Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Kas geriau - ar kad birželį tems 21 val. ar kad gruodį švis 9:30? Mokslininkai primena, kad laikas yra gamtinis reiškinys

2018-10-30 (11) Rekomenduoja   (19) Perskaitymai (1731)
    Share

Laikrodžio rodyklės persukimas, įvykęs naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tikėtina, buvo vienas paskutinių. Europos Komisija rekomenduoja laiko nesukioti ir palieka teisę Lietuvai pačiai nuspręsti, pagal kurį laiką – žiemos (UTC +2) ar vasaros (UTC +3) – gyventi.

Geografiškai maždaug 20 proc. Lietuvos ploto vakaruose patenka į UTC+1 laiko zoną, likusi dalis – į UTC+2 laiko zoną, o vyriausybė linkusi palikti vasaros, t. y. UTC +3 laiką, nors dar ketinama kalbėtis su specialistais, apklausti gyventojus. Tačiau, pasak mokslininkų, dviračio iš naujo išradinėti nereikia – vietinis laikas – viso labo gamtinis reiškinys. 

Atsakymas jau yra?

Žemės rutulys aplink savo ašį apsisuka per parą, t. y. 24 valandas. 360 laipsnių, kurie sudaro bet kokį rutulį, dalijami iš 24 valandų ir taip Žemė tampa suskirstyta į 24 lygias 15 laipsnių dydžio dalis – laiko juostas.

Kaip LRT.lt paaiškino Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro vedėjas habil. dr. profesorius Algimantas Česnulevičius, laikas skaičiuojamas nuo Grinvičo meridiano, kuris yra visai šalia Londono. Tad per parą, pradedant nuo Grinvičo meridiano, saulės šviesa piką pasiekia paeiliui kiekvienoje laiko juostoje. Pavyzdžiui, nuo Grinvičo UTC 0 į dešinę – per Berlyno UTC +1, Vilniaus UTC +2, Maskvos UTC +3. Kiekvieną iš gretimų laiko juostų skiria viena valanda. 

„Gamtos nustatyta taip, kad pagal viską, formaliai, turėtų būti taip, kad vidurdienį, 12 valandą dienos, saulė toje laiko juostoje turėtų būti aukščiausiai. Vidurdienis pas mus nevisai sutampa, nes ta 15 laipsnių juosta yra platoka. Viename pakraštyje yra vienaip, kitame – kitaip, nes tarp jų – valandos skirtumas“, –  pasakojo A. Česnulevičius. 

Archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas savo „Facebook“ paskyroje aiškino, kodėl pagal gamtos ritmą lietuviams artimesnis būtų būtent UTC +2 arba žiemos laikas. 

Kai saulė yra aukščiausiame taške Lietuvoje, žiemos laiku (UTC +2) einantis laikrodis rodys apie 12:30 val., o einantis vasaros laiku (UTC +3) – maždaug 13:30 val. Netgi UTC +1 laikas tokiu atveju bus arčiau vidurdienio – pagal šią laiko juostą einantis laikrodis saulei Lietuvoje esant aukščiausiame taške rodytų apie 11:30 val. 

Saulė pakiltų dar prieš 4 val.

A. Česnulevičius būtų linkęs, kad pastoviu Lietuvos laiku taptų žiemos laikas. „Tačiau realijos būtų tokios – vasaros metu, kai ilgiausios dienos, saulė tekėtų labai anksti – dar prieš 4 valandą ryto, bet žiemą viskas labiau susilygintų“, – pasakojo jis.

Nuolatinis gyvenimas žiemos arba UTC +2 laiku reikštų ir trumpesnius vakarus. Pavyzdžiui, remiantis saulės kulminacijų laiko skaičiuokle, birželio 15 dieną saulė leistųsi kelios minutės prieš 21 valandą, o birželio 16-osios rytą pakiltų 03:40 val.

Tačiau nuolatinis gyvenimas vasaros (UTC +3) laiku sutrumpintų šviesius rytus – gruodžio 15 dieną saulė tekėtų tik pusę dešimtos, o leistųsi – beveik 17 valandą.  

Pasak R. Laužiko, nesvarbu, kelintą valandą švis ar tems – šviesiojo paros laiko rinkdamiesi laiko juostas nei prailginsime, nei sutrumpinsime. 

„Perėjimas į kitą juostą yra ne daugiau kaip šviesaus meto pastūmimas ryto ar vakaro link. Jei labai norėtume, taip galėtume įsivesti net baltąsias naktis gruodžio mėnesį (tiesa, tada dieną būtų tamsu). Tik ar to reikia? Ar nepakanka gyventi gamtos diktuojamu, natūraliu ritmu. Juk tai vienintelis objektyvus kriterijus“, – savo nuomonę socialiniame tinkle išreiškė jis.

A. Česnulevičius toks kategoriškas nebuvo. Pasak jo, kad ir kokią laiko juostą politikai pasirinktų, „nebus gi taip, kad patamsiai dirbsime, o miegosime, kai bus šviesu“.

„Andrikienės laikas“

1918–1940 Lietuva gyveno UTC +1 laiku. Šioje laiko juostoje driekiasi tokios šalys kaip Lenkija, Vokietija, Belgija, Norvegija, Italija. Sovietmečiu Lietuvoje, kaip ir kitose Sovietų Sąjungos okupuotose valstybėse, buvo įvestas Maskvos laikas (UTC +3). 

Atkūrus nepriklausomybę šalis pradėjo gyventi dabartiniu žiemos arba UTC +2 laiku, tačiau 1998 metų kovą tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva, norint akcentuoti bendrystę su Vakarais, buvo pereita prie Briuselio laiko, t. y. UTC +1. Kokios to pasekmės? Saulė gruodį leisdavosi dar prieš 15 valandą, o vasarą švisti pradėdavo dar prieš 3 ryto. Su tokiu laiku lietuviai taikstėsi pusantrų metų – 1999 spalio 31 dieną grąžintas UTC +2 laikas.

Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Pirmą kartą vasaros laikas įvestas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje.

Šių metų vasarą EK, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Lietuvos bei Suomijos prašymus, dėl sezoninio laiko keitimo surengė viešą ES gyventojų apklausą, kurioje buvo gauta apie 4,6 mln. atsakymų: 84 proc. respondentų pritarė, kad būtų atsisakyta laiko keitimo du kartus per metus, o 16 proc. respondentų norėjo palikti galioti esamą sistemą.

Atsižvelgdama į viešosios konsultacijos rezultatus, šių metų rugsėjo 13 d. Europos Komisija pasiūlė ES mastu panaikinti sezoninį, t. y. vasaros ir žiemos, laiko keitimą. Tai reiškia, kad laikrodžiai nebebūtų persukami viena valanda į priekį kovo mėnesį ir viena valanda atgal spalio mėnesį. Sprendimas dėl laiko sukiojimo dar bus svarstomas Europos Taryboje ir Parlamente.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(19)
Komentarai (11)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Ineta Nedveckė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(0)
30(3)
29(5)
22(0)
21(3)
17(0)
16(0)
13(0)
11(1)
Savaitės
86(0)
68(7)
61(5)
57(4)
56(5)
Mėnesio
141(25)
120(17)
116(15)
111(10)