Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

SpaceX paleidus 60 Starlink palydovų, mokslininkai regi tame grėsmę „pačiai astronomijai“

2019-11-17 (4) Rekomenduoja   (30) Perskaitymai (3028)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Kompanijų siekis tiekti interneto ryšį iš kosmoso paskatino astronomus išsakyti susirūpinimą tokių žingsnių įtaką antžeminiams teleskopiniams stebėjimams.

SpaceX Starlink palydovų vaizdas prieš pat paleidimą gegužės 24.
©SpaceX

Lapkričio 11 dienos rytą, SpaceX viena iš savo daugkartinio naudojimo raketų Kanaveralo kyšulyje iškėlė 60 palydovų. Tai buvo antrasis krovinys, skirtas planuojamam dešimčių tūkstančių internetą visame pasaulyje užtikrinsiančio Starlink palydovų būriui.

Kai privati Elono Musko raketų kompanija SpaceX gegužę paleido pirmuosius palydovus, daugelis astronomų nustebo, išvydę, kad palydovai itin ryškūs, o tai sukėlė jiems nerimą, kad įrenginiai gali sutrikdyti mokslo tyrimus ir pakeis žvaigždžių vaizdą. Nuo tada daug mokslininkų stengėsi kuo geriau įvertinti Starlink poveikį ir dalinosi savo nerimu su SpaceX.

Atsakydama, SpaceX kompanija teigė norinti sumažinti potencialią Starlink įtaką. Bet tuo pat metu projektas toliau vykdomas visu pajėgumu.

Spalį Muskas paskelbė, kad naudojęs Twitter per Starlink interneto ryšį, nes jo kompanija iš Federalinės komunikacijų komisijos (Federal Communications Commission – FCC) prašė leidimo naudoti dar 30 000 palydovų greta 12 000 tų, kurių naudojimas jau patvirtintas. Jei SpaceX pavyks iškelti tiek palydovų į žemąją orbitą, jų bus daugiau nei štuonis kartus daugiau nei esančių orbitoje dabar.

Tokia raida padidino daugelio astronomų nerimą.

Kai Smith College astronomas James Lowenthal pavasarį pirmą kartą nakties danguje išvydo Starlink palydovų vorą, jis suprato, kad įvyko pokytis.

„Pajutau, kad mano, kaip astronomo ir naktinio dangaus mylėtojo gyvenimas pasikeitė visam laikui,” prisimena jis.


Starlink palydovų vora naktiniame Nyderlandų danguje, beveik po 24 valandų, kai SpaceX juos paleido gegužę.
©VideoFromSpace

Dauguma pirmųjų Starlink mazgų pakilo į aukštesnes orbitas ir dauguma gyvenančiųjų miestuose, kur daug ryškių šviesų, jų nemato. Bet kur šviesos tarša mažesnė, juos galima pastebėti. Jei bus iškelta dar tūkstančiai naujų palydovų, Dr. Lowenthal baiminasi, kad „atrodys, kad žvaigždės po dangų slankioja.”

Po gegužės American astronomų draugija sukūrė komitetą, kuriame Dr. Lowenthal ir kiti ekspertai su SpaceX atstovais kas mėnesį aptaria aktualius klausimus.

Tuo pat metu SpaceX su Nacionaline radioastronomijos observatorija (National Radio Astronomy Observatory), federaliniu tyrimų centru, kurio įranga išdėstyta visame pasaulyje, stengėsi minimizuoti galimą Starlink palydovų įtaką astronomų naudojamiems radijo bangų dažniams.

Bet šiuose pokalbiuose nebuvo atkreiptas dėmesys į šviesos taršą, kurią kelia tokių palydovų grupuočių, kaip Starlink, šviesą atspindintys paviršiai. Iš pradžių SpaceX sakė, kad problemos bus minimalios, o naujasis komitetas stengiasi įvertinti įtaką ir aktyviai ieško sprendimų.

„Kol kas jie buvo gan atviri ir dosniai dalijosi savo duomenimis,” sakė Dr. Lowenthal. „Bet jokių pažadų nesuteikė.”

SpaceX spaudos atstovė sakė, kad kompanija imasi žingsnių į Žemę atsuktas palydovų dalis nudažyti juodai, kad jie atspindėtų mažiau šviesos. Bet astronomas Anthony Tyson iš Kalifornijos universiteto Davise, sakė, kad tai problemos neišspręs.

