Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

7 veiksniai, kurie formuos mūsų darbą ateityje - kai kurios profesijos išnyks, o kitiems teks prisitaikyti prie pokyčių

2020-12-31 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (330)
    Share

2020-ieji mus išmokė dirbti kitaip. Tai buvo neeiliniai metai, pakeitę mūsų gyvenimo būdą, privertę mokytis naujų įpročių ir kurti naują darbo režimą. Kadangi šie metai jau baigiasi, tai yra puiki proga pažvelgti į tai, kaip dirbsime ateityje. Štai 7 pokyčiai, kurie formuos mūsų darbo įpročius ateinantį artimiausioje ateityje.

Žinoma, darbo režimas 2020-aisiais metais pasikeitė ne visiems. Kai kurie žmonės dirbo taip, kaip dirbę. Tai - statybininkai, mechanikai, įvairią infrastruktūrą prižiūrintys specialistai, teisėsaugos pareigūnai ir daug kitų profesijų atstovų, kurie apie darbą iš namų negali net pagalvoti. Tuo tarpu kai kuriems darbas tiesiog suintensyvėjo - medikams, kurjeriams, švaros specialistams (tiek valytojams, tiek dezinfekuotojams). Tačiau ir šie darbai su laiku keisis, net jei ne taip drastiškai kaip kiti. Bet pradėkime nuo pokyčio, su kuriuo susipažinti teko ne vienam šio straipsnio skaitytojui.

1. Daugiau darbo nuotoliniu būdu

COVID-19 pandemija mums išmokė, kad didelę dalį darbų galima atlikti ir ne tradicinėje darbovietėje, o tiesiog namie. Ši pamoka įstrigs ilgam laikui ir ateityje nuotoliniu būdu dirbančių žmonių vis daugės. Kodėl?

Tyrimai rodo, kad iš namų dirbantys žmonės patiria mažiau streso. Net ir su stresu siejamų širdies sveikatos problemų sumažėjo. Dirbdami iš namų žmonės išvengia darbovietės intrigų ir politikos, gali geriau išsimiegoti, bendrauti su augintiniais ir šeima. Juk stresas iš tikrųjų prasideda dar kelyje į darbą, kai automobilis pradeda skleisti piniginę skaudinančius garsus, o tada stringi kamščiuose. Laimingas darbuotojas yra efektyvus darbuotojas, todėl ateityje daugiau norinčių bent jau turės galimybę dirbti iš namų.

Aplinkosaugos tendencijos skatina žmones atsisakyti teršiančio transporto. Tai susiję ir su įvairiais apribojimais (vidaus degimo variklių draudimų, didesnių stovėjimo rinkliavų ir pan.), ir su plintančia ekologiška mąstysena. Jei gali neteršti, tai ir neterši - liksi namie.

Mažesnės sąnaudos darbdaviams. Ar kompanijoms tikrai reikia didelių biurų ir įmonės automobilių? Šias sąnaudas galima stipriai apkarpyti, leidžiant darbuotojams dirbti namuose. Sutaupytus pinigus galima skirti tiems patiems darbuotojams ar dalykams, kurie padeda įgyti konkurencinį pranašumą.

 

Tai nebuvo paskutinė pandemija. COVID-19 nebuvo pirma pandemija, nebus ir paskutinė. Pamokos, išmoktos dabar, liks ilgam (bent jau to tikimės). Tyrimai rodo, kad darbas iš namų ir kiti susibūrimų ribojimai buvo viena efektyviausių ligos plitimo stabdymo priemonių, todėl tai bus prisiminta ir kitą kartą, kai vėl mūsų sprendimus kontroliuos pandemija.

Ką tai reiškia darbuotojams? Daugiau laisvo laiko, mažiau streso, lankstesnės darbo valandos. Tačiau tuo pačiu nykstanti pertvara tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo (tai nebūtinai yra blogai, bet gali būti), kai kuriems - įkalinimo jausmas, įtampa šeimoje. Darbas namuose gali būti labai laimingas, jei tik pavyksta susikurti gerą darbo vietą ir tam tinkamai pasiruošti.

2. Kompiuteriai ir ryšiai

Šį punktą galima susieti su praėjusiu. Pandemija paskatino kompanijas tobulinti nuotolinio darbo technologijas, o darbuotojams reikėjo jų mokytis. Tai - konferenciniai skambučiai, įvairios darbuotojų registravimo ir darbo organizavimo sistemos.

Bet tai dar ne viskas. Žengiame į 5G amžių. Itin greitas mobilus ryšys suteiks daugiau galimybių daiktų internetui. Tuo naudosis ir autonominis transportas, ir sunkioji technika, ir įvairūs jutikliai. Dar 2016 metais vykdytas tyrimas atskleidė, kad įmonės tikisi, jog 5G pagerins jų produktyvumą.

