Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Kaip atsirado pinigai, kodėl aukso kilogramas kainuoja daugiau negu šviežių bulvių kilogramas ir kaip visa tai susiję su virtualia valiuta ir bitkoinais?

2018-12-26 (2) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (1501)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Jei žmogus paprašytų apibūdinti, kas yra bitkoinas, tai pasakyčiau tokį (gal ne visai tikslų, bet lengvai suvokiamą) apibūdinimą:


©technologijos.lt

Bitkoinas yra duomenų bazė (lentelė su įrašais – žmogus ir šalia įrašas, kiek jis šiuo metu turi bitkoinų).

Reaguodamas į klausiamai surauktą klausiančiojo kaktą, tęsčiau:

Tokią duomenų bazės kopiją turi kiekvienas bitkoinų turėtojas. Duomenų bazė nuolatos keičiasi pagal tam tikras matematines savybes. Šios duomenų bazės programinė įranga kiekvieno žmogaus kompiuteryje tikrina ar naujai atkeliavę pakeitimai atitinka užduotas matematines savybes, ir tik tada įrašo šiuos pakeitimus. Todėl kiekvieno bitkoinų sistemos dalyvio kompiuteryje būna lygiai ta pati duomenų bazės versija.

– Aš niekada nenorėjau revoliucijos kurioje liejasi žmonių kraujas. Aš niekada nekviečiau į žudynės, kur švinas ištaško smegenis ant sienų. Revoliucija gali būti vienintelė. Sąmonės revoliucija! Ir tik tai… Visa kita – tuščia mėsmalė, verčianti kraują į pinigus.Mr. Freeman, part 62

Norint savo bitkoinus pervesti kitam žmogui, reikia juos atrakinti savo sąskaitoje (piniginėje) ir užrakinti kito žmogaus sąskaitoje. Atrakinimui skirtą raktą žinau tik aš, o užrakinimui pakanka žmogaus duoto sąskaitos numerio. Atrakinimui ir užrakinimui skirti duomenys yra matematiškai „sukabinti“ t. y. jei pervedu bitkoinus Petrui, o kažkas vietoje Petro įrašo Antaną, tai atrakinimo duomenys nebedera su užrakinimo duomenimis ir tokį duomenų bazės pakeitimą visi bitkoinų vartotojai atmeta.

Todėl esame tikri, kad be mums žinomo rakto niekas negalės mūsų bitkoinų pasisavinti. Antra vertus, bitkoinų duomenų bazė yra mūsų kompiuteryje ir niekas mums nenurodinėja, kaip turi atrodyti „tikra“ bitkoinų duomenų bazės versija. Mūsų kompiuteris pats sprendžia priimti ar atmesti sandorius, remdamasis matematiniais skaičiavimais. Todėl sistema decentralizuota, nėra „tiesą“ diktuojančio kompiuterio: visų bitkoinų vartotojų siūlomus pakeitimus traktuojame kaip įtartinus ir tikriname matematiškai.

Kuriant bitkoiną, sunkiausia buvo sugalvoti matematines savybes, kurias turi atitikti duomenų bazė. Iš vienos pusės, jos turi būti pakankamai lanksčios, kad butų galima daryti pakeitimus. Iš kitos pusės, jos turi būti pakankamai griežtos, kad visi vartotojai turėtų tą pačią duomenų bazės versiją. Metaforiškai šnekant, galima sakyti, kad bitkoino kūrėjas sukūrė „tiesos formulę“ ir ją paviešino, todėl visi gali asmeniškai pasitikrinti ar jų turima duomenų bazė teisinga.

Kas yra pinigai arba kodėl aukso kilogramas kainuoja daugiau negu šviežių bulvių kilogramas?

