Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Turbūt vienintelė šalis pasaulyje, kuri visiškai patenkinta klimato šiltėjimu ir jai veriasi dar neregėtos galimybės - atsiras nauja nepriklausoma valstybė?

2018-05-29 (0) Rekomenduoja   (35) Perskaitymai (3321)
    Share

Grenlandija ieško būdų, kaip tapti labiau finansiškai nepriklausomai ir atsikratyti pusiau autonominės Danijos teritorijos statuso. Septynis kartus už pačią Daniją didesnės salos valdžia bando pritraukti Kinijos investuotojus. Kaip su tuo susijęs klimato atšilimas ir kaip į Grenlandijos ir Kinijos ryšius reaguoja Danija?

Prieš pat 2015 metais vykusią klimato konferenciją Paryžiuje didžiulis ledo gabalas nuo Grenlandijos krantų buvo atgabentas į Paryžiaus centrą ir paliktas tirpti, kad primintų pasaulio lyderiams apie vykstančius klimato pokyčius. Ironiška, tačiau konferencijos pabaigoje Grenlandijos atstovai teigė nenorintys prisidėti prie pasiekto susitarimo. 

Ledynai sudaro 80 proc. visos Grenlandijos teritorijos. Vis sparčiau tirpstančius ledynus salos valdžia mato kaip galimybę tapti finansiškai nepriklausomai, o vėliau – ir visiškai nepriklausomai nuo Danijos.

Didžiausia pasaulio sala, turinti apie 56 tūkst. gyventojų, iš kurių 90 proc. – inuitai, susiduria su ilgalaikėmis finansinėmis ir socialinėmis problemomis. Apklausos rodo, kad didelė dalis Grenlandijos gyventojų pageidautų visiško suvereniteto bei ekonominės nepriklausomybės, tačiau nenori, kad dėl to pablogėtų jų gyvenimo lygis.

Kasmet Danija šiai pusiau autonominei teritorijai skiria apie pusę milijardo eurų dotacijų. Tai yra daugiau nei trečdalis viso Grenlandijos metinio biudžeto. Apie 90 proc. Grenlandijos eksporto sudaro žuvys ir kitos jūros gėrybės.

Pasiekti retus metalus – vis lengviau

Bet grįžkime prie tirpstančių ledynų. 2015 metais 17 specialistų, vadovaujamų klimato kaitos aktyvisto daktaro Jameso Hanseno, paskelbė ataskaitą, kuri skambėjo grėsmingai – ledynai Grenlandijoje ir Antarktidoje ištirps 10 kartų greičiau, nei manyta anksčiau. Dėl to jūros lygis per ateinančius 50 metų pakils mažiausiai 10 pėdų, t. y., apie 3 metrus. Vis dėlto Grenlandijos valdžia ataskaitą tikriausiai sutiko džiugiai.

Grenlandijoje gausu gamtos išteklių. Manoma, kad saloje yra vienas dešimtadalis visų pasaulyje esančių retųjų metalų išteklių. Retieji metalai, ilgą laiką slėpęsi po storu ledynų sluoksniu, šiems tirpstant vis lengviau pasiekiami ir gali tapti didelių pajamų šaltiniu. Tokie kaip neodimis, prazeodimis, terbis ar disprozis – ypač reti ir vertingi kuriant naujausias technologijas.

Be to, dėl tirpstančių ledynų auga turistų srautai. Vietos turizmas, galima sakyti, išgyvena aukso amžių. Dauguma į Grenlandiją pastaruoju metu plūstančių turistų nori išvysti klimato pokyčius ir tapti tirpstančių ledynų liudininkais.

Šalies premjeras Kimas Kielsenas, kurio centro kairiųjų partija prieš mėnesį laimėjo parlamento rinkimus, teigia norintis atsikratyti Danijos globos. Jo, kaip ir kitų visišką nepriklausomybę remiančių politikų, manymu, turizmas ir naudingųjų iškasenų bei retųjų metalų kasyba gali padėti tai pasiekti. Kai kurios partijos siekia, kad Grenlandija visiškai nepriklausoma taptų jau 2021 metais.

Aktyviausia – Kinija

Kaip teigiama „The Economist“ apžvalgoje, paskutinius kelerius metus valstybinės Kinijos kompanijos investuoja į Grenlandijos retųjų metalų kasyklas. Ekspertai teigia, kad Grenlandija atvira visiems investuotojams, iš kur jie bebūtų. Tačiau Kinija aktyviausiai ir greičiausiai reaguoja į atsiveriančius metalų klodus. Šių metų sausio mėnesį Kinija viešai paskelbė apie planus kurti „Poliarinio šilko kelią“ dėl ledynų tirpsmo atsivėrus naujiems vandens keliams ir jais sujungti potencialius naujus pramoninius taškus.

Be to, santykių suartėjimas su Kinija lemia, kad iš čia į Grenlandiją ypač auga turistų skaičius.

Kinijos investuotojai taip pat numato padėti plėsti oro uostus ir kitą infrastruktūrą, ypač kelius.

Danija gali imtis veiksmų

Danijos valdžia rūpinasi, ar Grenlandijos suartėjimas su Kinija nenuliūdins svarbios sąjungininkės Amerikos. 2009 metais Danijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį Grenlandijai buvo suteikta autonomija, tačiau Kopenhaga tebesirūpina šios salos užsienio reikalais bei gynyba.

Tad pagal 1951 metų susitarimą Danija JAV karinėms pajėgoms suteikė beveik neribotas teises plėtoti veiklą Tulės oro bazėje. Kai kurie Danijos politikai viešai pasisako, kad Grenlandija neturėtų megzti glaudžių investicinių ryšių su Kinija.

Iki galo nėra aišku, ar užsienio investicijas ir infrastruktūros projektus būtų galima priskirti prie užsienio klausimų, kuriuos tvarkyti teisę yra pasilikusi Danija. Apžvalgininkai tai vadina pilkąja zona. Tačiau „Reuters“ žurnalistams šaltinis Danijos vyriausybėje atskleidžia, kad jeigu Kinijos investicijos toliau plėsis, vyriausybė turės imtis veiksmų.

Specialistai pastebi, kad jau dabar Kinijos investicijos padeda Grenlandijai mažinti finansinę priklausomybę nuo Danijos. Tačiau kiti ekspertai kelia retorinį klausimą – ar atsikratydama vieno kolonijinio šeimininko, Grenlandija netaps kito vasalu?

Verta skaityti! Verta skaityti!
(36)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(35)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vita Ličytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(1)
19(0)
17(1)
16(0)
16(0)
13(0)
12(9)
Savaitės
71(0)
69(7)
57(0)
54(0)
Mėnesio
144(25)
122(17)
119(15)
111(10)