Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Sniegas dykumoje: narkotikų kelias per Sacharą

2009-10-17 (12) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (7252)
    Share

Skaitytojų dėmesiui pateikiame reportažą apie vieną mįslingiausių kokaino iš Pietų Amerikos kontrabandos maršrutų, vedančių per didžiausią Afrikos dykumą – nuo Atlanto vandenyno skalaujamos Vakarų Afrikos pakrantės iki Egipto. Ten narkotikų mafija paslepia baltus miltelius konteineriuose ir išplukdo juos į Rytų Europą.

Pirmasis žmogus, papasakojęs apie kokainistus Sacharoje, buvo Malio miesto Gao gyventojas. „Prie šulinio dykumoje šiandien gali sutikti jaunų koksininkų“, – sako vyras, praleidžiantis Sacharoje daug laiko, todėl norintis likti neįvardytas.

Kalbėdamas apie koksininkus, malietis turi galvoje ne kokius nors paprastus narkomanus, o tuos vairuotojus ir ginkluotus jaunuolius, kurie per Sacharą – iš Vakarų į Rytus, nuo Mauritanijos iki Egipto – gabena „sniegą“, baltus miltelius iš Pietų Amerikos. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) pranešimuose skelbiama, jog kokaino mafija savo pagalbininkams Afrikoje atsilygina kokainu. Dalis jo suvartojama vietoje, o likusioji per kurjerį pasiekia Europą – pavyzdžiui, iš Malio sostinės Bamako oro uosto.

Benzinas, cigaretės, ginklai ir narkotikai

Gao miestas yra įsikūręs Sacharos pakraštyje, Nigerio pakrantėje. Mieste staiga atsirado brangių automobilių, pridygo didelių namų, tęsia informantas. Pasak jo, panašūs dalykai dedasi ir Kidalyje, nedidelėje vietovėje šalies šiaurės rytuose, Sacharos viduryje.

„Šiose apylinkėse beveik nesilanko turistai, o ir kontrabanda Europoje pavogtais automobiliais apmirė. Taigi iš kur visi šie turtai? – klausia vyras, ir nieko nelaukęs pats pateikia atsakymą: Šie pinigai yra iš prekybos narkotikais, žmonių grobimo ir nelegalų iš Afrikos gabenimo per dykumą.“

Kita scena – maždaug už 700 kilometrų į šiaurės rytus plytinčioje Alžyro Sacharoje. Ten 160 kilometrų per valandą greičiu per smėlį, palikdamas už savęs ilgą dulkių šleifą, lekia sunkvežimis. Prie vairo sėdi džinsais mūvintis targi (savivardžio „tuaregai“ vienaskaita), ant galvos juodas turbanas. Kad išvengtų duobių ir aplink gulinčių uolų atplaišų arba spėtų laiku pristabdyti, jis įdėmiai seka mirguliuojančiame ore sunkiai įžiūrimas vėžes.

Šalimais sėdi Ibrahimas, saugodamasis, kad krestelėjus galva nesitrenktų į kabinos stogą, jis laikosi tvirtai įsikibęs abiem rankomis. Ibrahimas yra abiejų kontrabandininkų viršininkas, šią dykumą jis pažįsta taip gerai kaip savo paties kišenę. Jo pavardės minėti nevalia, nes Ibrahimas priklauso vienai plačiai žinomai tuaregų šeimai. Tojotą Ibrahimas pasiskolino iš vieno Alžyro narkotikų tinklo. Tai šį tą sako apie jaunojo targi ryšius.

Pats Ibrahimas neišduoda, kokia kontrabanda užsiima. Valstybės sienos Sacharoje pralaidžios kaip reta, tad iš nelegalios prekybos degalais, cigaretėmis, ginklais ir narkotikais galima uždirbti daug pinigų. Antai Juodosios Afrikos valstybėse Malyje ir Nigeryje benzinas kainuoja dešimt kartų brangiau nei kiek toliau į šiaurę – Alžyre arba Libijoje.

Narkotikų mafijos skiriamasis ženklas – nauji pikapai

Ibrahimo išsinuomoto automobilio vidus kai kur dar aptrauktas plėvele. Narkotikų mafiją nuo įprastų benzino bei cigarečių kontrabandininkų Sacharoje galima atskirti pagal važinėjimą naujais pikapais. Narkotikai – hašišas iš Maroko ir kokainas iš Pietų Amerikos – turi būti pergabenami kiek įmanoma greičiau. 3200 km ilgio kelionėje lėktuvu nuo Mauritanijos sienos iki Egipto kokaino konvojaus kartais sugaišta ištisą savaitę.

Be to, gabendami narkotikus ne oro linijomis, o savo greitais automobiliais, kontrabandininkai mėgina išvengti patruliuojančių saugumo pajėgų. Dažniausiai sunkiai prikrautos kariuomenės arba banditų transporto priemonės lieka bejėgės prieš galingus tojotų benzininius variklius. Be to, vertingą krovinį lydi ginkluotas eskortas.

