Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Be GIS nežinotumėte kur esate, net jei nežinote, kas tai yra: „Esri“ technologijos, kurias naudoja 75 % „Fortune 500“ kompanijų ir štai ką apie tai pasakoja išskirtinė asmenybė - jos įkūrėjas ir vadovas Jackas Dangermondas

2018-11-19 (2) Rekomenduoja   (41) Perskaitymai (1860)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Jacko Dangermondo vardas jums gali būti ir visiškai negirdėtas, tačiau jo kompanijos „Esri“ technologijomis tikrai naudojotės ne kartą. „Esri“ kompanija buvo įkurta dar 1969 metais ir su laiku tapo pasauline geoinformacinių sistemų technologijų lydere. Tačiau kur slypi „Esri“ sėkmės paslaptis? Kaip Dangermondas mato įtaką, kurią susikūrė geoinformacinių sistemų rinkoje? To nusprendėme paklausti jo paties.

Jackas Dangermondas spalio 17-18 dienomis lankėsi Rygoje vykusioje Baltijos Esri vartotojų konferencijoje. Tai tapo puikia proga užduoti Dangermondui kelis klausimus apie „Esri“, geoinformacines sistemas (GIS), jų panaudojimą ir ateitį.

GIS ir „Esri“ pradžia

Jackas Dangermondas  su žmona  Laura „Esri“ įkūrė 1969 metais. Verslininkui tuomet buvo tik 24 metai, tačiau jaunas landšafto architektūros,  aplinkos mokslo ir miesto planavimo specialistas turėjo didelių ambicijų. „Esri“ buvo sukurta kaip žemėtvarkos technologijų įmonė, tačiau greitai perėjo prie geoinformacinių sistemų, kurios tuo metu buvo tik pačioje savo vystymosi pradžioje.

 

Kartais žmonės jus vadina geoinformacinių sistemų technologijos tėvu, ką apie tai manote?

Tai nėra teisingas apibūdinimas. Mano draugas ir kolega Dr. Rogeris Tomlisonas Kanadoje sukūrė pirmąją geoinformacinę sistemą ir suteikė jai šį pavadinimą. Jo pirminė GIS vizija buvo sistema apie tam tikrus geografinius fenomenus – miškus, vandens telkinius, gamtinius išteklius. Per daugelį metų ši vizija išsivystė į platformą, apimančią pačius įvairiausius geografinius faktorius, įskaitant daiktų interneto duomenis, orus, informaciją realiu laiku, rastrinę ir vektorinę informaciją, palydovines nuotraukas ir įvairius žemėlapius, kurie yra patalpinami į duomenų bazę.

Dabar mes GIS vis labiau verčiame 3D duomenų valdymo sistema, kuri yra suderinama su virtualia ir papildyta realybe. Technologijos dabar yra toli pažengusios ir savo evoliucijos eigoje jos išplėtė tiek GIS sąvoką, tiek GIS technologijas. GIS tapo visos geografinės informacijos sistema, bet kartu ir visos informacijos sistema apskritai. Vieta pati savaime yra ne tik informacijos tipas, bet ir faktorius praturtinantis visą informaciją.

 

Dangermondas   yra įsitikinęs, kad žmonės geografiją vis labiau supranta kaip dar vieną informacijos dimensiją, kuri yra aktuali visiems duomenims. Pavyzdžiui, svarbi ne tik pati nuotrauka, bet ir tai, kur ji buvo padaryta. Dangermondas  pabrėžia, kad geografija šiuo atveju turiniui suteikia kontekstą, kuris informaciją praturtina ir leidžia ją analizuoti. Tai yra tarsi kategorija, kuri sujungia visas informacijos formas – tai yra GIS technologijos vertė ir esminis faktorius, nulėmęs, kad „Esri“ technologijas šiandien naudoja 75 % „Fortune 500“ kompanijų. Tačiau GIS kol kas dar yra ne visiems pažįstama sąvoka.

 

Kaip savais žodžiais paaiškintumėte, kas iš tiesų yra GIS?

