Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Be atokvėpio. Kodėl atostogos patinka ne visiems, o užsienio kompanijos moka net ir premijas, jei tik einate ilsėtis

2017-08-11 (7) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (1393)
    Share

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio pa­da­rys iš žmo­gaus? Ma­tyt, bi­jo­da­mi su­ži­no­ti at­sa­ky­mą, darb­da­viai ne­ria­si iš kai­lio, siek­da­mi pri­vers­ti dar­buo­to­jus il­sė­tis.


©Arthur Jones Dionio / Reuters

Beveik visose kompanijose yra darbuotojų, atsisakančių atostogų. Tam gali būti daug priežasčių, ir šis reiškinys paplitęs visame pasaulyje. Rusijoje tik penktadalis dirbančiųjų atostogauja laiku: 81% šalies dirbančiųjų yra sukaupę po 15 – 41 atostogų dienų. Japonijoje vidutiniškai ilsimasi vos penkias dienas per metus, nors atostogauti galima 13 dienų. JAV tendencija panaši: 2014 metais 42% kompanijų darbuotojų neišnaudojo nė vienos dienos iš jiems priklausančių laisvadienių, dar 30% ilsėjosi ne ilgiau nei 10 dienų. Beveik atostogas – 20 dienų per metus ir daugiau – išnaudojo vos 15% amerikiečių. Ši tendencija gan nauja: statistika rodo, kad nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio antrosios pusės iki dešimtojo dešimtmečio dirbantys amerikiečiai ilsėdavosi 20 dienų per metus. Per vėlesnius 15 metų šis skaičius sumažėjo iki 16 dienų.

Kodėl žmonės renkasi dirbti be atokvėpio? Daugelis tikisi, kad tai padės jiems kopti karjeros laiptais. Vieniems atrodo, kad taip jie rodo viršininkams, kad jie patikimi, lojalūs, myli darbą ir pateisina kompanijos jiems pareikštą pasitikėjimą. Kiti mano, kad laikinai pasitraukę iš darbo vietos, gali praleisti ką nors svarbaus – bosas įdomų projektą ar naujas pareigas perleis kam nors kitam. Būna, kad darbo iki išsekimo kultūrą sukuria pačios kompanijos – pavyzdžiui, tuo garsėja Uber.

Dar viena neatostogavimo priežastis – baimė. Bijome, kad kol mūsų nebus, kolegos nesusitvarkys su mūsų užduotimis, kad grįžus teks viską taisyti, su siaubu įsivaizduojame neatsakytų laiškų, atidėtų klausimų ir neišspręstų reikalų kaugę. Tai svarbiausios priežastys, trukdančios keturiems iš dešimties amerikiečių atostogauti. Kai kam darbas be pertraukos – būdas pakelti savivertę, tai, kuo galima pasigirti: jau trejetą metų neatostogavau, esu šaunuolis. Kai kas tiesiog stengiasi daugiau uždirbti ir mažiau išleisti.

Galiausiai, kai kam atrodo, kad atostogauti neverta. Šiuolaikiniame pasaulyje su darbu ryšių turime daugiau, nei bet kada anksčiau. Internetu naudotis galima beveik visur, ir daugelis netgi būdami toli, dalyvauja darbo procese. Kai kam tai daryti būtina, o kai kas tiesiog negali padėti išmaniojo telefono ir išmesti darbo iš galvos: štai jis, darbo paštas, o ten juk tiek svarbių dalykų. Dėl to iš atostogų parsivežtą pakilią nuotaiką sparčiai pakeičia nuovargis: mes arba nesijaučiame pailsėję, arba, grįžę į darbą, turime sutvarkyti tiek reikalų, kad jaučiamės pavargę labiau, nei prieš atostogas.

Kai kuriais vertinimais, po atostogų darbingumas išauga 80%

Kai kuriuos iš nuogąstavimus tyrimai patvirtina. Amerikiečių iniciatyvos Project: Time Off ir britų analizės kompanijos Oxford Economics ataskaita parodė, kad visas atostogas išnaudojančius bendradarbius daugelis vadybininkų vertina kaip mažiau lojalius (17%) ir mažiau produktyvius (14%). 13% valdytojų sakė, kad tokiems darbuotojams mažiau galimybių užimti aukštesnes pareigas. O Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) mokslininkai išsiaiškino, kad Vokietijoje tie, kas ilsisi trumpiau, nei galėtų, kitais metais uždirbo 2,8% daugiau, nei išnaudojusieji visas priklausančias atostogų dienas.

Spartus teigiamo atostogų poveikio išnykimas – irgi tiesa. Daug publikacijų patvirtina, kad atostogos padidina pasitenkinimą ir asmeniniu gyvenimu, ir darbu, pagerina savijautą ir nuotaiką. Visgi, panašu, teigiamas poilsio poveikis greitai išgaruoja. Olandų mokslininkai 2009 metais išsiaiškino, kad atostogos daugiau laimės nesuteikia: mums malonu poilsio laukti ir iš anksto juo mėgautis, tačiau pagal pasitenkinimo lygį atostogavusieji nesiskiria nuo likusiųjų darbe. „Tik labai atpalaiduojanti kelionė teigiamai veikia laimės lygį po sugrįžimo“, – apibendrino psichologai. Panašios ir kitos europiečių tyrėjų komandos išvados. Konstanco universiteto Vokietijoje mokslininkai atliko septynių mokslinių publikacijų metaanalizę ir priėjo prie išvados: emocinis pakilimas po atostogų pastebimas, tačiau menkas ir po 2–4 savaičių išnyksta.

