Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Kaip mes gyvename

Dabartinio pasaulio paauglės: nykstančios senosios tradicijos ir nevaldoma naujoji laisvė

2008-09-24 (27) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (6600)
    Share

Jūs to jau savęs klausėte (nebent esate paauglys vaikinas), galbūt net prieš kelias dienas: ar kažkas negerai su paauglėmis merginomis? Kalbant konkrečiau, ar jos tampa pernelyg seksualios? Vargiai praeina savaitė be naujienomis apie kitą garsią besilaukiančią ar savo apatinius demonstruojančią paauglę mus apakinančios žinutės spaudoje. 15 metų Miley Cyrus pusnuogė! 16 metų Jamie Lynn Spears nėščia! Būrys vaikų besilaukiančių aukštosios mokyklos mokinių Masačiūsetse! Tai epidemija!

Šiai nuomonei įsitvirtinus, sunku jos atsikratyti, ir tai, kad prezidento rinkimų kampanijoje matoma besilaukianti septyniolikmetė, reiškia, kad diskusijos apie paauglių seksualumą tik dar labiau kaista.

Rodos, mergaitiško seksualumo pilna visur: televizijos laidose ir filmuose, reklamose, paauglių žurnaluose ir visame internete. Labiausiai neramina tai, kad, atrodo, jis kyla iš pačių merginų: iš to, kaip jos rengiasi, kaip rašo telefono žinutes, kaip jos save pristato Facebook ir – o varge, – ką jos išdarinėja vakarėliuose.

Sklinda gandai, istorijos, kurių anekdotiniai įrodymai, žinomi mokyklų socialiniams darbuotojams, vaikų psichologams ir motinoms, nacionaliniu mastu kaupiasi tarsi neplautų skalbinių krūva. Jie rodytų, kad paauglių merginų požiūris į seksą –ypač į Starr ataskaitoje (nepriklausomo prokuroro Kenneth Starr, paskirto tirti JAV prezidento Bill Clinton sekso skandalą, ataskaita) aprašyto tipo seksą – tampa labai liberalus. Atrodo, užteko vienos kartos, kad merginų dėmesys nuo žaislinių „Easy-Bake“ orkaičių pereitų link „lengvos“ moralės.

Per pastaruosius keturis mėnesius pasirodė keturios svarios šia tema parašytos knygos tokiais pavadinimais kaip „Užkibo: Naujas mokslas apie tai, kaip atsitiktinis seksas veikia mūsų vaikus“ (Hooked: New Science on How Casual Sex Is Affecting Our Children) ir „Tokia seksuali taip greitai“ (So Sexy So Soon). Daugumos šių veikalų pagrindinė mintis panaši: jaunos merginos yra seksualiai pasileidusios, nes jos mėgdžioja elgesį, kokį mato per televiziją ar apie kokį skaito žurnaluose. Ir lyg tyčia žiniasklaidoje pasirodo naujas serialas „90210“ (Beverly Hills, 90210 tęsinys) su oralinio sekso scena pirmojoje serijoje; „Gandų mergina“ (Gossip Girl – paauglių TV serialas) sugrįžta, reklamuojama kaip ŠOKIRUOJANČIAI NEDERAMA..., o jūsų dukra pradeda dainuoti tą neraminančiai dviprasmišką dainą apie ledinuko laižymą.

Tačiau galbūt dar turėtume pagalvoti prieš iš naujo įvesdami skaistybės diržą. Yra daug priežasčių nerimauti dėl paauglių merginų, per anksti pradedančių lytinius santykius, – nuo rimto pavojaus sveikatai, tikimybės, kad jos jų siekia dėl netinkamų priežasčių, iki poveikio, kurį jie gali turėti sugebėjimui palaikyti normalius santykius ateityje. Bet ar mes nerimaujame dėl sekso, ar dėl seksualumo? Ar dėl to, ką jos daro, ar kaip jos atrodo? Ir galiausiai kieno tai problema?

Argi taip nebuvo visada?