Ekonomikos vadovėliuose rašoma, kad anksčiau žmonės prekybos santykius vykdydavo barteriniais mainais, t. y. vienas daiktas buvo keičiamas į kitą daiktą (arba daiktus) tiesiogiai, nenaudojant pinigų kaip tarpininko. Pagalvokime, kiek tai realistiška? Tarkime, gyvena 20–40 žmonių žmonių bendruomenė. Vieni žmonės eina medžioti ir tam skirtų įrankių (aštrių strėlių ir iečių), kiti specializuojasi žvejyboje, treti renka įvairius grybus ir uogas (gerai žino vietas kur jų daug ir atskiria nuodingus nuo nenuodingų). Vieną dieną medžiotojų grupė sumedžiojo didelį briedį ir parnešė jį į kaimą.

Ar jie lauks, kol žvejai sužvejos daug žuvų ir keis briedžio mėsą į žuvis? Greičiausiai ne. Nesuvalgyta briedžio mėsa tiesiog suges, todėl laukti mainų nebuvo galima. Jie tiesiog visiems norintiems išdalindavo mėsą, ir įsimindavo, kam kiek davė. Po savaitės, kai visas briedis buvo suvalgytas, medžiotojai galėdavo atsikvėpti ir ne taip intensyviai dirbti (medžioti), nes žinodavo, kad jiems skolingi kiti gyventojai. Ir jei, tarkime, žvejai sužvejos kažkiek (gal ir ne tiek daug) žuvų, jie turės teisę į savo dalį (formaliai – atsiims skolą).

Tokioje ekonominėje sistemoje kiekvienas žmogus mintyse turėdavo savo išduotų gėrybių ir grąžintų skolų duomenų bazę. Tokią apskaitą galima būtų pavadinti „mintiniais pinigais“.

Aišku tokia sistema nėra be trūkumų: gali sušlubuoti atmintis (– Nepamenu, kad prieš savaitę davei briedienos.), nevienareikšmė gėrybių apskaita (– Taip, davei briedienos, bet ten buvo mažai mėsos, ir ji verta tik pusės žuvies.), arba sunkiai realizuojamą skolos perdavimą kitam asmeniui (– Žinai, esu skolingas tau, bet žmogus X skolingas man. Tai va, aš tau nieko neskolingas, o tu eik išsireikalauk skolą iš žmogaus X.).

Tačiau net ir šiais laikais žmonės naudoja tokią „pinigų“ formą, pavyzdžiui, automobilis žiemą neužsiveda, paskambini draugui ir paprašai, kad atvažiuotų ir padėtų. Tuo pačiu įsimeni jo atliktą darbą ir sulaukęs skambučio vidury nakties, leki jam į pagalbą.

Vėliau skolų apskaitai žmonės ėmė naudoti įvairias kriaukles, retų gyvūnų kaulus arba retus, kažkuo išskirtinius akmenis. Prekiaujant tarp skirtingų bendruomenių, norėjosi turėti visur naudojamą universalią vertės matavimo priemonę. Ir čia akį patraukė auksas. Aukso praktiškai neveikia aplinkos sąlygos, todėl jis negenda. Auksas yra dalus, bent jau iki atomo dydžio. Auksas yra retas ir nepaisant visų alchemikų pastangų, aukso atomų negalima pagaminti iš ne aukso atomų*.

Kol XVIII amžiaus gale nebuvo atrastas volframas, auksas buvo viena iš tankiausių medžiagų (aukso tankis yra \(19,3 g/cm^3\), volframo – \(19,25 g/cm^3\)), todėl nesunku buvo įsitikinti, kad geltono metalo gabalas greičiausiai yra auksas. Taip pat auksas beveik niekur nebuvo naudojamas praktiškai, tad, galima kaupti aukso atsargas ir nesijaudinti dėl žmonijos progreso stabdymo. Apibendrinant, auksas yra geresnė pinigų formą negu „mintiniai pinigai“. Tačiau panagrinėkime, kas yra pinigai ir kokios dar yra galimos jų formos.

