Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

„Visi rodikliai išaugo“. Kaip trumpesnė darbo savaitė atsiliepia verslui?

2018-06-08 (8) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (2045)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Papildomas laisvadienis taip įkvepia darbuotojus, kad jų efektyvumas smarkiai išauga

Filosofas Bertrandas Russellas savo esė „In Praise of Idleness“ (1932) rašė, kad „pasaulyje nuveikta pernelyg daug darbo“, o „tikėjimas tuo, kad darbas – dorybė, padarė didžiulę žalą“. Ir siūlė sutrumpinti darbo dieną iki 4 valandų. Maždaug tuo pat metu ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas prognozavo, kad iki 2030 metų bus pereita prie 15 valandų darbo savaitės. Šie skaičiai kol kas atrodo utopiškai, tačiau tai nereiškia, kad siekti naujos pasaulio tvarkos neverta.

„Išsiaiškinome, kad darbo dienos pradžia ir pabaiga – neproduktyviausias laikas“, – pasakė natūralią kosmetiką gaminančios Austrijos kompanijos Unterweger direktorius Michaelis Unterwegeris, ir 50 kompanijos darbuotojų suteikė keturių dienų daro savaitę. Darbo diena tuo pačiu buvo pailginta iki 9 valandų, o atlyginimai nepakito. Darbas tapo efektyvesnis ir Unterweger pardavimai padidėjo. Kodėl taip vyksta?

Našumas

Logiška būtų manyti, kad kuo daugiau dirbama, tuo našumas didesnis. Tačiau ekonomisto Johno Pencavelio iš Stanford universiteto tyrimas rodo, kad toks teiginys teisingas tik iki tam tikro lygio – koreliacija išlieka iki 49 valandų darbo savaitės. Paskui produktyvumas sulig kiekviena valanda ima mažėti: 70 valandų darbo savaitės jis toks pat, kaip ir 56 valandų.

Dar vienas tyrimas, kurio objektais buvo tapo Italijos firmų generaliniai direktoriai, parodė, kad darbo laiko pailginimas iš tiesų padidina produktyvumą, tačiau tik tada, jei papildomas laikas išnaudojamas išmintingai ir efektyviai. Beje, nė vienas tyrime dalyvavęs verslininkas per savaitę nedirbo ilgiau, nei 48 valandas.

Antar vertus, dauguma tyrimų rodo, kad trumpesnė darbo savaitė didina bendrą gyvenimo kokybę ir mažina anglies pėdsaką.

Internetiniu techniniu lavinimu (interneto puslapių dizaino, svetainių kūrimo, etc) užsiimančios kompanijos vadovas Ryanas Carsonas savo darbuotojų darbo savaitę sutrumpino iki 4 dienų (32 valandų) dar 2006 metais. Jis mano, kad versti žmones dirbti po 40 valandų per savaitę – tiesiog nehumaniška.

Treehouse klesti. Pasak Carsono, kompanija kone iš karto tapo pelninga, o iki 2014 metų jų pajamos patrigubėjo iki $10 mln. Dabar kompanijos kursuose mokosi 180 tūkstančių žmonių. Personalo išlaikymo rodiklis – beveik 100%.

„Rasti naujus darbuotojus ir išlaikyti senus mums labai paprasta. Jeigu kas nors renkasi,dirbti su mumis, Google ar Facebook, pateikiame kozirių tūzą: „O ten dirbsite 4 dienas per savaitę?”. Šios kortos beveik niekas negali nukirsti“, – tegia Carsonas.

Įdomu, kad teigiamas 4 dienų darbo savaitės poveikis pasireiškia netgi mokykloje. Vienoje švietimo įstaigoje Kolorado valstijoje moksleiviams į mokyklą reikėjo eiti 4 dienas per savaitę ir jų pažangumas gerokai išaugo.Matematikos testų rezultatai pagerėjo 12%, o skaitymo pažymiai – 6%, lyginant su įprasto mokymosi grafiko besilaikančiais mokiniais.

Užmokestis ir produktyvumas

Ar algos padidinimas didina darbo našumą? Atsakymas į šį klausimą ne toks jau vienareikšmis. Viena vertus, didesnis užmokestis stimuliuoja norą dirbti, ir žmonės, rinkdamiesi tarp neapmokamo laisvalaikio ir apmokamo užimtumo, pirmenybę atiduoda pastarajam.

Tačiau žiūrint į Economist pateikiamą grafiką, matosi, kad našesni darbuotojai linkę biure praleisti mažiau laiko ir labiau vertina užtarnautą poilsį. Garsiajame Niujorko taksistų elgesio tyrime sakoma, kad kiekvienas iš jų turi savo kasdienių pajamų kartelę. Jei užmokestis didesnis, taksistas kartelę pasiekia greičiau ir nebedirba.

Irklentes gaminančios kompanijos Tower Paddle Boards savininkas Stephanas Aarstolas atliko eksperimentą: sutrumpino darbo dieną iki 5 valandų ir darbuotojų algą padidino beveik 2 kartus, pervesdamas jiems 5% pelno. Mainais jis paprašė „dirbti dvigubai produktyviau“. Aarstolo nuomone, rezultatai buvo pribloškiami. Kompanija pateko į žurnalo Inc sudaromą sparčiausiai besivystančių JAV verslo įmonių sąrašą (2016 metais ji užėmė 1121-ąją vietą iš 5000), o jos metinės pajamos išaugo nuo 7,2 iki 9 milijonų dolerių.