Praeitais metais vidurinės mokyklos psichologė Julia Taylor iš Šiaurės Karolinos kalbėjosi su savo šeštokais ir tai ją privertė susirūpinti. „Daugelis jų žiūrėdavo „The O.C.“ (amerikiečių serialas apie paauglių problemas, rodytas 2003- 2007 m.), – sako ji. – „Iš ten aš tik prisimenu daugybę sekso partnerių, kokaino vartojimą, o galiausiai jie geria, vairuoja, padeginėja, bet viskas gerai! Niekada nebūna jokių pasekmių.“ J. Taylor žiniasklaidą supranta geriau nei daugelis. Jos sesuo Mary yra prodiuserė, dirbusi su tokiomis MTV laidomis kaip „Mano saldusis 16-asis gimtadienis“ (My Super Sweet 16 – realybės šou apie turtingų paauglių pasiruošimą gimtadieniams ir jų šventimą) ir „Spring Break“ (realybės šou, kuriame renkami seksualiausi, gražiausi atlikėjai ir naujos žvaigždės). „Aš juos gadinu, o ji juos taiso“, – juokaudama sako Mary. Bet Mary taip pat teigia, kad jei niekas nežiūrėtų laidų ar nepirktų produktų, kurie yra per jas reklamuojami, jos nebūtų sėkmingos. „Mes daugiau nebesame „Namelis prerijose“ [iki 1983 m. ėjęs TV serialas apie XIX a. Pietų Dakotoje gyvenančią šeimą], – sako ji. – „Pasaulis dabar kitoks. Jei tėvai pasakytų „Tau negalima to žiūrėti“ ir reitingai kristų, galbūt mes kažką keistume.“

Visuomenės požiūriui į jaunas moteris visada buvo būdingas šitas Taylor seserų dvilypumas. Kaip bifšteksų restorano šeimininkai, norintys užauginti vegetarus, mes idealizuojame jaunystę ir seksualumą, bet pykstame, jei mūsų jaunimas nori būti seksualus. Neseniai reikalus komplikavo tai, kad merginos – tiesiogine prasme – ėmė greičiau augti. Jų kūnas fiziškai greičiau subręsta – dažnai anksčiau, nei jos pasirengusios susitvarkyti su drauge iškylančiais seksualumo klausimais. Pasak Šiaurės Karolinos universiteto Chapel Hill žurnalistikos profesorės Jane Brown, „merginos nuo dvylikos iki keturiolikos, kurioms anksčiau prasideda lytinis brendimas, labiau domisi seksualiniu turiniu spaudoje“. J. Brown tyrimai parodė, kad tos paauglės, kurios „vartojo“ seksualinio turinio gausią žiniasklaidą, buvo daugiau nei dvigubai linkusios turėti seksualinių santykių nesulaukusios 16 m., lyginant su kitomis.

Ir vis dėlto: dėl paaugliams mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir per televiziją prieinamų pornografinių įvaizdžių per pastaruosius penkiolika metų lytiniai santykiai tarp jaunų paauglių turėjo smarkiai paplisti, bet duomenys nebūtinai tai patvirtina. Nepaisant nedidelio paauglių nėštumų skaičiaus padidėjimo 2006 m., nuo 1991 m. rodiklis vis mažėjo. Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, kitas rodiklis – lytinių ligų paplitimas – yra gąsdinančiai didelis: beveik kas ketvirta mergina nuo 14 iki 19 m. amžiaus ir beveik kas antra afroamerikietė mergina yra užsikrėtusi. Bet šiemet studija buvo atliekama pirmąkart ir joje 14-16 m. merginos neatskiriamos nuo 17-19 m., taigi sunku pasakyti, kuria kryptimi juda ši tendencija.

Kiti tyrimai rodo, kad merginos, nors ir nėra visiškai tyros, nesielgia taip, kaip mus verstų tikėti žiniasklaidos reportažai apie „pakabinimo“ kultūrą. Pasak Guttmacher instituto, trečdalis apklaustų paauglių nuo 15 iki 17 m. amžiaus yra išbandžiusios oralinį seksą ir dauguma jų nebuvo skaisčios. Iš paauglių nuo 15 iki 19 m. amžiaus, kurios turėjo tik oralinio sekso patirties, du trečdaliai sakė turėjusios tik vieną partnerį. Daug žmonių nori, kad jų dukros palauktų, kol susituoks, prieš tuo užsiimdamos. Bet, jei tai nepavyksta, daugelis tėvų labiau norėtų, kad jų dukros pirmą kartą turėtų seksualinių santykių su žmogumi, kurį myli. Ir tyrimai rodytų, kad galbūt tai jos ir daro.