Alžyro valdžia žino apie kontrabandininkų potraukį pajėgiems benzininiams varikliams, todėl užsipildyti benzino baką Pietų Alžyre įmanoma tik turint specialų leidimą. Tad, kol užpildė dvi automobilyje įtaisytas dideles cisternas, Ibrahimui teko ne kartą važiuoti į degalinę. Grįžęs namo jis perpylė benziną į kitas talpas. Netgi lėkdamas 160 kilometrų per valandą greičiu, Ibrahimas norėtų dar greitesnio automobilio.

Jis svarsto apie tojotos modelį, kuris Sacharoje žinomas „huit-huit“ vardu; vietoje įprastų šešių cilindrų šis modelis turi aštuonis. Tokios galingos transporto priemonės, per valandą įveikiančios 220 kilometrų, būdingos kokaino mafijai. Pasak vieno prekybininko, geriausiai besiorientuojančio trikampyje tarp Alžyro, Malio ir Nigerio, po dviejų, daugiausia trijų reisų skersai Sacharą šie automobiliai daugiau nebenaudojami kontrabandai gabenti. Važiuojant jais daugiau kartų, būtų rizikuojama patekti į avariją, o lekiant tokiais dideliais greičiais, jos būtų pavojingos vairuotojams ir kroviniui.

Trumpa šneka

Verslininkas, taip pat targi, pasakoja, jog vieną kartą jis lydėjęs konvojų kelionėje nuo Mauritanijos iki Egipto sienos. Jis linkęs nutylėti, kokios tai buvo prekės, tačiau leidžia suprasti, jog daug žino apie narkotikų mafiją. „Yra du marokietiško hašišo tinklai ir vienas kokaino tinklas. Pastarajam vadovauja toks Mohammedas Mahmoudas.“

Jo teigimu, kokaino gabentojai yra kur kas geriau organizuoti negu hašišo kontrabandininkai. Vienas sunkvežimis transportuoja po maždaug 500 kilogramų hašišo, tuo tarpu gabenančiame kokainą yra apie 250 kilogramų. „Kokaino kontrabandininkai labai pavojingi visiems, kurie pasipainioja jų kelyje. Su jais trumpa šneka.“

Verslininkas išskleidžia ant kavos stalelio didelį „Michelin“ žemėlapį. Sacharos vakaruose jis pirštu rodo Mauritanijos, Alžyro ir Malio trikampį. „Maroke pagamintas hašišas gabenamas per Šešo ergą, tuo tarpu kokainas iš Mauritanijos patenka į Malį. Abu šie kontrabandos maršrutai susikerta ties al-Khalil į pietus nuo Alžyro pasienio miesto Bordj Mokhtar. Ten užsipilama degalų iš Alžyro.“

Informantų teigimu, ginkluoti eskortai susideda daugiausia iš erguibų genties narių. Ši grupė yra gausiausia iš visų, kurios gyvena Sacharoje – daugiausia marokiškojoje Vakarų Sacharoje, taip pat Alžyre, Mauritanijoje bei Malyje.

Kitų nepriklausomų šaltinių teigimu, Mauritanijos vyriausybė yra sudariusi su kokaino mafija šalies šiaurėje tam tikrą sutartį: saugumo pajėgos esą tol toleruoja narkotikų kontrabandininkus, kol šie laikosi nuošalyje nuo šalies šiaurės rytuose veikiančių „Al-Qaïda aux pays du Maghreb islamique“ (Aqmi) teroristų. Kariuomenė ir atvykėliai iš Vakarų nuolat tampa kruvinų Aqmi rengiamų išpuolių Mauritanijoje aukomis. Didžiausią dalį savo slaptaviečių teroristai yra įsirengę Maliui priklausančioje Sacharos dalyje.

Minėtasis verslininkas palaiko gerus ryšius su viena arabų gentimi, gyvenančia senosios Taoudenni druskų kasyklos apylinkėse ir teikiančia prieglobstį Aqmi. Vyro manymu, tai leidžia teigti, jog Aqmi – priešingai nei kai kurie regione veikiantys tuaregų plėšikai – neprisideda prie kokaino kontrabandos. „Kokainą iki pat Nigeryje esančio Adrar Bous pristato erguibai, – tęsia verslininkas.

Ten narkotikus perima tuaregai. Adrar Bous yra nedidelis kalnynas, esantis tuaregų plėšikų judėjimo „Nigériens pour la Justine“ (MNJ) įtakos zonoje. Vis dėlto prekybininkas mano, jog į kontrabandą yra įsipainioję tik žemiausi MNJ sluoksniai. Vėliau tuaregai lydi kokainą į rytus, per Tenerės dykumą. Kažkur pasienyje tarp Nigerio ir Čado krovinį perima tūbų nomadai. Tūbai gyvena ne tik Čado šiaurėje, bet ir Libijos pietuose. Informantas toliau pasakoja, esą šis maršrutas tęsiasi šiauriau Čado Tibesčio kalnyno ir piečiau Libijos Kufros oazės Egipto link. Jam pačiam vykstant šiuo kontrabandos keliu konvojų degalais esą aprūpino vienas Libijos kariuomenės vadas.

