Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Marsas mūsų. Kaip serialų herojai užkariavo Raudonąją planetą (Video)

2021-02-19 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (220)
    Share

Daugybės sci-fi šou autoriai nepateikia aiškaus atsakymo, kam iš viso reikia siųsti žmones į Marsą. Mokslo požiūriu, tai nėra pats protingiausias žingsnis – su tyrimais susitvarko ir bepilotės misijos. Kaip ir septintojo dešimtmečio Mėnulio programos atveju, čia gali būti tik prestižo reikalas.

Filmo „Marsietis“ kadras.
©20th Century Fox

2021 vasarį iki Marso „nusigavo“ iš karto trys kosminiai aparatai – JAV, Kinijos ir JAE. Juose kol kas žmonių dar nėra, tačiau yra prietaisai, kuriais planetoje bus ieškoma gyvybės ženklų ir tikrinama skrydžio atmosferoje galimybė.

Naktį iš vasario 18 į 19 dieną amerikiečių marsaeigis Perseverance („Atkaklumas“) sėkmingai nusileido Marse ir jau atsiuntė dvi nuotraukas iš planetos.

Tuo tarpu serialai apie Marsą, sukurti, padedant NASA, jau įkvepia būsimas tyrėjų kartas.

Realistiškas Marsas

Paulo Verhoeveno režisuotame filme „Prisiminti viską“ (Total Recall, 1990), Arnoldo Schwarzeneggerio personažas vadovauja mutantų protestui prieš policinį režimą Marse.

Timo Burtono filme „Marsas atakuoja!“ (Mars Attacks!, 1996), marsiečiai su juokingomis žaliomis galvomis užpuola Žemę, kur juos sutiko Jacko Nicholsono vaidinamas visiškai nekompetentingas prezidentas.

Filmo „Marsas atakuoja!“ kadras.
©Warner Bros.

Po poros dešimtmečių beprotiška (ir ganėtinai linksma) marsietiška fantastiką ekrane vietą užleido rūsčiai realybei – naujų filmų ir serialų autoriai kur kas dėmesingiau vertina detales.

Marso teraformavimo ir bulvių auginimo kitos planetos grunte galimybių svarstymas žiūrovams pasirodė ne menkiau patrauklus už lazerines patrankas ir agresyvius ateivius.

„Nebegalima Marso vaizduoti grynai fantastiniais būdais, nesukeliant nepasitikėjimo, – tvirtina bestselerio „Marsietis“ autorius Andy Weir (2015 metais į didžiuosius ekranus jį perkėlė Ridley Scott). – Šiuolaikiniai žmonės pernelyg gerai žino planetos realijas“.

 

Kosmosą priartino kosminių agentūrų viešieji ryšiai, kiekvieno naujo aparato paleidimą pavertę planetos masto įvykiu.

Populiarios tampa net įprastinės operacijos – tarkime, daugybė marsaeigio Curiosity „asmenukių“. Tačiau masinėje kultūroje marsaeigis atsirado gerokai anksčiau, nei išriedėjo Smalsutis.

Marsaeigio Curiosity asmenukė iš Marso.
©NASA

Dešimtojo dešimtmečio viduryje nedidelis marsaeigis „Sojourner“ („Pakeleivis“) į Žemę atsiuntė daugiau nei 550 Raudonosiso planetos nuotraukų.

Po to šis marsaeigis pateko ant žurnalo Time viršelio, o serialo Star Trek: Enterprise, 2001–2005 kūrėjai užsklandoje panaudojo jo padarytas fotografijas. Tai pirmasis atvejas istorijoje, kuomet mokslinės fantastikos šou parodomos kitoje planetoje padarytos nuotraukos.

Nuo tada NASA įtaką serialams sustiprėjo – vien 2019 metais kosmoso agentūra dalyvavo 30 televizijos projektų kūrime, tarp kurių serialas „Star Trek: Picard“, 2020.

Agentūros darbuotojai veikia kaip savotiški faktų tikrintojai, besistengiantys padidinti scenarijų tikslumą, ypatingai nepakenkiant jų vaizdumui.

Kosminė sociologija

Kodėl NASA iš viso susisiekė su televizija? Tyrimai parodė, kad serialai gerina žmonių požiūrį į mokslą ir technologijas. Pew Research Center apklausos duomenimis, 8 iš 10 amerikiečių bent kartais žiūri su mokslu susijusias televizijos laidas ir filmus.

 

 

Tuo tarpu 44 % nuolatinių mokslinės fantastikos žiūrovų sako, kad šis žanras suteikia gerą supratimą apie mokslo, technologijų ir medicinos ateitį. Penktadalis fantastikos mėgėjų pažymi, kad tokios televizijos laidos padeda geriau suprasti mokslo koncepcijas.

O štai rusų kosminį optimizmą galima paaiškinti tik mokslinės fantastikos ir valstybinės propagandos įtaka. VCIOM skaičiavimais, 40 % respondentų įsitikinę, kad būtent rusų kosmonautai pirmieji išsilaipins Marse per artimiausius 100 metų. Absoliuti dauguma (78 %) kažkodėl laiko Rusiją kosminių tyrimų lydere. Kai iš tiesų pernai RF pasiekė antirekordą, įvykdžiusi tik 17 kosminių startų – mažiau, nei kada nors istorijoje. Pagal šį rodiklį šalis nusileidžia JAV ir Kinijai.