Tai yra technologija, kuri mums leidžia kompiuterizuoti žemėlapius ir geografinius duomenis į tam tikrą duomenų bazę. GIS mums leidžia skaitmeniniu būdų analizuoti geografinę informaciją. Paprastam naudotojui tai atrodo tik kaip populiarūs žemėlapiai internete, bet verslo organizacijoms tai yra visos jų naudojamos informacijos geografinė duomenų bazė su X:Z koordinatėmis. Tai – vamzdynai, siuntiniai, pastatai, medžiai, vanduo, renginiai, demografija ir taip toliau. Šie skaitmeninės informacijos sluoksniai gali būti sujungti į vieną ir analizuojami moksliniu būdu.

Žemėlapiai gali būti klojami vienas ant kito, kuriant naujus žemėlapius, kurie yra tam tikra interpretacija: kur man geriau įsikurti? Kuri viena mano gyvenimui yra tinkamiausia, turint omenyje visus faktorius, kurie man svarbūs? Kokiu maršrutu turėčiau važiuoti? Kur yra blogi žmonės, kur - geri, kur plinta epidemijos – visa informacija, kurią galima suskaitmeninti, dabar yra GIS objektas.

„Esri“ ir pats Dangermondas   nuolat pabrėžia, kad GIS nėra tik skaitmeniniai žemėlapiai, skirti navigacijai. Paprasti vartotojai taip geoinformacines sistemas pažįsta pirmiausia, tačiau „Esri“ kuriami įrankiai leidžia priimti konkrečiais duomenimis pagrįstus sprendimus. Kitaip tariant, žemėlapiai tampa ne tik geografinių savybių pažinimo įrankiu, bet ir duomenų  vizualizavimo (ir analizės įrankiu). Tam „Esri“ įrankių pagalba sukurtas sistemas naudoja sveikatos apsaugos, finansų, vyriausybės ir kitų sričių organizacijos. Tai yra išties stulbinantis GIS evoliucijos lygis, kuomet geografiniai duomenys tampa kitos informacijos parametru, padedančiu priimti sprendimus.

Nuo paslaugų prie programinės įrangos

„Esri“ kuriama programinė įranga naudojama visame pasaulyje labai plačiai. Populiariausias Esri“ produktas - „ArcGIS“. Ši programinė įranga leidžia kurti žemėlapius, kaupti ir apdoroti geografinę informaciją, sieti ją su kito pobūdžio duomenimis.

Pats Dangermondas pabrėžia „ArcGIS“ pagrindu sukurtų programų integraciją su daiktų internetu. Šios GIS technologijos leidžia realiu laiku žemėlapyje pamatyti kas vyksta – kur važiuoja įmonės transportas, kaip vyksta gamtinės katastrofos valdymas, kur mieste prasideda naujos problemos. Dangermondo žodžiais, pasaulis juda nuo statiškos informacijos prie dinamiškos, kintančios realiu laiku. Tai – išmanių miestų pagrindas.

 

„Esri“ įkūrėte ne visai kaip GIS technologijų įmonę. Iš pradžių tai buvo žemės panaudojimo analizės paslaugų įmonė, tačiau greitai ėmėte kurti programinę įrangą. Kaip perėjote nuo paslaugų į produktų sferą?

Tai buvo įdomus pokytis. Perėjome nuo projektinių darbų prie įrankių, kurie leidžia kitiems žmonėms atlikti šiuos darbus, kūrimo. Šį pokytį padiktavo žmonių poreikiai. Tai paskatino mus pasidomėti kita sritimi – kaip įgalinti kitus žmones tiesiogiai naudoti GIS technologijas, o ne šį darbą patikėti mums. Tai buvo motyvuojanti jėga, kuri iki šiol veda “Esri“ į priekį.

Kokius esminius „ArcGIS“ sėkmės faktorius galite įvardinti?

„ArcGIS“ sėkmės paslaptis slypi šios programinės įrangos architektūros nuolatinėje evoliucijoje. Kiekviena „ArcGIS“ versija buvo vis geresnė, suteikianti naudotojams daugiau galimybių. Šis produktas nebuvo surištas su konkrečia idėja ar platforma, o tai leido jam laisvai evoliucionuoti, įtraukiant naujausias geografijos ir GIS tendencijas. Tarp mūsų klientų vis dar yra tos pačios organizacijos, kurios su mumis buvo nuo pat pradžių, bet dabar jos naudojasi naujausios „ArcGIS“ privalumais.

Ar vartotojų atsiliepimai darė įtaką „ArcGIS“ evoliucijai?

