Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Laužo pradžiamokslis: kaip užsikurti tobulą laužą? (Video)

2015-06-02 (2) Rekomenduoja   (61) Perskaitymai (5268)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Jei, neduokdie žinoma, kada nors tektų grįžt į balanos gadynę... Arba pasitaikytų proga paiškylauti. Juk jau vasara!

Susipažinę su šiais laužų kūrimo būdais, žinosite, kaip gamtoje išsivirti šilto maisto, kaip atbaidyti žvėris, kaip nesušalti arba kaip tiesiog susikurti emocinio jaukumo teikiantį laužą iškyloje. Visi šie būdai labai paprasti, bet pasimokyti iš kiekvieno tikrai yra ko. Juk gali praversti.

Ugnies kūrimo abėcėlė

Laužui reikia trijų dalykų: degiųjų medžiagų (malkų arba šakų), kaitros ir deguonies. Kaitaliodami šiuos tris parametrus gausite vis kitokį laužo tipą – su savais privalumais ir savais trūkumais.

Jei esate gamtoje ir su savimi neturite žiebtuvėlio, degtukų ir paruoštų malkų, jums reikės šiek tiek žinių ir įgūdžių visam tam pasiruošti, kad užsikurtumėte laužą. Tam atvejui reikia turėti neatlenkiamą peilį, skiltuvą ir keleto gabalėlių vazelinu suvilgytos vatos. Neprošal būtų ir kirvis ar pjūklas – taip bus mažiau darbo ruošiant medieną.

Kad įkurtumėte laužą, reikės sausos medienos. Tam idealiai tinka sausos šakelės ar išdžiūvę spygliai. Tačiau drėgnu oru gali tekti paplušėti. Net ir pilant lietui ar sningant sausos medienos rasite negyvų medžių kamienų ir šakų viduje. Juos nukirsti, nupjauti ir susmulkinti galite kirviu ar pjūklu. Sausiausia mediena bus arčiausiai kamieno vidurio – tą dalį ir reikėtų pasiruošti. Tai bus prakuros.

O ugnies įžiebimui reikės lengvai užsidegančių medžiagų – sausos žolės, išdžiūvusių spyglių ar šakelių. Galite paieškoti paukščio lizdo ar net (nebijokite improvizuoti!!) medvilnės pūkų gumulėlio bamboje... Ekstremaliomis sąlygomis tinka visi būdai. Tačiau geriausia, jei su savimi turėsite vazelinu suvilgytų vatos gumulėlių. Pakaks vieną tokį gumulėlį pavaišinti kibirkštimi nuo skiltuvo – ir po kelių minučių jūs jau turėsite kelių centimetrų aukščio liepsną.

Įkurtą liepsną reikėtų maitinti neilgomis perskeltomis malkomis, kad ugniai būtų prieinama sausesnė vidinė kamieno ar šakos dalis. Laužą kur kas sunkiau įkursite, mėgindami uždegti stambius, apvalius, drėgna žieve pasidengusius rąstgalius.

O jei visas reikiamas medžiagas jau pasiruošėte, galima susipažinti ir su penkiais laužų tipais.

Tipi

Tipi – tai indėniška palapinė, dar vadinama vigvamu. Tipi yra paprasčiausias ir efektyviausias būdas užkurti bet kokį laužą. Iš pradžių patartina pasidaryti prakurų tipi. Po to jį apstatyti stambesnių medžio gabalų tipi. Šiaip ar taip, tipi reikia pradėti statyti iš mažiausių ir sausiausių medžio fragmentų.

Tipi centre – lengvai užsiliepsnojanti medžiaga. Svarbus dalykas – tipi šonuose turi būti angų – kad cirkuliuotų oras ir ugniai netrūktų deguonies. Įsidegus mažesniam tipi, jį galima tokiu pat būdu apstatyti stambesnėmis malkomis.

Tipi paprasčiau bus suręsti, prieš tai į žemę įsmeigiant tipi ašį, į kurią bus galima atremti ratu statomus pagaikščius. Taip galima pastatyti daugiasluoksnius tipi, kurių išorėje stūksos galingi, aukšti rąstigaliai (pvz., Joninių laužams).

Šulinys

Norite, kad laužui reikėtų labai mažai priežiūros? Iš malkų suręskite keturkampį šulinį. Toks laužas degs ilgiau, o ir uždegamas jis gana nesunkiai, "šulinyje" pastačius nedidelį tipi. Užkūrus šulinio tipo laužą, dėl jo kurį laiką galima nebesukti galvos ir per tą laiką ramiai užsiimti maisto ruošimu ar kita veikla.

