Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Atskleidė finansinį tipinio lietuvio charakterį: ar atitinkate jo bruožus?

2017-05-05 (1) Rekomenduoja   (-6) Perskaitymai (1581)
    Share

SEB bankas atliko tyrimą ir nupiešė statistinio lietuvio finansinį charakterį. Rezultatai - malonūs

„Disciplinuotas, atsakingas ir atsargus optimistas“, - taip lietuvius apibūdina banko atstovai.

„Nors viešojoje erdvėje esame girdėję skaudžių istorijų apie prasiskolinusius tautiečius, bendra Lietuvos gyventojų skolinimosi patirtis nėra bloga – dauguma tai darusių yra patenkinti savo sprendimu ir prireikus tai pakartotų“, - sakė  SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Išmintingos patarlės  

"OVC Consulting" vyriausioji  konsultantė Mirolanda Trakumaitė teigė nesistebinti tyrimo rezultatais – apie tokį lietuvių finansinį charakterį byloja net mūsų patarlės bei vaizdingi posakiai.

Lietuvių kalboje galima rasti daugybę patarlių apie skolas.

„Dauguma jų kalba apie tai, kad skolintis yra blogai, pavyzdžiui, „Geriau alkanam gultis, nei su skola keltis“, „Saldu skolintis, bet kartu atiduoti“... Daugumoje tokių patarlių skola yra suvokiama kaip našta, kurios reikėtų vengti.

„Skolos bijosi, turtų nepadarysi“, „Tas ne ponas, kuris skolų neturi“ - galima rasti vos porą patarlių, kuriose į skolą žiūrima pozityviai“, - sakė M.Trakumaitė.

M.Trakumaitės teigimu, lygiai taip pat nemažai mūsų patarlėse skatinimo taupyti. Tai  suvokiama kaip dorybė: „Kad nemoki taupyt, tai ir neturi“, „Jei dirbsi ir taupysi, vargo nematysi“. 

Nemėgstame būti skolingi

Tyrimas parodė, kad lietuviai nemėgsta skolintis – 66 proc. apibūdina tai kaip finansinę naštą. Vis dėlto kas antras skolinimosi patirtį turintis Lietuvos gyventojas sako, kad jo sprendimas skolintis pinigų buvo gerai apgalvotas ir racionalus. Vos 1 proc. lietuvių gailisi skolinęsis.

„Dažniausiai sprendimą skolintis lemia poreikiai ir vertybės. Bet lietuviams labiau rūpi psichologinio saugumo poreikis, dėl to jie dažnai priima sprendimą nesiskolinti“, - kalbėjo M.Trakumaitė.

„Kadangi lietuviai skolintis nemėgsta, jie tai daro tik gerai apgalvoję“, - sakė banko atstovas V.Žagūnis.

Jo teigimu, apgalvotas skolinimasis neretai yra geresnis sprendimas nei taupymas.

„Pavyzdžiui, neturint pakankamai santaupų automobiliui ar kompiuteriui, kurie reikalingi atliekant darbą ir uždirbant pinigus, sprendimas imti vartojimo paskolą, norint juos įsigyti, gali būti tinkamas“, - sakė jis. 

Nepaisant to, 67 proc. žmonių pirmiausia yra linkę sutaupyti ir tik paskui pirkti. Tai būdinga moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie gauna mažesnes pajamas. Net ir tie, kurie yra linkę skolintis, rūpinasi, ar turės galimybę savo skolą grąžinti anksčiau. 

Trys aspektai

Amžius, šeimyninė padėtis ir pajamos. Tai trys dalykai, lemiantys lietuvio finansinį charakterį. 

„Labai didelė yra amžiaus ir baimių sąsaja. Jauni žmonės nesijaučia blogai turėdami skolą ir yra linkę skolintis“, - kalbėjo V.Žagūnis.  

Jaunimas gali skolintis ir iš draugų, ir iš banko, tuo tarpu vyresnieji skolintis nenori, o jei tai daro, renkasi banką. 