„Visi mūsų rodikliai išaugo. Kai papasakoju kitiems, kad mano komanda dirba vos 5 valandas per dieną, jie visada atsako: „Tai puiku, tačiau mano atveju tai neveiks”. Darbas nuo 9 iki 5 taip įsišaknijęs jų mentalitete, kad alternatyvų variantą jiems įsivaizduoti sunku. Nustatyti darbuotojams 5 valandų darbo dieną buvo vienu iš sunkiausių mano gyvenimo sprendimų. Tačiau dabar mano darbuotojai laimingesni ir produktyvesni ir daug labiau prisideda prie bendro tikslo. Galime pervilioti talentingiausius darbuotojus iš kitų kompanijų – netgi už mažesnę algą“, – rašo Aarstolas.

Argumentai „prieš“

Atrodo, trumpesnė darbo savaitė teikia vien naudą, tačiau kai kurie mokslininkai išsako kontrargumentus. Jų nuomone, kad įvykdytų savo įsipareigojimus per trumpesnį laiką, darbuotojai turės skubėti, tai yra, dirbti intensyviau.

Korėjos universiteto Seule profesorius Robertas Rudolfas ištyrė trumpesnės darbo savaitės poveikį vaikų turinčioms poroms. Pietų Korėja 2004 metais šeštadienį oficialiai paskelbė išeigine ir įtvirtino perėjimą nuo 44-ių valandų darbo savaitės prie 40-ies. Rudolfo tyrimai rėmėsi 1998 – 2008 metais atliktomis korėjiečių šeimų apklausomis.

Mokslininkas išsiaiškino, kad dirbančios moterys bendrai buvo labiau patenkintos naujienomis, nei jų partneriai. Tai sietina su tuo, kad tradicinėje korėjiečių šeimoje dėl negalėjimo pakankamai laiko skirti šeimai moterys kenčia labiau.

Beje, darbo savaitės sutrumpinimas keturiomis valandomis pastebimai teigiamai darbuotojų gyvenimo ir pasitenkinimo darbu nepaveikė – visus teigiamus efektus užgožė padidėję darbdavių reikalavimai, o kai kurios firmos netgi sutrumpino atostogas.

Tarp OECD šalių Korėja darbo trukme nusileidžia tik Turkijai. Daug darbuotojų skundžiasi, kad valstybiniu lygiu patrumpintas darbo laikas visiškai nepalengvina gyvenimo, o tiesiog atima dalį uždarbio. Darbo apimtys nesumažėjo, todėl daugeliui tenka neštis darbą namo arba likti biure po darbo valandų, negaunant už tai jokių pinigų. Vienos stambios korporacijos darbuotojai po darbo savaitės sutrumpinimo vakarais darbus užbaigia, sėdėdami su kompiuteriais kavinėse.

„Mes privalome išeiti namo 17:30. Bet jeigu mums užduotį paveda po 16:00, iki darbo dienos ją užbaigti nerealu, ir kitą dieną mus už neatlikimą keikia. Kas mums belieka?“ – skundžiasi išmaniųjų telefonų gamintojo darbuotojas.

Trumpesnės darbo savaitės eksperimentai ne kartą buvo atliekami ir Švedijoje. Per žymiausią, Geteborgo miesto pagyvenusiųjų centro Svartedalens darbuotojams buvo įvestas nustatytas 6 valandų trukmės darbo dienos grafikas – tokiu režimu jie dirbo apie porą metų. Paaiškėjo, kad jie pradėjo dirbti produktyviau, ir, bendrai žiūrint, pasitenkinimas gyvenimu pagerėjo. Visgi, kad užkamšytų atsiradusias spragas, Svartedalens teko pasamdyti 17 papildomų darbuotojų, kas atsiėjo 738 tūkstančius dolerių per metus. Iš viso eksperimentas centro veikimo kaštus padidino 22%.

Kai kurie ekspertai tvirtina, kad reikia ne trumpinti darbo laiką, o darbdaviams geriau jį paskirstyti. 2008 metais, per patį finansų krizės įkarštį, Jutos eksgubernatorius Jonas Huntsmanas reorganizavo valstybės tarnautojų darbo savaitę. Maždaug 75% perėjo nuo 5 dienų darbo savaitės (po 8 valandas per dieną) prie 4 dienų darbo savaitės ir 10 valandų darbo dienos.

Tai pasiteisino: per papildomą išeiginę dieną buvo sutaupomi valstybinių pastatų veikimo kaštai. Be to, papildoma išeiginė pakėlė valstybės tarnautojų nuotaiką, o kartu ir jų darbo našumą. Gal būtent toks kompromisas – ne darbo laiko sutrumpinimas, o išmintingas jo paskirstymas – skeptikų bus įvertintas palankiau. Bent jau tai rodo Unterweger pavyzdys.

D. Šliancev
World Press skilties redaktorius
republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(15)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-02-01 ->
2018-06-08 ->
„Visi rodikliai išaugo“. Kaip trumpesnė darbo savaitė atsiliepia verslui?
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
82(4)
51(0)
43(3)
29(2)
27(0)
25(2)
23(0)
22(2)
15(0)
13(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)