Drūčiausias malkas reiktų dėti apačioje, ties šulinio pamatais. Viršutinės malkos turėtų būti šiek tiek smulkesnės. Jei yra galimybė, manipuliuojant malkų ilgiu, galima pastatyti piramidės formos šulinį – toks įsidegs kiek greičiau.

Čiužinys

Jei reikia tolygaus žioruojančių anglių sluoksnio maisto virimui, ką tik minėtą piramidinį šulinį galima suręsti ant pamatų, kurie "išliejami" stambesnes malkas suguldant vieną šalia kitos – taip laužui ant žemės patiesiamas savotiškas "malkų čiužinys". Ant jo renčiamas tipi arba šulinys. Jis ir užkuriamas.

Su laiku įsidegs ne tik tipi ar šulinys, bet ir "čiužinys"- taip susiformuos storas ir tolygus anglių sluoksnis. Be to, norint pradėti virti valgį, nereikės laukti, kol sudegs visa mediena – iškylos puodą galima dėti tiesiai ant karštų anglių "čiužinio" – jau sudegus pirmajam jo sluoksniui.

Jei laužo pamatus klosite iš daugiau ir iš stambesnių rąstigalių, gausite vadinamąjį "laužą aukštyn kojom" – tokie dega ypač ilgai. Įvertinti, kiek ir kokio storio reikia pamatinių medgalių, įgusite su laiku, praktikuodamiesi. Toks laužas gali degti ištisą naktį.

Tiesa, įkurti "atvirkščią laužą" gali būti sunkiau. Svarbiausia ant pamatų sukrauti pakankamai didelį tipi, kuriam sudegus, karštos anglys padarytų viską taip, kad ugnis pamažu keliautų ne aukštyn, o žemyn, į pamatų medieną.

Žvaigždutė arba snaigė

Tokius lauželius vesternuose kūrena kaubojai. Ir ne šiaip sau. Tokiam laužui reikia minimaliai medienos ir priežiūros. O dega žvaigždutės ypač ilgai. Todėl žvaigždutės tipo laužas yra geriausias naktinis laužas.

Iš pradžių laužavietės viduryje reikia suręsti tvirtą tipi, o į jį ratu suguldyti stambesnes malkas – iš viršaus medgalių struktūra primins snaigę arba žvaigždutę. Sudegus vidinei medgalio daliai, likusią dalį pamažu reikia vis stumtelėti į laužo centrą.

Gravitacinis laužas

Norite užsikurti išvis priežiūros nereikalaujantį laužą? Išsikaskite nedidelę duobę ir medgalius joje suguldykite žvaigždutės/snaigės pavidalu. Centre vėlgi reikės tipi. Jam sudegus, žvaigždutės/snaigės kraštinės pačios smigs į laužo epicentrą – nereikės stumti kojomis.

Kupeta

Jei reikia laužą apsaugoti nuo vėjo ar kritulių, jį galima apstatyti malkų ar šakų žaginiu. Žaginio pagalius galima sunerti kaip rankos pirštus, o gautą struktūrą apstatyti stambesniais medgaliais. Taip laužui pastatysite pastogę, kuri ne tik saugos nuo gūsių ir kritulių, bet ir džius, o vėliau ir virs laužo dalimi.

Kūrenimo patarimai


Jei norite, kad laužas labiau šildytų? Susiraskite natūralų šilumos atšvaitą, reflektorių ir laužą kurkite prie riedulio ar uolos, prie grunto atodangos, o kūrendami laužą įsitaisykite tarp reflektoriaus ir laužo. Jei yra galimybių ir jėgų, kitoje laužo pusėje susiręskite kitą reflektorių – pvz., iš rąstigalių. Bus dar šilčiau.

Vėjuota? Iškaskite laužui duobę: seklesnę prieš vėją ir gilesnę pavėjui. Tokiame apkase ugnies nereikės įpūtinėti.

Ir, žinoma, kaip sakė legendinis suomių šaulys Baltoji Mirtis Simo Häyhä, o jo posakį papildytų Vladimiras Iljičius – praktika, praktika ir dar kartą praktika.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(73)
Neverta skaityti!
(12)
Reitingas
(61)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(5)
47(2)
37(4)
29(1)
20(0)
19(0)
18(0)
17(1)
13(0)
12(0)
Savaitės
69(7)
57(0)
53(0)
52(0)
Mėnesio
143(25)
122(17)
117(15)
111(10)