Na, pasaulyje yra šimtai tūkstančių organizacijų, kurios naudojasi „ArcGIS“.  Maps.lt naudojasi „ArcGIS“ ir yra labai populiari tarp vartotojų. Tai man sako, kad galime pasiekti didžiulę auditoriją naudodami paprastą mokslinę informaciją ir netgi pakeisti tai, kaip jie mato pasaulį ir jame veikia.

Kiekvienais metais rengiame konferenciją, kur dešimtys tūkstančių „Esri“ technologijų naudotojų su mumis pasidalina savo mintimis. Šis atgalinis ryšys yra svarbus šaltinis, kuriuo naudojamės tobulindami savo programinę įrangą. Dar turime daug iššūkių ir nišų, kur galime plėsti GIS naudojimą. Viena jų – sveikatos apsauga, kita – pažangus biologinės įvairovės modeliavimas.

 

„ArcGIS“ pirmtakas „ArcINFO“ pasirodė 1982 metais. Pirmoji programinės įrangos versija „ArcGIS“ pasirodė 1998, bet šios versijos numeris jau buvo 8.0. Tai tik parodo, kokia sparti buvo „Esri“ technologijų pažanga. Naujausia versija, pasirodžiusi praeitą liepą, žymima 10.6.1. Pats Jackas Dangermondas teigia, kad šios evoliucijos greitis tik spartėja, bet kartu su kiekvienu papildymu pristatoma vis daugiau galimybių. Tai yra „Esri“ sukurtos platformos žavesys – ji nuolat auga, o papildymai gali būti labai rimti, tačiau kartu ir dažni. Tačiau pats Dangermondas mano, kad to negana – jis norėtų, kad visi pasaulio žmonės turėtų prieigą prie GIS technologijų teikiamų galimybių.

GIS ateitis

„Esri“ dėmesys vis labiau krypsta į paprastesnius įrankius, pigesnes technologijas, kurios būtų prieinamos daugiau žmonių. Tačiau juk su laiku keisis ir pačios geoinformacinės sistemos. Jau dabar žvalgomasi į dirbtinio intelekto, virtualios ir papildytos realybės galimybes.
 

Kokią matote GIS ateitį?

„Google Maps“, „Microsoft Maps“, „Apple Maps“ ir panašūs vartotojams skirti žemėlapiai yra sukurti ankstyvųjų GIS idėjų pagrindu. Jie yra skirti vartotojams padėti susigaudyti, kur jie yra ir kaip nusigauti į tam tikrą vietą. Šie žemėlapiai atvėrė pasaulio akis, kad visi pamatytų GIS vizualizacijos galią. Kas GIS paverčia išties gyva“ yra gilesnės analitinės galimybės, modeliavimas, didžiulių duomenų kiekių analizė, ypač turint omenyje šiandienines dirbtinio intelekto tendencijas. Šios galimybės yra svarbios tiek verslui, tiek valstybes valdančioms institucijoms, nes jos leidžia efektyviau prižiūrėti miestus, korporacijas ar ištisas šalis.

Geoinformacinės sistemos šiuo metu juda įdomia kryptimi. Akivaizdu, kad „Esri“ aktyviai domisi virtualia ir papildyta realybe, dirbtiniu intelektu, didžiųjų duomenų analize. Bus labai įdomu pamatyti, kokius produktus ir technologinius pokyčius atneš šios tendencijos. Tačiau kartu sunku ir nesižavėti, kad Jackas Dangermondas ir jo prieš 49 metu įkurta „Esri“ tikrai bus šių pokyčių centre.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(42)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(41)
Visi šio ciklo įrašai:
2018-11-27 ->
2018-11-19 ->
Be GIS nežinotumėte kur esate, net jei nežinote, kas tai yra: „Esri“ technologijos, kurias naudoja 75 % „Fortune 500“ kompanijų ir štai ką apie tai pasakoja išskirtinė asmenybė - jos įkūrėjas ir vadovas Jackas Dangermondas
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(7)
50(5)
42(2)
35(1)
34(3)
27(0)
26(1)
24(0)
16(0)
Savaitės
273(20)
116(7)
79(1)
79(6)
76(6)
Mėnesio
322(40)
273(20)
261(42)
192(20)
155(20)