorijos.

„Mano tikslas – išgelbėti pasaulį“


Pirmoji verslo idėja E.Holmes į galvą atėjo dar 2003 metais. 19-metė Stanfordo universiteto inžinerijos fakulteto studentė tik ką sugrįžo iš vasaros semestro, praleisto Singapūro Genomo instituto laboratorijoje. Ten ji dirbo, tirdama naujus netipiškos pneumonijos, žinomos kaip SARS, viruso atpažinimo metodus. Tuo metu šios ligos epidemija buvo apėmusi keletą Azijos šalių.

„Man, žinoma, teko pasisemti daugiau biologijos žinių. Bet ir inžinerinės žinios vis kurstė mintį, kad daugumą laboratorinių tyrimų galima atlikti kur kas efektyviau“, - pasakoja E.Holmes.

Grįžusi į JAV ji iš karto ėmėsi darbo.

„Elizabeth po penkias – šešias dienas praktiškai nepakildavo nuo rašomojo stalo“, - prisimena jos motina Noel Holmes.

Merginos darbą vainikavo patentinė paraiška, kurią pateikti verslininkę pastūmėjo Singapūro patirtis. Būsimą patentą ji tuojau pat nusprendė parodyti savo profesoriui Channingui Robertsui.

Jos išradimas – medicininis pleistras, kuris ne tik išskiria vaistinę medžiagą, bet ir fiksuoja paciento kraujo pakitimus.

„Prie jo dar buvo galima pritaisyti mobiliojo telefono lustą ir siųsti duomenis gydytojui“, - prisiminė Ch.Robertsas.

„Ši idėja mane taip pribloškė, jog aš supratau, kad, gali būti, jog prieš mane sėdi naujasis Billas Gatesas ar Steve`as Jobsas“ – sakė profesorius.

E.Holmes jis pasiūlė sukurti bendrovę, kuri užsiimtų naujosios technologijos diegimu.

„Mano tikslas visada buvo pakeisti pasaulį, sugalvoti ką nors visiškai naujo, - tokius motyvacijos pamatus klojo E.Holmes. - Jei kas nors iš tavo artimųjų rimtai suserga, neretai liga diagnozuojama labai ilgai, kada jau būna per vėlu padėti. O juk tu esi pasirengęs viskam, kad išsigydytum“. Sektinu pavyzdžiu Elizabeth tapo tėvas Chris`as Holmes, kuris dirbo gelbėtoju ir padėdavo žmonėms. Būtent su jo profesija ji lygina savo verslą.

Tėvams ir mokytojui palaiminus 19-metė E.Holmes paėmė pinigus, kuriuos šeima buvo atidėjusi mokslams prestižiniame universitete, ir investavo į savo verslą. Ji pasamdė pirmąjį darbuotoją ir išsinuomojo laboratoriją. Mokslą teko užmesti, kadangi praktiškai visą laiką teko skirti potencialių investuotojų paieškai. „Aš žinojau, kad man teks pasišnekėti mažiausia su 200 žmonių, idant galėčiau sudominti bent vieną iš jų. Aš nepuoselėjau iliuzijų“, - kalba E.Holmes apie savo pirmuosius žingsnius.

Milijardo vertės kraujo lašas


Vis dėlto jau ankstyvojoje stadijoje į bendrovę investavo žinomos rizikos kapitalo kompanijos, pavyzdžiui, „Draper Fisher Jurvetson“ (investavo į „Tesla and SpaceX“), ir privatūs investuotojai, kaip antai, Larry Ellisonas iš „Oracle“. „Kai kuriems investuotojams teko atsakyti, kadangi jie norėjo greitos naudos“, - pasakoja E.Holmes. O greitų uždarbių nenusimatė. Nepaisant to, kad rinka, į kurią pretenduoja „Theranos“, didžiulė – ekspertai vertina jos metinę apyvartą 73 mlrd. dolerių – joje didžiulė konkurencija tarp laboratorinės diagnostikos tinklų. Pavyzdžiui, „Quest Diagnostics“ gali pasigirti didesne kaip 7,5 mlrd. dolerių apyvarta ir didžiule infrastruktūra: 43 000 darbuotojų, 3000 mašinų, 20 lėktuvų, 8 laboratorijos ir per 2000 pacientų aptarnavimo centrų. Be to, tyrimams atlikti būtinos valstybinės licencijos ir Amerikos sveikatos draudimo sistemos, kuri apmoka tyrimus, sertifikavimas.

