Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Arčiau žmonių. Ką centriniai bankai pasirengę daryti, kad gyventojai juos suprastų ir palaikytų?

2019-02-23 (0) Rekomenduoja   (-12) Perskaitymai (723)
    Share

Monetarinę politiką eiliniam žmogui paaiškinti nelengva. Todėl reguliatoriai turi griebtis šokių, muzikos ir animacijos


©ecb.eu

Eiliniam žmogui be pasiruošimo sunku suprasti, ką veikia centriniai bankai. Monetarinė politika, infliacinis targetavimas, bazinė palūkanų norma (ir jos didinimas ar mažinimas) – visi šie terminai ekonomistams įprasti, tačiau vidutiniam piliečiui dar reikia paaiškinti, kas tai, su kuo tai valgoma ir kaip šiais terminais pavadinti procesai keičia jo gyvenimą.

Monetarinė politika

Visuma valstybės rengiamų bei realizuojamų priemonių, kuriomis siekiama nustatyti pinigų pasiūlos dydį ir greitį, kas savo ruožtu daro įtaką pinigų palūkanų normai.

Monetarinė politika bendruoju aspektu yra pinigų cirkuliacijos vadyba šalies ekonomikoje.

Pagrindinės monetarinės politikos priemonės:
Pinigų kiekis - pinigų kiekis esantis rinkoje tiesiogiai įtakoja vartotojų išlaidų dydį šalyje, kas tuo pačiu įtakoja šalies kainų lygį ir pagamintų prekių kiekį.
Pinigų kaina – tai yra pinigų palūkanų norma. Padidinus pinigų palūkanų normą, pabrangsta paskolos, dėl to sumažėja vartotojų išlaidos, sumažėja investicijos, krenta turto kainos, pritraukiamos užsienio investicijos, sukyla valiutos keitimo kursas.

Monetarizmas – ekonomikos teorijos srovė, kurios atstovai teigia, jog pinigų kiekis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis ūkinio aktyvumo lygį, todėl pinigų kiekio reguliavimas yra veiksmingiausia makroekonominių procesų valdymo priemonė.

Paplitus socialiniams tinklams ir žinučių programoms, finansų reguliuotojai gavo papildomas priemones savo darbų esmei perduoti gyventojams, o iškilus reikalui, užsitikrinti jų paramą. Esminę daugumos naujųjų priemonių žinią galima būtų aprašyti taip – „būk paprastesnis, ir žmonės seks įkandin“.

Labai sudėtinga

Apie tai, kad bankininkų kalba pernelyg sudėtinga neprofesionalams, prieš keletą metų jau rašė The Guardian. Anglijos banko vyr. ekonomistas Andy'is Haldane'as paminėjo rezultatus tyrimo, nagrinėjusio ⁠paprastų žmonių gebėjimą suprasti Centrinio banko, – o konkrečiau, atsakingo už monetarinę politiką JAV Federalinio atviros rinkos operacijų komiteto, – publikacijas. Paaiškėjo, kad vos 2% gyventojų supranta komiteto posėdžių protokolus (palyginimui, priešrinkimines D. Trumpo kalbas supranta ~70% gyventojų, o Elvio Presley'o dainas – 60%). Žinoma, vargu ar eiliniai amerikiečiai dažnai užsiima būtent protokolų skaitymu, tačiau netgi įprastiniai spaudos straipsniai, kuriuose aptariami komiteto sprendimai, pasirodė suprantami tik maždaug penktadaliui gyventojų.

2016 metais Anglijos bankas taip pat įvertino savo publikacijų prieinamumą. Reguliatorius priėjo prie išvados, kad jo dokumentų skaitymui būtini koledžo lygio skaitymo įgūdžiai, nors būtų geriau, jei dokumentų kalba būtų orientuota į vyresniųjų klasių mokinius (8–9 klasė). Savo ruožtu, N. Zelandijos centrinio banko vadovas Adrianas Orras pernai gegužę pirmojoje savo spaudos konferencijoje pabrėžė, kad viena iš reguliatoriaus užduočių, – „kalbėti paprastai, o ne aukštųjų technologijų moksline kalba, kurią supranta vos vienas kitas“.

Paveikslėliai ir animacija

Vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kuriais centriniai bankai naudojasi, populiarindami savo veiklą, – vizualizacija. Nuo 2018 metų gegužės Naujosios Zelandijos Rezervo bankas savo biuletenius publikuoja ne tik įprasta forma, bet ir paveikslėliais (gan suprantamomis iliustracijomis, o ne nuobodžiais grafikais). Sent Luiso Federalinis Rezervo bankas savo interneto svetainėje patalpino pasakojimą apie JAV Federalinę rezervų sistemą „paprastąja anglų“ kalba, su paveiksliukais ir pieštu personažu Bucku (FRS istorijos ir paskirties gidu).