Lašas po lašo

Būtų naivu tikėti, kad medijos vaikams ir paaugliams nedaro jokio poveikio. Bet tai daug sudėtingiau nei „Tracey mato, Tracey daro“. Po nėštumų pagausėjimo Gloucester vidurinėje mokykloje kai kurie ekspertai prašneko apie „Juno“ poveikį – merginos pastoja kopijuodamos filmo heroję. Vietos paauglės pasišaipė iš šios idėjos. „Besilaukiančios įžymybės nėra taip jau svarbu“, – sako (nesilaukianti) Gloucester vidurinės mokyklos abiturientė 16 metų Ashley Hill. – „Dauguma paauglių nėra kvailiai. Jie gali atskirti faktą nuo fikcijos.“ Studijos jos teiginį patvirtina: paaugliai yra mažiau veikiami suaugusius sužadinančių žiniasklaidos skandalų, tokių, kuriuos sukelia pranešimai apie įžymybės nėštumą ar pusnuogę žvaigždę paauglę. Bet kai dauguma žiniasklaidos priemonių teigia tą patį, poveikis gali būti didžiulis. „Mes tai vadiname ‚lašas po lašo‘ vs. ‚liūties‘ efektu“, – sako J. Brown.

Kai kurios įžvalgos apie tai, kaip žiniasklaidos įvaizdžiai veikia elgesį, yra iš 2004 m. Harvardo studijos apie tai, kaip Vakarų Fidžį pasiekė televizija. Labiausiai pastebimas pokytis buvo tai, kad Fidžio moterys tapo nepatenkintos savo kūnu ir ėmė stengtis numesti svorio. Jos nebūtinai norėjo būti kaip europietės; jos tiesiog norėjo atrodyti kaip jos. Ar gali būti, kad situacija su mergaitėmis yra tokia pati? Jos nenori būti kaip „Gandų merginos“ herojės (tik 16 proc. šio serialo žiūrovų yra paauglės) ar „Būsimas Amerikos topmodelis“ (America‘s Next Top Model); jos tik nori atrodyti kaip jos, išbandyti tokią tapatybę. „Devynerių metų mergaitės nelaiko seksualaus apsirengimo seksualiu“, – sako viena iš 2007 m. Amerikos psichologų asociacijos (APA) ataskaitos apie paauglių seksualumą autorių Deborah Tolman. – „Jos tiesiog dėvi drabužius manydamos, kad atrodyti vyresne yra „kieta“. Mokyklinio amžiaus merginos nori dėvėti kelnaites su juostele dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jų mamos norėjo dėvėti vašeliu nertus bikinius: kad galėtų nervinti tėvus.

Tikrosios bėdos kyla tada, kai medijos vieningai tvirtina, kad „karštumas“ yra vienintelė tapatybė, kurią verta išbandyti. Ir kai garbina fizinį jaunų moterų patrauklumą, nepaaiškindamos, kaip juo atsakingai naudotis. Kai apibrėžia patrauklumą taip siaurai, kad daugelis merginų jaučia, jog norėdamos būti patrauklios, jos turi sustiprinti skleidžiamus seksualinius signalus. Viena iš praeitų metų APA tyrimų grupės padarytų akivaizdžių išvadų yra ta, kad ankstyvas seksualumo akcentavimas stabdo merginų vystymąsi kitose srityse. „Jei vaikams siekiant save apibūdinti, pakiši idėją, kad seksualumas yra pats svarbiausias dalykas, tai jie mes kitus dalykus“, – sako paauglių seksualumo klausimuose besispecializuojanti psichologė Sharon Maxwell.

Jei merginos bijo nesančios pakankamai „karštos“, garantuotas būdas tai įveikti yra susirasti vaikiną, su kuriuo gali permiegoti. „Jos pasąmoningai ieško meilės“, – sako kita Gloucester paauglė Amanda Ireland. – „Jos mano: jei turėsiu vaiką, būsiu kažkas. Tai suteikia joms tapatybę“. Kodėl A. Ireland tuo tikra? Būdama 15 metų ji pagimdė dukrą Haley, kuriai dabar treji.