Lietuvių šeimos taip pat linkusios taupyti, o vieniši žmonės, priešingai, leidžia sau daugiau.

„Kai žmonės gyvena santuokoje ir abu dirba, jų galimybės skolintis kur kas didesnės nei vienišo žmogaus. tačiau tam įtakos turi ir finansinė šeimos situacija“, - sakė M.Trakumaitė. 

Svarbios yra ir pajamos. Mažai uždirbantys žmonės skolinasi tik kritiniais atvejais – gydymui ar  esamoms skoloms padengti. . 

Vidutines pajamas gaunantys lietuviai skolinasi nuosavybei įsigyti, o daug uždirbantys labiau džiaugiasi skolinimosi patirtimi ir turi didesnes galimybes, dėl to skolinasi ir automobiliams, ir kelionėms. 

Liekame drausmingi

Pasak V.Žagūnio, Lietuvoje augant darbo užmokesčiui ir gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, lietuviai išlieka drausmingi vartotojai. Dauguma didesniems pirkiniams taupo, tik maždaug kas ketvirtas skolinasi ir perka iš karto. 

45 proc. lietuvių teigė, kad jiems sutaupyti – ne problema, o 32 pasakė, kad jei prireiktų, taip pat galėtų taupyti. Tik 12 proc. lietuvių pasakė, kad taupymui neturi galimybių. Tiesa, 6 proc. atviravo, kad negali sutaupyti dėl savo charakterio, nors gaunamos pajamos tai daryti leidžia. 

„Būti skolingam – nėra maloni situacija, ypač jei esi skolingas draugui ar giminaičiui. Savaime suprantama, kad tokių situacijų gyventojai vengia ir dažniau skolinasi iš banko“, - sakė V.Žagūnis.

Tai, kad su draugais reikia draugauti, o skolintis kitur, paprastai supranta vyresni, aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai – iš draugų mieliau skolinasi jaunimas. 

Tyrimas atskleidė, kad norėdami pasiskolinti didesnę sumą lietuviai dažniausiai kreipiasi į banką, trečdalis  taip pat naudojasi lizingo bendrovių paslaugomis. Iš artimųjų skolinasi 30 proc. gyventojų, iš greitųjų kreditų bendrovių – 15 proc. 

Rūpi saugumas

M.Trakumaitė pabrėžia, kad daugumai žmonių reikia psichologinio saugumo, o finansiniai įsipareigojimai jį mažina ir didina nerimą, todėl daugelis skolinasi atsakingai, netgi atsargiai.

„Tačiau tam tikrais atvejais galima patenkinti fizinio saugumo poreikį, pavyzdžiui, skolinantis automobiliui. Galima sustiprinti pasitikėjimą savimi ir laisvės pojūtį įsigyjant tai, ko reikia, ir dabar, o ne kažkada vėliau“, - teigė ji. 

Mūsų elgesį reguliuoja ir meilė nuosavybei. Paklausti, ką pirktų jei turėtų pinigų, dauguma mini kelionę. Bet prakalbus apie skolinimąsi, kelionei skolintųsi tik 13 proc. - žymiai daugiau rinktųsi tą nuosavybę, kurią iš karto turėtų – automobilį, buto atnaujinimą, buitinę techniką. 

„Svarbu, kad išleidus pinigus turėtume kažką, ką galėtume apčiuopti, paimti. Kelionė yra įspūdis ir dauguma lietuvių mano, kad į tai investuoti skolinantis yra tiesiog neprotinga“ - dėstė M.Trakumaitė.

V.Žagūnis teigė, kad lietuviai šiuo metu nusiteikę optimistiškai – 34 proc, lietuvių tikisi pajamų padidėjimo, o dėl pajamų sumažėjimo bijo penktadalis lietuvių. 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(14)
Reitingas
(-6)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gintarė Valentinaitienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(0)
28(0)
28(2)
23(0)
19(2)
18(1)
14(3)
14(2)
Savaitės
70(0)
64(3)
Mėnesio
132(0)
123(6)
115(14)
113(0)
104(5)