Sako, kad Rusija yra techniškai atsilikusi šalis, kad joje nėra kelių, nekuriami robotai, raketos neskraido, o paštas veikia labai lėtai. Visa tai nesąmonė.*

Kalbant apie kosminių tyrimų prioritetus, amerikiečiai pragmatiškesni: tik 18 % respondentų mano, kad NASA privalo skirti ypatingą dėmesį žmonių siuntimui į Marsą. O štai 63 % mano, kad pagrindiniu kosmoso agentūros prioritetu turėtų būti Žemės klimato kaitos stebėjimas. Maždaug tiek pat (62 %) norėtų, kad NASA sutelktų dėmesį į mūsų planetos apsaugą nuo asteroidų.

 

Serialo „The Expanse“ kadras
©Alcon Television

Du Marso įvaizdžiai

Per pastaruosius porą metų ekranuose pasirodė iš karto du projektai, demonstruojantys skirtingus Marso įvaizdžius – iš vienos pusės, nepasiekiama svajonė, iš kitos – žemiško gyvenimo metafora.

Serialą „Pirmieji“ (The First, 2018) sugalvojo amerikietiškos „House of Cards“, 2013–2018 versijos kūrėjas Beau Willimon. Kaip ir populiarusis politinis trileris, ši kosminė drama skirta atkaklumui, kurį būtų galima panaudoti naudingiau. Jei Kevino Spacey herojus lipo per galvas kad gautų valdžią, tai Seano Penno vaidinamas personažas balansuoja tarp darbo ir šeimos, svajodamas atsidurti tarp pirmųjų žmonių Marso paviršiuje.

Kritikai „The First“ lygina ir su Aarono Sorkino „West Wing“, 1999–2006 – serialo herojais tapo tokie patys herojai idealistai, besistengiantys elgtis teisingai ir įveikiantys savo trūkumus.

„The First“ veiksmas vyksta 2033 metais, kai žmones neramina globalus atšilimas, keliais zuja bepiločiai automobiliai, o astronautus į Marsą rengiasi siųsti privati kompanija (komercinė raketa seriale labai primena Space Launch System – realų NASA projektą).

Tai, žinoma, visai ne fantastika – serialas netgi prasideda nuo katastrofos starto metu, primindamas žiūrovams kosminių tyrimų pavojus. Nors serialą konsultavo ankstesnis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos vadovas, paties kosmoso „The First“ seriale praktiškai nėra. Marsas taip ir liko svajone – serialą uždarė anksčiau, nei herojams pavyko išskristi už orbitos aplink Žemę. Vietoje to scenaristai sutelkė dėmesį į žemiškus įvykius ir herojų santykius, veikiausiai manydami, kad žmogiškos problemos įdomesnės už įsivaizduojamus „žalius žmogeliukus“.

 

Panašaus požiūrio laikėsi ir serialo „Away“, 2019 kūrėjai. Jo herojai iki Marso visgi nuskriejo ir netgi spėjo nusifotografuoti jo paviršiuje, tačiau didžioji serialo dalis skirta ilgam ir problemų nestokojančiam skrydžiui.

Serialo „Away“ kadras.
©True Jack Production

Kad serialas būtų kuo realistiškesnis, šou kūrėjai glaudžiai bendradarbiavo su buvusiais astronautais ir NASA moksliniais konsultantais. Siekdami tikroviškai pavaizduoti fizinius ir emocinius daug mėnesių trunkančio skrydžio sunkumus, scenaristai išnagrinėjo Scotto Kelly, pirmojo amerikiečio astronauto, išbuvusio metus TKS, patirtį.

„Away“ ekranuose pasirodė pandemijos įkarštyje, todėl viena iš jo idėjų pasirodė itin aktuali. Astronautai nuolat bendrauja su Žemėje likusiais kolegomis ir artimaisiais videoryšiu – visai kaip tikri žemiečiai. Seriale yra ir išėjimas į atvirą kosmosą, ir dažni įrangos gedimai, tačiau pagrindinė tema – izoliacija ir jos poveikis santykiams.

„The First“, lygiai kaip ir „Away“ yra labai realistiškas. Jo herojai į Marsą skrenda labai ilgai – reali misija, jei tokia kada nors įvyks, taip pat truks kelis mėnesius. Pavyzdžiui, Mars 2020 su marsaeigiu „Perseverance“ iš Žemės išskrido 2020 metų liepos 30 dieną, o Raudonojoje planetoje nusileido 2021 metų vasario 18 dieną. Maždaug tokios trukmės – jei ne ilgesniam – skrydžiui turėtų rengtis būsimi Marso užkariautojai.

 
 
 

Įdomu, kad nei „Away“, nei „The First“ aiškiai neatsako, kam reikia siųsti žmones į Marsą. Mokslo požiūriu, tai nėra itin išmintinga – tyrimus atlieka ir nepilotuojamos misijos. Kaip ir septintojo dešimtmečio Mėnulio programos atveju, čia gali būti svarbus tik prestižas.

Nepaisant šiuolaikinės televizijos posūkio „tikroviškos fantastikos“ pusėn, kartkartėmis scenaristai vis sugrįžta prie Marso kolonizavimo idėjos.

Pavyzdžiui, seriale „The Expanse“, 2015–2021, Marse gyvena milijonai žmonių – jo siužetas, iš esmės populiarina „atsarginės planetos“ idėją tam atvejui, kuomet gyvenimas Žemėje taps nepakenčiamu. Šiame pasaulyje Marsas gavo nepriklausomybę, o Žemę ir Mėnulį valdo JTO. Tiesa, tam, kad žiūrovai patikėtų pasaka, serialo veiksmas vyksta tolimoje ateityje – norint patikrinti serialo kūrėjų prognozių išsipildymą, teks laukti šimtus metų.


republic.ru

* Video įdėtas vertėjo iniciatyva.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(0)
42(0)
41(0)
28(0)
16(0)
11(0)
Savaitės
64(0)
52(0)
51(0)
Mėnesio
151(37)
117(14)
104(8)
97(7)