Pagrindinis „Theranos“ privalumas, pasak bendrovės įkūrėjos, yra analizių greitis, jų prieinamumas ir pigumas. Laboratorijos tiria kraują keletą parų, tik darbo dienomis, ir joms reikia didelio kiekio biologinės medžiagos analizei atlikti.

„Per pastaruosius dešimtmečius kraujo laboratorinių tyrimų srityje praktiškai niekas nepasikeitė“, - sielojasi E.Holmes.

Jos kompanija tvirtina, kad galės sutaupyti valstybei dešimtis milijardų dolerių, kuriuos draudimo bendrovės moka laboratorijoms. O pati kraujo analizė taps greita ir visiems prieinama.

Ekspertai mano, kad šiandieną nuo 70 iki 80 procentų sprendimų, kuriuos priima daktarai, priklauso nuo gautų kraujo tyrimo rezultatų. Todėl šis diagnozavimo etapas iš tikrųjų yra labai svarbus. Bet ar sparta nekenkia kokybei? Čia ir yra vienas iš svarbiausių argumentų, kuriuos išsako „Theranos“ kritikai. Bendrovė naudoja pažangias, laiko dar nepatikrintas technologijas sferoje, nuo kurios tiesiogiai priklauso ligonio gyvybė. Kai kurie skeptikai taip pat abejoja įrangos gamybos ir kraujo analizės atlikimo vertikalios integracijos strategija. Jeigu bendrovės technologija tokia gera, tai ji galėtų parduoti savo prietaisus kitoms laboratorijoms, kurios jau turi išvystytą infrastruktūrą.

E.Holmes linkusi nekreipti dėmesio į kritiką. Ji bemaž dešimt metų sugaišo tobulindama savo išradimus. Šiandien jai priklauso 18 patentų Jungtinėse Valstijose ir 66 – už šalies ribų. Per tuos metus jai pavyko suburti unikalią komandą direktorių taryboje. Tarp jų buvę finansų ministrai, buvęs Valstybės departamento vadovas Henry Kissinger`is, buvę gynybos ministrai ir generolai. Dėl tos priežasties Amerikos žiniasklaidoje sklinda kalbos apie „Theranos“ artimą ryšį su JAV kariniu pramoniniu kompleksu. O pati E.Holmes tokią komandos sudėtį aiškina išskirtinai aukštu dalyvių profesionalumu. Nors ir neatmeta technologijos panaudojimo ne civilinės medicinos srityje.

Keletą pastarųjų mėnesių bendrovė pereina į savo paslaugų aktyvaus reklamavimo fazę. Tik prieš pusmetį „Theranos“ sudarė strateginės partnerystės sutartį su „Walgreens“ tinklu, kuriam priklauso per 8200 vaistinių Jungtinėse Valstijose. Vaistinėse planuojama pastatyti aparatus kraujui priduoti. Būtent ši sutartis leido E.Holmes po ilgų mokslinio darbo metų išeiti iš šešėlio ir atkreipti į save plačiosios visuomenės dėmesį.

Šiandien veikia 20 „Theranos“ kraujo pridavimo punktų „Walgreens“ tinkle. Be to, bendrovė dirba su keletu klinikų. Tačiau „Theranos“ tikslai globalūs. E.Holmes šiuos tikslus su pasitikėjimu skelbia praktiškai kiekviename interviu: „Mes norime, kad mūsų centrai būtų penkių kilometrų spinduliu nuo kiekvieno amerikiečio“.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(11)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
106(11)
57(5)
47(1)
31(4)
25(0)
24(1)
22(3)
19(8)
17(0)
Savaitės
117(7)
79(1)
79(6)
74(3)
Mėnesio
322(40)
274(20)
261(42)
192(20)
157(20)