Mokantis iš Lolitos

Paauglių, medijų ir sekso sąveika yra sudėtinga. Kaip A. Ireland įžvalgiai pastebi, tai, kaip mergina mato save, yra svarbiau nei tai, ką ji mato žurnaluose. Bet štai kur šuo pakastas: tai, ką jai pateikia medijos, veikia savęs įsivaizdavimą, ypač tai, kas susiję su jos kūnu. Kai kurie ekspertai rekomenduoja žiniasklaidos raštingumo pamokas vaikams, pradedant nuo darželinukų. „Vaikai turi išmokti analizuoti ir suprasti prasismelkiantį savo aplinkos aspektą“, – sako „Lolitos poveikio“ (The Lolita Effect) autorė Gigi Durham, – „taip, kaip jie išmoksta suprasti metų laikus ar Niutono judėjimo dėsnius“.

Priešingai nei sakytų sveikas protas, G. Durham taip pat siūlo, kad vaikui būtų prieinama dar daugiau žiniasklaidos priemonių. Bet tinklapiai, kuriuos ji rekomenduoja, yra tokie kaip www.girlsinc.org, kurie nėra simbiotiniais ryšiais susiję su žmonėmis, kurie nori kažką parduoti. Ir ji mano, kad reiktų skatinti merginas kurti savo pačių žiniasklaidos priemones – ne tik kaip atkirtį, bet ir bandant suprasti, kaip jos veikia.

Kadangi džino atgal į butelį nesukiši, su mergaitėmis taip pat reikia tiesiai kalbėti apie tai, ką daryti su jas supančia patrauklumo visuomene. „Lyg būtumėme joms davę mašinos raktus“, – sako psichologė S. Maxwell, – „bet nebūtume jų išmokę vairuoti“. APA tyrimų grupė primygtinai siūlo tirti, kaip merginas veikia lygiai kaip jos atrodančių, seksualumo ikonomis paskelbtų žmonių matymas, taip pat ir kaip „rasti efektyvius, kultūriškai patikimus apsaugos veiksnius“. Vertimas: atrasti kažką nekvailo, kas siųstų priešingą žinią. Labai populiari Stephenie Meyer „Saulėlydžio“ (Twilight) knygų serija galėtų būti vienas pavyzdžių.

Kaip teigia gydytojai ir akademikai, svarbiausia, kad suaugusieji pasižiūrėtų į save. „Yra kita pusė, apie kurią nekalbame“, – sako D. Tolman, – „tai atsakomybė tų žmonių, kurie reaguoja į šias jaunas merginas“. Kai mergaitės mato M. Cyrus nuotrauką nuoga nugara ir sutaršytais plaukais, jos nemano, kad ji ką tik užsiėmė seksu. Tai suaugusiųjų interpretacija. M. Cyrus yra ne kartą pareiškusi, kad tikisi likti skaisti iki vestuvių. „Tai labai keistas požiūris“, – sako G. Durham, – „kai mes norim, kad [merginos kaip Britney Spears ir Cyrus] būtų erotiškos, o tada pakeičiame nuomonę ir jas iškart pasmerkiame“.

Galbūt mes taip lengvai patikime paauglių sekso epidemija ir kitais panašiais teiginiais, nes tai jaudina mus, suaugusiuosius. Per praeitą dešimtmetį labai išaugo areštų dėl vaikų pornografijos skaičius. Ją vartoja ne paaugliai. Ir daugiausiai ne paaugliai mėgaujasi vojaristiniu potraukiu žvaigždutėms ar naudoja jaunus žmones tam, kad parduotų tam tikrus produktus ar laimėtų balsų. Tai mes. Prieš 50 metų JAV buvo išleista „Lolita“. Jos vardas dažnai naudojamas apibūdinti dabartines paaugles. Bet žmonės pamiršta, kad V. Nabokovo knygoje Lolita buvo auka.

Parengta pagal Time

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(5)
Komentarai (27)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
81(1)
31(6)
28(7)
28(0)
26(1)
25(8)
15(5)
14(0)
14(0)
11(0)
Savaitės
102(0)
69(2)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
142(12)
138(22)