Dr. Tysonas yra Čilėje statomo 8,2 metrų skersmens, milijardą dolerių kainuosiančio ir viso dangaus panoramą per tris dienas sudarysiančio Large Synoptic Survey Telescope teleskopo vyr. mokslininkas. Šiuo teleskopu atliekama apžvalga – iki šiol didžiausia pasaulyje – padės astronomams geriau suprasti tamsiąją energiją, tamsiąją materiją, Paukščių Tako kilmę ir išorinius Saulės sistemos regionus. Bet kadangi jis sukurtas ieškoti blyškių objektų, baiminamasi, kad palydovai jam smarkiai trukdys.

Dr. Tysono simuliacijos parodė, kad šis teleskopas fiksuotų netgi patamsintus Starlink ar kitus palydovų pulkus. Ir jie ne tik užstotų vaizdo tašką fotografijoje. Vienas šviesus objektas atvaizde gali sukurti dar ir blankesnius artefaktus dėl sukuriamų vidinių atspindžių teleskopo jutiklyje. Negana to, į ilgo išlaikymo kadrą įsiterpęs palydovas sukuria ryškų šviesos brūkšnį tiesiai prieš astronomų stebimą objektą.

„Tai tikras jovalas,” sako Dr. Tyson.

Žinodamas, kaip sunku būtų šiuos atvaizdus ištaisyti, Dr. Tysonas nusprendė, kad geriausia būtų teleskopus sureguliuoti taip, kad jų apžvalgos lauke Starlink palydovų nebūtų. Nors simuliacijos su 12 000 anksčiau patvirtintų palydovų rodė, kad tai būtų įmanoma, SpaceX paraiška dėl 30 000 papildomų palydovų skaičiavimus sujaukia.

„Perdarome modelius, kad nustatytume, kas matoma kiekvienu laiko momentu — ir tai iš tiesų baugina,” sakė Patrick Seitzer, Michigano universiteto astronomijos profesorius emeritas, kuris atliko panašias analizes, siekdamas nustatyti, kiek palydovų bus matoma ir kada.

Preliminarūs jo rezultatai rodo, kad išvengti palydovų būtų sunku prietemoje, o tai, atsimenant, kad potencialiai grėsmingi asteroidai ir daugelis Saulės sistemos objektų geriausiai matomi būtent tada – rimta problema. Tad, palydovai ribotų astronomų galimybes juos stebėti.

O ankstyvosios Dr. Tysono simuliacijos problemą patvirtina, rodydamos, kad per metus milžiniškas teleskopas negalėtų išvengti palydovų 20 % laiko – ie atvaizdai būtų sugadinti.

30 000 SpaceX palydovų taip pat gali būti starto ženklas kitoms kompanijoms, tokioms, kaip Amazon, Telesat ir OneWeb, planuojančioms panašius palydovų megaspiečius.

„Jei danguje atsirastų daugybė ryškių judančių objektų, mūsų darbas būtų labai smarkiai sutrikdytas,” sakė Dr. Lowenthal. „Tai potencialiai grėsmė pačiam astronomijos mokslui.”

Harvard-Smithsonian astrofizikos centro astronomas Jonathan McDowell antrina:

„Yra taškas, kai antžeminė astronomija taps nebeįmanoma. Neteigiu, kad Starlink šį tašką pasiekia. Bet nekreipiant į tai dėmesio ir dar 10 metų į dangų beatodairiškai keliant naujus palydovų megaspiečius, galiausiai pasieksime tašką, kai astronomija užsiimti nebegalėsime. Tad, kalbėkime apie tai dabar.”

Astronomai šiuos pokalbius pradeda, bet teisinių svertų jie turi mažai. Nėra dangaus apsaugos nuo šviesos taršos reguliavimo.

„Tarptautinė kosmoso teisė yra gan atvira,” sakė Megan Donahue, astronomė iš Michigano valstijos universiteto ir AAS prezidentė. Radijo trikdžiai ir kosmoso šiukšlės kėlė nerimą daugeliui astronomų, tačiau šviesos tarša yra didesnė grėsmė, nes to nereguliuoja jokios taisyklės, pažymi ji. Tai reiškia, kad bet kokie tolesni veiksmai priklauso nuo SpaceX ir kitų kompanijų geros valios.

„Tai veikiau filosofinis klausimas,” sakė Dr. Donahue. „Iš esmė jis susivedą tai, kiek galiu pasitikėti korporacijų gera valia, ir kiek korporacijoms rūpės žmonių, kuriems rūpi mokslas ir astronomija, nuomonė?”

Shannon Hall
www.nytimes.com

Verta skaityti! Verta skaityti!
(32)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(30)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
85(5)
51(0)
44(3)
31(2)
29(4)
28(0)
23(0)
22(2)
15(0)
15(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)