Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Pavyko identifikuoti pirmąjį „mirtiniausios visų laikų ekspedicijos“ narį - šiai ekspedicijai buvo lemta tapti mirtiniausia ekspedicija istorijoje

2021-05-08 (0) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (110)
    Share

1845 m. liepos 9 d. jūrinės ekspedicijos į Arktį metu inžinierius Johnas Gregory iš tarpinės kelionės stotelės Grenlandijoje parašė laišką savo žmonai Hannah. Tai buvo paskutinis kartas, kai jo šeima ką nors išgirdo iš jo – nes vyras kartu su 128 kitais ekspedicijos nariai žuvo jų laivams įstrigus Arkties lede. Dabar, naudodamiesi jo palikuonių DNR, tyrėjai identifikavo vyro palaikus – pirmojo iš nelemtosios ekspedicijos – ir kūną susiejo su konkrečiu vardu.

1845 m. gegužę 129 pareigūnai ir įgula, vadovaujami sero Johno Franklino, iš Anglijos išplaukė dviem laivais – „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ – tyrinėti Šiaurės vakarų perėją, Kanados Arktyje jungiančią Atlanto ir Ramųjį vandenynus.

Šiai poliarinei ekspedicijai buvo lemta tapti mirtiniausia ekspedicija istorijoje, rašo portalas „Live Science“.

Nelaimė įvyko, kai 1846 m. rugsėjį laivai įstrigo Kanados Arktyje, prie Karaliaus Williamo salos. Dalis įgulos narių mirė įstrigusiuose laivuose. Tačiau 105 įgulos nariai išgyveno misdami buvusiomis atsargomis – ir galiausiai nusprendė laivą palikti, sakoma Vaterlo universiteto pranešime.

Paskutinis žinomas pranešimas buvo trumpas užrašas 1848 m. balandžio 25 d., kuris vėliau buvo rastas akmenų šūsnyje saloje netoli laivų. Jame buvo paskelbtas tyrinėtojų ketinimas apleisti laivus ir persikelti į pietus, link prekybos stoties žemyne. Deja, ekspedicijos dalyviams tai nepavyko – visi žuvo dar ne per toliausiai nuėję nuo laivų.

Nuo šios nelaimės laikų archeologai aptiko apylinkėse dešimtis išsibarsčiusių tyrinėtojų palaikų, daugiausia jų – Karaliaus Viljamo saloje. Nors istorikai žinojo laive buvusių asmenų pavardes, nė vieni iš griaučių nebuvo identifikuoti. Iki šiol mokslininkams pavyko išgauti DNR iš 27 ekspedicijos narių kaulų.

 

Naujame tyrime mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad DNR, paimta iš vieno iš trejų palaikų, rastų Erebuso įlankoje pietvakarinėje Karaliaus Viljamo salos pakrantėje, priklauso inžinieriui Johnui Gregory, kuris plaukė laive „HMS Erebus“.

DNR palyginimui buvo paimta iš vieno dar gyvų inžinieriaus palikuonių, proproproanūkio, gyvenančio Port Elizabete, Pietų Afrikoje – ir turinčio Jonathano Gregory vardą.

Asmens identifikavimas daro J.Gregory istoriją aiškesnę už visas kitas: jis trejus metus išgyveno ledų surakintame laive ir mirė maždaug už 75 kilometrų į pietus Erebuso įlankoje, bandydamas išsigelbėti.

„Tai, kad Johno Gregory palaikai yra pirmieji, atpažinti atliekant genetinę analizę, yra neįtikėtina diena mūsų šeimai – o taip pat visiems tiems, kurie domisi nelemta Franklino ekspedicija, – teigia J.Gregory proproproanūkis. – Visa Gregory šeima yra be galo dėkinga visai tyrimų grupei už atsidavimą ir sunkų darbą, kuris yra toks svarbus atskleidžiant tiek ilgai laike įstrigusius istorijos fragmentus“.

 

Mokslininkai savo ruožtu buvo dėkingi J.Gregory šeimai už DNR mėginių pateikimą ir pasidalijimą savo šeimos istorija, pranešime teigė tyrimo bendraautorius, Vaterlo universiteto antropologijos profesorius Douglasas Stentonas. „Norėtume paskatinti kitus Franklino ekspedicijos narių palikuonis kreiptis į mūsų komandą ir sužinoti, ar jų DNR pavyks panaudoti kitų 26 asmenų identifikavimui“.

Tyrimo rezultatai balandžio 28 d. buvo paskelbti moksliniame žurnale „Polar Record“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(17)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(0)
31(6)
31(1)
23(4)
17(3)
15(0)
15(0)
13(0)
13(0)
Savaitės
77(3)
70(0)
69(1)
62(0)
60(0)
Mėnesio
232(8)
111(3)
108(12)
106(26)
105(0)