Be paveikslėlių, bankininkai naudojasi ir animacija. Pavyzdžiui, Europos Centrinio banko iniciatyva buvo sukurtas apžvalginis animacinis filmas mokiniams, skirtas kenksmingos infliacinio monstro veiklos ir bankininkų pastangoms ją pažaboti. Anglijos bankas prieš keletą metų sukūrė visą animacinių filmų seriją, skirtą savo vaidmens ekonomikoje išaiškinimui.

Praėjusių metų viduryje pranešta, kad animacinius filmus sumanė kurti ir Airijos CB – juose visuomenei turėtų būti suprantamiau paaiškinta, kuo jie užsiima. Reguliatorius pabrėžė, kad animacija neturi būti skirta vien vaikams, nes CB ketina ja aprėpti kuo platesnę auditoriją (pradedant nuo 13 metų amžiaus paauglių). Manyta, kad pirmos kelios serijos pasirodys 2018 metų gale ar 2019 metų pradžioje; kol kas to dar neįvyko.

Šviečiamieji ir muzikiniai klipai

Kai kurie reguliatoriai neapsiriboja tipiškais šviečiamaisiais vaizdo siužetais. Pavyzdžiui, 2017 metų pabaigoje Indonezijos CB savo Twitter paskyroje įdėjo muzikinį vaizdo klipą, kuriame buvo aiškinama, kaip atskirti padirbtus banknotus.

Jamaikos CB paskelbė kelis vaizdo klipus, kuriuose regio stiliaus dainomis dėstoma mažos infliacijos svarba (2018 metais Jamaikos fondų rinka tapo pelningiausia pasaulio rinka didžiąja dalimi dėl Jamaikos fondų rinkos reguliatoriaus veiksmų).

Norvegijos CB 2017 metais išplatino juokingą filmuką su žuvytėmis, apdainuojančiomis menkę. Video paskelbtas prieš pasirodant 200 kronų nominalo naujam banknotui, ant kurio pavaizduota menkė. Pernykščiame vaizdo klipe, skirtame naujai 500 kronų kupiūrai, nei dainų, nei šokių jau nebėra (tačiau vis viena jis nufilmuotas gražiai).


Socialiniai tinklai ir šunys

Šiuolaikinėje visuomenėje, kur beveik kiekvienas turi paskyrą viename ar kitame socialiniame tinkle, iki gyventojų centriniai bankai stengiasi prisibelsti tiesiogiai, naudodami paplitusius dėmesio patraukimo būdus (bet lygiagrečiai galima aptarti ir rimtesnius klausimus). Pavyzdžiui, Europos CB Instagram paskyroje galima rasti airių roko grupės U2 dainininko Bono citatą, kalėdinį darbų sąrašą („Parašyti Santai, nulipdyti besmegenį, išlaikyti stabilias kainas“) ir mielą šunelį.

Šunų galima rasti ir JAV FRS bankų paskyrose (bent jau Atlantos ir Čikagos FRB paskyrose) – jie netgi turi specialią grotažymę #dogsofthefed. Mineapolio FRB vadovo Neelo Kashkari'o Twitter paskyroje pasisakymai infliacijos ir nedarbo temomis eina pakaitomis su niufaundlendų (ir barbekiu) fotografijomis.

Tačiau reguliatoriai internetą naudoja ir rimtesniems dalykams. Sausio pradžioje Anglijos Banko vadovas Mark Carney daugiau nei valandą atsakinėjo į klausimus, užduodamus per interneto konferenciją. Daug centrinių bankų transliuoja savo posėdžius, kuriuose priimami monetarinės politikos sprendimai.

Reguliatorių noras tapti artimesniais suprantamas, tačiau, kaip paaiškėjo, piliečiai bankininkų kalbos „supaprastinimui“ pritaria ne visada. Praeitą rudenį FRS vadovas Jerome'as Powellas pareiškė, kad bazinė palūkanų norma „dar toli“ nuo neutralaus lygio, ir suneramino rinkas, kurios jo žodžius suprato kaip signalą, kad reguliatorius paspartins palūkanų normos didinimo tempą. Tad, visos dainos, filmukai, o taip pat gražios fotografijos ir videoklipai, panašu, dar kurį laiką liks tik centrinių bankų dokumentų priedu.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(15)
Reitingas
(-12)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(6)
46(3)
32(3)
31(0)
31(0)
25(0)
24(0)
21(0)
19(1)
17(2)
Savaitės
120(14)
118(7)
82(6)
79(1)
60(5)
Mėnesio
322(40)
275(20)
261(42)
192(20)
160(20)