Atsakydamas į klausimą kas yra pinigai, pasakyčiau, kad pinigų vaidmenį gali atlikti tokiomis savybėmis pasižyminti duomenų bazė:

  1. Duomenų bazėje turi būti surašyti šiuos pinigus naudojančių ekonominių agentų balansai

    Tarkime, telefonų knyga nėra tinkama duomenų bazė pinigų apskaitai, nes telefonų numeriai negali atlikti balansų vaidmens)
  2. Visi ekonominiai agentai turi naudotis ta pačia duomenų baze

    Jei ekonominiai agentai naudosis skirtingomis duomenų bazėmis, tai prekiaujant kils konfliktas – nebus sutariama, ar pinigai buvo pervesti iš vieno agento kitam.
  3. Balansai neturi kisti, kol pats agentas to nepadaro

    Tarkime, šviežias bulves naudoti pinigų apskaitai – netinkamas sprendimas, nes šviežios bulvės ilgainiui tampa nebe tokios šviežios.
  4. Lengvas balanso perrašymas kitam asmeniui

    Tarkime, upių ilgių duomenų bazė netenkina šios savybės, nes sunku konkrečią upę pailginti arba patrumpinti
  5. Balansas turi būti dalus

    Deimantai ir meno kūriniai šiuo požiūriu netinkami, nes juos susmulkinti įmanoma, bet „suklijuoti“ – nebe.
  6. Visų balansų suma turi būti ribota arba lėtai didėti

    Naujai iškasamo aukso kiekį maždaug galima numatyti net 10–20 metų į priekį, tačiau valstybinių pinigų spausdinimo mastus tokiam periodui sunku prognozuoti
  7. Lengva nustatyti balanso pokyčius

    Kadangi volframo tankis panašus į aukso, namų sąlygomis sunku suprasti, ar duodamas geltono metalo gabalas tikrai visas iš aukso.
  8. Balansas nenaudojamas niekur kitur, išskyrus pinigų apskaitą

    Įsivaizduokime, kad kažkokiu stebuklingu būdu galime keisti fizikos dėsnius ir turime rinktis iš dviejų variantų: arba auksas yra būtinas naujiems prietaisams, iš esmės pagerinantiems žmogaus gyvenimą, arba tų pačių prietaisų gamybai yra būtina kita medžiaga X, kuri Žemėje yra tokia pat reta kaip auksas. Tačiau Žemėje žmonės susitarė, kad auksas yra pinigai ir daug jo laiko saugyklose kaip savo turto vertės išsaugojimo įrankį. O medžiaga X yra tiesiog reta, bet iki naujo prietaiso išradimo nebuvo niekam naudojama. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje geriau „nukreipti“ fizikos dėsnius į X medžiagos panaudojimą prietaisams gaminti, nes taip bus galima pagaminti daugiau tų prietaisų, net kai aukso ir X medžiagos kiekis Žemėje vienodas.
  9. Visi balansai vienodi ir yra neatskiriami

    Tiek pat neutronų branduolyje turintys aukso atomai yra neatskiriami, todėl vienas aukso gramas niekuo nesiskiria nuo kito aukso gramo. Šios savybės neturi meno kūriniai, nes konkretaus menininko paveikslai skiriasi nuo kitų paveikslų ir todėl gali nuvertėti, tad, juos naudoti pinigų balansui nepatogu.
  10. Visuotinis susitarimas, kad balansai atlieką pinigų apskaitos vaidmenį

    Žemėje galėtų būti keletas medžiagų, kurių savybės panašios į aukso, tačiau žmonijai, iš principo, pakanka susitarti dėl vienos medžiagos pinigų vaidmeniui atlikti. Kitų medžiagų panaudojimas pinigams nepadidina ekonominės naudos.

Galima sakyti, kad auksas išstūmė „mintinius pinigus“ tik todėl, kad pinigų apskaitos duomenų bazės realizacija auksu turi geresnes aukščiau išvardintų savybių charakteristikas. Tačiau galima sugalvoti abstrakčią fizinę realybę, kur pinigų apskaitai galima panaudoti dar geresnę duomenų bazę. Priminsiu, kad auksas nėra geriausias pasirinkimas pagal išvardintas 4, 7, 8 savybes. Perduodant auksą kitam asmeniui, teks susitikti fiziškai, o norėtųsi tai atlikti ir per atstumą. Identifikuoti auksą namų sąlygomis problematiška. O ir aukso naudojimas inžinerijoje ir stomatologijoje blogina jo panaudojimą pinigų apskaitai.