Kaip tai padės darbuotojams? Na, greitesnis ryšys padės visiems, kurie su tuo yra susiję. Įsivaizduokite inžinierių, kuris tiesiai į papildytos realybės šalmą gauna instrukcijas, kaip sutaisyti vieną ar kitą mašiną. Gerėjanti aprėptis ir net palydoviniai tinklai turėtų leisti tokias galimybes pasiekti ir atokiose vietose. Pavyzdžiui, jūrinėse naftos platformose.

3. Papildyta ir virtuali realybė

Papildyta ir virtuali realybė nebėra tik svajonė, bet kai kuriuos darbus šios technologijos pakeis kardinaliai. Įvairiose gamyklose papildyta realybė darbuotojams padeda sekti darbų seką ar pastebėti klaidas. Virtuali realybė jau yra naudojama patikrinti naujų automobilių modelių surinkimo sekoms. Lygiai taip pat statybų inžinieriai galės bandyti ir koreguoti planus, juos matydami trimatėje virtualioje erdvėje.

 

Virtuali realybė bus vis plačiau taikoma ir pardavimuose. Žvalgotės naujų namų, bet negalite nuvykti jų apžiūrėti? Užsidėkite virtualios realybės akinius ir pasivaikščiokite po kelis potencialius būstus. Taip rinksitės ir apartamentus atostogoms, ir baldus, ir dar daug kitų dalykų.

Virtuali realybė bus vis dažniau naudojama ir mokymuose - nuo inžinerijos iki medicinos, nuo chemijos iki programavimo. Virtualios realybės akiniai bus jūsų namuose ir bus naudojami ne tik žaidimams. Tiesa, akinių reikės ne viskam - į šį skyrelį galime įterpti ir hologramas, kurių technologijų proveržis yra neišvengiamas.

Ir tai dar ne viskas. Mokslininkai jau kuria papildytos realybės sistemas medicinai. Pavyzdžiui, neseniai išbandyta Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche mokslininkų sukurta papildytos realybės sistema chirurginėms stuburo operacijoms. Mokslininkai teigia, kad ši sistema nepakeis gydytojų, bet chirurgui suteiks papildomos informacijos ir tikslumo.

Ką tai reiškia darbuotojams? Būtinybę prisitaikyti ir būti atviriems naujovėms. Kaip kadaise jūs ar jūsų tėvai mokėsi dirbti kompiuteriu, taip dabar mokysitės naudotis VR ir PR sistemomis.

4. Globalios darbuotojų komandos

Visi aukščiau išvardinti faktoriai leis net ir mažesnėms kompanijoms samdyti darbuotojus visame pasaulyje. Žinoma, tik tokius, kurių fizinis buvimas kompanijos šalyje nėra būtinas. Geriausių specialistų kompanijos ieškos nuo Naujosios Zelandijos iki Kanados ir jų visada ras. Tik kam to reikia?

  • Nuolatinis darbas be naktinių pamainų - kažkur visada yra diena, todėl darbas nesustoja;
  • Lengva prieiga prie partnerių įmonių ir klientų visame pasaulyje;
  • Įvairialypis darbuotojų požiūris į problemas, leidžiantis pastebėti naujas galimybes;
  • Galimybės mažinti kaštus samdant pigesnę darbo jėgą.

 

Vėlgi, tai jau vyksta, bet ateityje toks darbuotojų pasirinkimas bus žymiai dažnesnis. Čia reikėtų paminėti ir laikiną darbuotojų samdymą atskiriems darbams. Galiausiai, tokia darbuotojų samdymo strategija suteiks galimybę įmonėms girtis įvairove savo personale.

Ką tai reiškia darbuotojams? Daugiau galimybių. Nuotolinis darbas ir technologijos leis jums ieškoti darbo kitų šalių kompanijose, net jei kraustytis niekur neketinate.

5. Ekologinis sąmoningumas

Darbas iš namų ir mažesni biurai yra tik dalis ekologiškos darbo struktūros, kurią po truputį matome. Ir apie popieriaus atsisakymą ar taupų LED apšvietimą biuruose čia nekalbėsime, nors ekologiškos medžiagos tikrai bus šio faktoriaus dalis.

Draugiškumas aplinkai bus įterptas į kone kiekvienos kompanijos tapatybę. Transporto kompanijos naudos elektromobilius ir apie tai pasakos, duomenų centrai stengsis naudoti ar bent jau remti atsinaujinančius energijos šaltinius ir apie tai pasakos, maitinimo įstaigos kalbės apie savo organiškus produktus, o ekologiškus produktus naudojantys grožio salonai įgys tikrą konkurencinį pranašumą. Kitaip tariant, draugiškumas aplinkai bus pabrėžtinas, kartojamas ir griežtas.

Ką tai reiškia darbuotojams? Na, tikėtina, kad klausimai apie aplinkai draugišką darbo praktiką bus įtraukti net į pokalbius dėl darbo. Rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistai turės išmokti žongliruoti šiais terminais. Jei vis dar dirbsite biure, galite būti paprašytas savo 1966-ųjų „Ford Mustang“ statyti prie konkurentų pastato.