Racionalūs aplinkkeliai

Hašišas iš Maroko pasiekia Egiptą per Sacharą jau seniai, tuo tarpu kokaino kontrabanda yra palyginti naujas reiškinys. Kaip viskas, kas vyksta dykumoje, taip ir ši slapta prekyba neaplenkė Alžyre, Malyje ir Nigeryje gyvenančių tuaregų. Tarp jų sklando beprotiški gandai, kur galiausiai nukeliauja šie narkotikai.

Kai kurie tiki, jog kokainas skirtas Izraeliui. Kiti tikina, jog Izraelio žvalgybos tarnyba „Mossad“ ir CŽV siekia tokiu būdu pakirsti ir destabilizuoti Persijos įlankos valstybes. Vakarų narkotikų ekspertas pateikia kitokį paaiškinimą: „Egipte kokainas paslepiamas konteineriuose ir plukdomas į Rytų Europą.“

Retas Europos pasienio tarnautojas įtartų, jog krovinyje, atkeliavusiame iš Aleksandrijos arba Port Saido, įvežamas kokainas iš Pietų Amerikos. Būtent dėl šios priežasties narkotikų mafija ryžtasi milžiniškam aplinkkeliui per Sacharą. Tiesioginis maršrutas iš Lotynų Amerikos į Europą yra pernelyg rizikingas. Kaip tik todėl mafija gabena baltuosius miltelius jūra arba oro linijomis pirmiausia į Vakarų Afriką. Anksčiau jūra arba per Maroką Ispaniją iš čia pasiekdavo nemaža dalis narkotikų, tačiau ilgainiui dėl imigrantų iš Afrikos antplūdžio ir jo nulemtų saugos priemonių šis maršrutas užsivėrė. Todėl kokainas šiandien ieško aplinkkelių per tokias Šiaurės Afrikos valstybes kaip Egiptas, Alžyras ir Libija.

Vis dėlto politiniai pokyčiai kaip pučas Gvinėjoje, vienoje naujųjų Vakarų Afrikos „narko-valstybių, arba opozicijos pergalė per Ganos prezidento rinkimus, regis, metė iššūkį kokaino mafijai Vakarų Afrikoje. Priverstas Gvinėjos pučistų, mirusio diktatoriaus Lansanos Conté sūnus prieš televizijos kameras prisipažino bendradarbiavęs su narkotikų mafija. Taip pat ir Conté svainis patvirtino gavęs iš Kolumbijos mafijos stambių pinigų sumų. O Ganoje, kur valdant prezidentui Kufuorui grėsmingai išaugo „kokaino baronų“ įtaka, naujasis valstybės vadovas Atta-Millsas pavedė išvalyti policijos pajėgas. Šios esą vis dažniau bendradarbiavusios su narkotikų mafija.

Antonio Mazzitelli iš UNODC Senegalo sostinėje Dakare mano, jog pastangos kovojant su narkotikų mafija bent jau kai kuriose Vakarų Afrikos valstijose pamažu atsipirko. Galimas daiktas, jog politinių permainų akivaizdoje narkotikų mafija nusprendė kurį laiką palūkėti. Tai gali būti priežastis, dėl kurios pastaruoju metu smarkiai sumažėjo Vakarų Afrikoje konfiskuoto kokaino kiekiai. UNODC vertinimu, per Vakarų Afriką į Vakarų Europą patekusio kokaino didmeninės prekybos apyvarta 2007 metais siekė nuo mažiausiai vieno iki beveik dviejų milijardų dolerių. Tačiau dėl augančių kokaino kainų narkomafija neutrukus gali bandyti įvairinti savo kontrabandos maršrutus per Afriką. Juo labiau kad ekonominė paskata vietiniams tinklams yra stulbinamai didelė: visiškai naują maždaug 30 000 eurų vertės pikapą vietinis verslininkas gali išnuomoti kokaino mafijai už apytikriai 150 000 eurų – vienintelei kelionei nuo Mauritanijos iki Egipto.

Pagal Kurt Pelda straipsnį 2009 m. rugpjūčio 13 d. Šveicarijos dienraštyje „Neue Zürcher Zeitung“ parengė Dangė Vitkienė

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (12)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Dangė Vitkienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(2)
40(0)
39(1)
31(3)
30(1)
23(0)
22(1)
21(3)
21(2)
14(0)
Savaitės
94(1)
81(1)
79(3)
71(5)
Mėnesio
145(25)
125(17)
104(13)
89(0)