Žvaigždiniai pinigai ir skirtingų pinigų formų konkurencija

Įsivaizduokime, kad gyvename hipotetinėje plokščioje planetoje, kurios dangaus skliaute esančios žvaigždės turi stebuklingų savybių. Zenite yra savo padėties nekeičianti šiaurinė žvaigždė, o kitos žvaigždės išsidėsčiusios tarp horizonto ir poliarinės žvaigždės. Kiekvienas žmogus turi savo žvaigždę, kurią gali valdyti mintimis: pirštų spragtelėjimu galima kažkiek nuleisti savo žvaigždę link horizonto, tuo pačiu pakeliant per tą patį atstumą bet kurią kitą žvaigždę. Pažvelgus į dangų bet kuriuo paros metu, galima tiksliai pamatyti visas žvaigždes ir jų atstumus iki poliarinės žvaigždės. Niekas negali jums uždrausti judinti savo žvaigždę, ją užšaldyti, arba apriboti kitus žmonės kelti jūsų žvaigždę arčiau poliarinės. Ar tokios žvaigždės galėtų atlikti pinigų apskaitos vaidmenį? Manau, kad taip. Iš tiesų tokia pinigų forma labai panaši į bitkoinus – pinigų pervedimams nereikia jokios registracijos, jokių leidimų ar asmeninių duomenų, ir nesvarbu ar žmogus yra toje pačioje valstybėje ar už tūkstančių kilometrų.

Klausant bitkoinų kritiką, dažnai galima išgirsti, kad bitkoinai tėra skaičiai kažkur internete, kurie „niekuo nepadengti“. Jei pagalvotume kuo gi padengtas auksas, tai atsakymas turbūt būtų dulkėm ir riebaluotų pirštų atspaudais. Kitaip tariant, kad atliktų pinigų vaidmenį, duomenų bazei pakanka gerai realizuoti 9 iš 10-ies išvardintų savybių, tuomet 10-oji savybė atsiras savaime. Tačiau norint išstumti nusistovėjusią pinigų formą, reikia, kad naujoji būtų ženkliai geresnė. Nepakanka turėti šiek tiek geresnes savybes. Kaip pavyzdį, galime palyginti romėniškus ir arabiškus skaitmenis. Anksčiau žmonės naudojo romėniškus skaitmenis, bet jie turėjo esminį trūkumą – jie neturėjo nulio! Nulio nebuvimas neleidžia užrašyti dešimtainės trupmenos tokios kaip pvz. \(0,03\). Nors žmonės buvo pripratę prie romėniškų skaitmenų, nulio išradimas (dabar mums atrodo nulis labai natūralus dalykas, tačiau žmonėms prieš keletą tūkstančių metų taip neatrodė) buvo toks didelis proveržis, kad arabiški skaitmenys praktiškai išstūmė romėniškus.

Bet arabiški skaitmenys irgi turi trūkumų: \(1\) rašomas panašiai kaip ir \(7\), apvertus \(6\) gaunamas \(9\), \(8\) ir \(0\) veidrodiniai atspindžiai sutampa. Tokie trūkumai kartais gali kelti nesusipratimų (eilės numeriukas \(066\), kurį gaunate banke ar kitoje įstaigoje laukdami savo eilės, gali būti supainiotas su \(990\)). Juos galima lengvai pataisyti, sugalvojant savo skaitmenų rašymo variantą, bet akivaizdu, kad toks patobulinimas yra pernelyg mažas, norint įtikinti visus naudoti savo „geresnius“ skaitmenis.

Bitkoinai turi geresnes kai kurių išvardintų 9 savybių charakteristikas nei elektroniniai pinigai banke ar mokėjimų sistemose. Išnagrinėsime keletą jų:

2 savybė

Siuntėjas siunčia eurus, gavėjas taip pat nori gauti eurus. Bet abu gali turėti sąskaitas skirtingose įstaigose. Pinigų perėjimas iš vienos įstaigos į kitą kainuoja tiek laiko, tiek pinigine prasme. Tuo tarpu visi bitkoinų vartotojai visada yra toje pačioje duomenų bazėje. Kadangi bitkoinai yra decentralizuota valiuta, jų duomenų bazė nepriklauso jokiai įstaigai, ir todėl nėra atskirų, bitkoinų apskaitą atliekančių, duomenų bazės dalių.