Ir visgi mokslininkai tvirtina, kad darbo pertraukos – būtinos. Netgi trumpos pauzės padeda geriau dorotis su pareigomis. 1999 metais viena Wall streeto draudimo kompanija nusprendė išsiaiškinti, kaip galima būtų padidinti savo darbuotojų našumą, ir kreipėsi į konsultavimo firmą New Century Global. Ji Kornelio universitete užsakė tyrimą ir mokslininkai eksperimentiškai nustatė, kad darbuotojui periodiškai primenant padaryti trumpas pertraukas (kompiuterio ekrane iššoka priminimas), jo produktyvumas didėja.

Daug darbdavių blokuoja prieigą prie pašalinių interneto svetainių biuro kompiuteriais, o be reikalo. Mūsų smegenys negali valandų valandas tokiu pačiu efektyvumu atlikti tą pačią užduotį, todėl tai, ką daugelis laiko prokrastinacija, – pavyzdžiui, vaizdelius su kačiukais jutube, ar naujienų ir nuotraukų peržiūrėjimą socialiniuose tinkluose, – leidžia mintims persikrauti ir padidina susikaupimą. Kartu taip kovojama su stresu – juk paprastai dėmesį nukreipiame į ką nors malonaus.

Ilga pertrauka darbe irgi veikia teigiamai ir galiausiai lemia geresnius darbo rezultatus. „Poilsis, atsipalaidavimas, streso sumažinimas labai svarbūs gerai savijautai ir sveikatai. Tai galima pasiekti, kasdien mankštinantis ir medituojant, tačiau atostogos – taip pat svarbu“, – tikina privačia praktika užsiimanti terapeutė iš Niujorko Natasha Withers.

Atostogų atsisakymas paprasčiausiai kenkia sveikatai. Ilgalaikis stresas sukelia širdies problemas: kaip rodo Suomijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimas, ilgesnis nei 8 valandų per dieną darbas koreliuoja su 40% didesne koronarinių ligų išsivystymo rizika. Stambus Framingham Heart Study projektas, tyręs širdies ligų rizikos faktorius, nustatė, kad kelis metus iš eilės neatostogavusiems žmonėms, širdies infarkto rizika padidėja 30%.

FullContact kompanija darbuotojams už poilsį dovanoja $7500

Taip pat yra daug tyrimų, patvirtinančių atostogų naudą gebėjimui susikaupti. Kai kuriais vertinimais, po atostogų darbingumas išauga 80%, o reakcijos greitis – 40%. Kaip tvirtina verslo konsultantas ir knygos „How to Succeed in Business Without Working So Damn Hard“ („Kaip pasiekti verslo sėkmės, nedirbant velnioniškai sunkiai“) autorius Robertas Kriegelis, geriausios idėjos mums kyla tada, kai esame toli nuo darbų.

Poilsio atsisakymas kenkia ekonomikai ir verslui. Project: Time Off paskaičiavo, kad išnaudoję visas savo laisvas dienas 2015-aisiais, amerikiečiai būtų ekonomikai suteikę $223 mlrd ir sukūrę 1,6 mln naujų darbo vietų (tikriausiai, tai skaičiavimai tokiu atveju, kai visi jie būtų poilsiavę šalies viduje). O besikaupiančios neišnaudotos atostogos tampa papildoma našta kompanijoms, rašė WSJ.

Štai todėl daugelis organizacijų skatina visavertį savo darbuotojų poilsį. Kai kurios įpareigoja personalą išnaudoti visas priklausančias dienas, o kai kas netgi moka už poilsį. Pavyzdžiui, Kalifornijoje įsikūrusi Evernote kompanija 2011-aisiais metais įvedė $1000 paskatinimą bent savaitę atostogaujantiems darbuotojams, jos pavyzdžiu pasekė ir kiti darbdaviai. Technologijų kompanija FullContact nuo 2012 metų įdiegė „apmokamų apmokamų atostogų“ politiką: už poilsį darbuotojams dovanoja $7500, būtina sąlyga – nesistengti dirbti atostogų metų, jokių skambučių, jokių elektroninių laiškų.

Airbnb darbuotojams kompensuoja $2000 per metus už gyvenimą bet kurioje programėle užsakytoje vietoje. Žurnalas apie keliones Afar skiria darbuotojui $2000, jeigu jis nuvyksta ten, kur dar nebuvo ir parašo apie tai žinutę leidinio interneto puslapyje.

Evernote, Twitter ir kiti darbdaviai taip pat išbando begalinių apmokamų atostogų praktiką: darbuotojų atostogų dienų viršutinio limito nėra. Nereikia ir pareiškimų apie atostogas rašyti: pakanka bendrame kalendoriuje įrašyti datas, kada jūsų nebus. Pasak viešbučių rezervavimo programėlės kūrėjos kompanijos Stayful vadovės Cheryl Rosner, tai padidina personalo atsakingumą ir organizacijoje sukuria atitinkamą kultūrą: „Visi prisižiūri savarankiškai, kaip suaugę žmonės“.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(14)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

76(0)
64(3)
42(1)
30(6)
28(1)
26(0)
21(0)
20(1)
18(0)