6. Kibernetinis saugumas

 

Ateityje vis daugiau darbo bus susiję su debesimis. Jūs žinote, kad tai nėra susiję su meteorologiniais reiškiniais. Tiesiog būsime daug labiau sujungti. Šiomis galimybėmis, kurios tampa vis prieinamesnės, naudosis vis daugiau kompanijų, įskaitant ir mažesnes. Tai gerins darbo efektyvumą ir įgalins aukščiau paminėtas technologijas bei darbą iš namų.

Tačiau tuo pat metu įmonės taps pažeidžiamesnės kibernetinių atakų. Konkurentai, išpirkos reikalaujantys programišiai, atsitiktiniai botai - šios atakos vis dažnės ir taps vis sunkiau atremiamomis. Blogiausia tai, kad gerai organizuota, efektyvi kibernetinė ataka gali parklupdyti įmonę ar ją sunaikinti - laikais, kai viskas priklausys nuo virtualiai saugomų duomenų, tai bus itin skaudi tema.

Ką tai reiškia darbuotojams? Bus naudojamos vis pažangesnės asmens identifikavimo sistemos, kad įmonės tinklai atpažintų savo darbuotojus. Populiarės įvairūs implantuojami identifikacijos įrenginiai. Už saugumą bus atsakingi visi, todėl dažnės mokymai, griežtės taisyklės. 

Ir, aišku, kibernetinio saugumo specialistai (kaip ir duomenų analitikai bei serverių inžinieriai) bus labai paklausios profesijos.

7. Naujos ir nykstančios profesijos

Technologijų ir visuomenės pažanga naikina kai kurias profesijas ir jas keičia naujomis. Kaip nebeliko žadintojų ar kėglių rikiuotojų, taip neliks ir kai kurių šių laikų darbų. Tik kurių?

Klientų aptarnavimo specialistus greičiausiai pakeis dirbtinis intelektas. Šis procesas jau vyksta, nors ir gana lėtai, nes kol kas algoritmui sunkiai sekasi suprasti netaisyklinga kalba ar tiesiog neaiškiai parašytas komandas.

Lygiai taip pat po truputį nyks ir pagalbos tarnybų telefonų operatoriai. Tiesa, turint omenyje jų svarbą, jie liks ilgiau. Nors kada nors ateityje ugniagesius, policiją ar greitąją pagalbą kviesime net neskambindami.

Vis daugiau darbų atliks robotai. Autonominiai sunkvežimiai ir taksi sumažins vairuotojų skaičių kelyje. Automatizuotas bus ir krovinių skirstymas jūrų ir oro uostų terminaluose, sandėliuose. Gali būti, kad per artimiausią dešimtmetį ir parkų prižiūrėtojų ir net atliekų surinkėjų bei rūšiuotojų stipriai sumažės. Po kurio laiko neliks ir vertėjų, kasininkų, vidaus degimo variklių mechanikus pakeis restauruotojai.

 

Tačiau kai kurių profesijų atstovų reikės ruošti daugiau.

Pavyzdžiui, hologramų dizainerių reikės daugiau - šios technologijos sukurs į tikrą trimatį kiną panašias pramogas. Robotų technikus į namus taip pat kviesime dažniau - jie atvyks suremontuoti jūsų roboliokajaus, savaeigio šaldytuvo ar namų valymo sistemos. Didesnės įmonės samdys ir dirbtinio intelekto perprogramuotojus (mokytojus), o kada nors jie bus reikalingi ir namų įrangai. Priklausomai nuo to, kaip toliau vystysis transporto technologijos, mūsų civilizacijai reikės ir vandenilio kuro elementų technikų, kurie remontuos automobilius, autobusus ir, žinoma, lėktuvus.

Fantazuoti galima ir daugiau - ateityje mums reikės nuotolinių auklių, žmonių ir robotų santykių teisininkų, smegenų-kompiuterių sąsajų technikų, „Hyperloop“ operatorių. Ir tokios laimingos ateities reikia tikėtis. Nes nelaimingoje ateityje bus daugiau robotų-karių operatorių ir inžinierių, degalų bei geriamo vandens ieškančių atskalūnų ir mačečių meistrų.

Ar bus daugiau bedarbių? Na, automatizacija tikrai skamba kaip darbuotojų atsisakymas, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Tai net nėra nauja problema - kadaise prie vienų medžio tekinimo staklių dirbo du ar trys žmonės ir gamyklos buvo pilnos žmonių rankų darbo. Tai - praeitis, tačiau dėl to žmonės nepamiršo dirbti. Greičiausiai robotai ir autonominės sistemos pastūmės žmones imtis naujos veiklos - kurti ar dirbti su tomis naujomis technologijomis. Ateityje kartu dirbančių žmonių ir robotų bus tik daugiau.

Tačiau 2021-iesiems lieka palinkėti sveikatos, optimizmo, ramybės ir naujų ambicijų.

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
29(3)
26(0)
17(2)
16(0)
16(3)
15(1)
14(0)
14(0)
Savaitės
65(1)
61(0)
50(3)
Mėnesio
144(36)
121(25)
118(14)
102(8)
96(7)