3 savybė

Bankai kiekvieną mėnesį iš sąskaitos nurašo mėnesinį mokestį, be to, mokesčiai gali kisti. Palyginimui, bitkoinų iš jūsų niekas negali nurašinėti. Bitkoinų sistemoje nėra jokių mėnesinių mokesčių už bitkoinų turėjimą.

4 savybė

Norint atlikti pavedimą, bankai gali pareikalauti papildomu duomenų. Tarkime, anksčiau pavedimams atlikti nereikėjo jūsų mobilaus telefono numerio. Dabar Jei neturite mobilaus telefono, arba jis išsikrovęs, pavedimo neatliksite. Taip pat bankai apriboja pavedimų sumas. Palyginimui, atliekant pavedimus bitkoinais, visada reikia to paties – privataus rakto. Taip pat nėra jokių dienos ar mėnesio limitų.

6 savybė

Eurų (ir kitų valstybinių pinigų) kiekis visame pasaulyje didėja neprognozuojamai. Nėra aišku, kiek bus naujai išleista eurų po 5–10 metų. Toks nuolatinis piniginių vienetų kiekio didinimas sukelia pinigo nuvertėjimą (infliaciją). Taip valstybės (arba valstybių sąjungos) leidžiami pinigai paverčiami bloga turto laikymo priemone. Palyginimui, naujų bitkoinų atsiradimas yra reguliuojamas algoritmu ir yra iš anksto visiems žinomas. Šiuo metu visame pasaulyje yra virš 17 milijonų bitkoinų. Naujai atsirandančių bitkoinų laikui bėgant vis mažės tol, kol visų bitkoinų kiekis priartės prie 21 milijono. Kai tai įvyks, naujų bitkoinų daugiau niekad nebus išleidžiama.

Taigi ateityje tokia pinigų forma kaip bitkoinai gali dalinai išstumti valstybės leidžiamus nuolatos nuvertėjančius pinigus. Be bitkoinų yra daug ir kitų kriptografija paremtu virtualių valiutų, kurios iš esmės kartoja bitkoiną su pakeistais parametrais. Kadangi bitkoino programinė įranga yra atviro kodo, nėra sunku paleisti savo kriptovaliutą, tereikia nukopijuoti bitkoino programinį kodą ir jį šiek tiek pakeisti. Tačiau reikia atsiminti, kad net jei sukurtos kriptovaliutos parametrai bus geresni, norint nukonkuruoti bitkoiną, reikės privilioti daugiau vartotojų negu turi bitkoinas, parašyti daugiau taikomujų programų negu turi bitkoinas, žiniasklaidoje parašyti daugiau straipsnių negu yra apie parašyta bitkoiną ir t.t. Čia kaip su arabiškų skaitmenų patobulinimų, bitkoinas yra tiek paplitęs, kad jį pakeisti gali tik radikaliai geresnė pinigų formą.

* Elementariųjų dalelių greitintuvuose, tokiuose kaip CERN LHC, auksą pagaminti galima, tačiau tai būtų labai brangu ir gauto aukso vertė sąnaudų neatpirktų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(13)
Reitingas
(2)
Visi šio ciklo įrašai:
2018-12-26 ->
Kaip atsirado pinigai, kodėl aukso kilogramas kainuoja daugiau negu šviežių bulvių kilogramas ir kaip visa tai susiję su virtualia valiuta ir bitkoinais?
2018-09-11 ->
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Viktor Novicenko
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(2)
30(0)
27(1)
23(1)
22(0)
21(0)
18(0)
17(0)
Savaitės
97(0)
80(6)
66(2)
Mėnesio
147(16)
110(8)
109(6)
107(44)
99(7)