Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonių pasaulis » Knygos

Išleista visuotinė lietuvių enciklopedija, rengiama skaitmeninė leidinio versija

2014-09-24 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (842)
    Share

2014 m. liepos mėn. skaitančią visuomenę pasiekė Visuotinės lietuvių enciklopedijos paskutinis 25 tomas. Enciklopedijos išleidimas yra svarbus tautos ir valstybės gyvenimo faktas. Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomuose, kurių kiekvienas sudaro apie 800 puslapių, yra apie 121,8 tūkst. straipsnių, 25 tūkst. iliustracijų, virš 650 žemėlapių, apie 25 tūkst. biografinių straipsnių.

VLE taikomuoju mokslo požiūriu ypač svarbi ir dėl to, kad nustatė ir suvienodino įvairių mokslo bei gyvenimo sričių lietuviškąją terminiją, geografinių vietovardžių vartoseną, lietuvino suslavintus vietovardžius bei praeities asmenybių pavardes. Jau dabar šią enciklopediją turi daugelis šalies bibliotekų, mokyklų, valstybinės ir visuomeninės įstaigos.

2014 rugsėjo 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos baigiamasis posėdis. Pradėdamas posėdį, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas prisiminė, kad idėja leisti Visuotinę lietuvių enciklopediją gimė 1997 metais, o pirmas tomas išleistas 2001. Leidinio sumanymo ir vykdymo iniciatoriai – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras ir Lietuvos Mokslų akademija, jų bendrai suformuota Mokslinė redakcinė taryba, kuri nustatė pagrindines leidinio rengimo gaires, aprobavo Generalinio vardyno sudarymo principus, apsvarstė ir pritarė redagavimo metodikai. Generalinis vardynas susidėjo iš 57 dalykinių vardynų, atitinkančių Europos mokslo sričių ir krypčių klasifikaciją. Mokslinės redakcinės tarybos nariai kartu su įvairių mokslo, kultūros ir visuomeninio gyvenimo sričių specialistais aktyviai dalyvavo, rengdami vardyną, konsultavo mokslinių redakcijų vedėjus ir redaktorius savo srities dalykinių straipsnių rengimo klausimais. Enciklopedijos straipsnius rašė daug iškilių Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės atstovų, tautos kūrybinis žiedas – iš viso 2957 autoriai, apie 1190 recenzentų. Geranoriškai prie Enciklopedijos straipsnių rengimo prisidėjo šalies aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, draugijų ir organizacijų, kultūros institucijų aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus pavaduotoja Ona Pečiulienė pabrėžė, kad išskirtinai išleistos enciklopedijos vertės bruožai yra:

  • daugelis dalykų, kurių iki šiol reikėdavo ieškoti užsienio šaltiniuose, pirmą kartą nuosekliai, sistemingai aprašyti lietuvių kalba;
  • naujos interpretacijos, šiuolaikinės traktuotės, originalūs tekstai yra kitas svarbus enciklopedijos reikšmingumo požymis. Visa sovietinė okupacija, komunistinis ir pokomunistinis laikotarpis Europoje pateikiamas nauju žvilgsniu. Noriu ypač pabrėžti „visas laikotarpis“, nes atskiri momentai yra aprašyti ir kituose šaltiniuose šaltinių, bet nebuvo tokios nuoseklios visuomeninės raidos apžvalgos;
  • trečias itin svarbus momentas – lituanistika. Vienoje vietoje sukaupti duomenys apima ir Nepriklausomos Lietuvos, ir sovietmečio patirtį. Ypač naudingi originalūs Lietuvos žemėlapiai (juose pirmą kartą pažymėtos Lietuvos partizanų žūties vietos);
  • Šiais interneto įsigalėjimo laikais vartotojui yra itin naudinga tikrinių vardų rašybos originalo forma praktika. Taip enciklopedijoje pateikiami asmenvardžiai, vietovardžiai, kūrinių pavadinimai.

Kodėl būtina atlikti skaitmeninimą? Spausdintinės knygos nėra beribės, o elektroninė forma enciklopedijai suteikia galimybę nuolat augti į plotį, bet dar svarbiau – į gylį: esamą medžiagą tikslinti, tobulinti, naujinti. Apie tai, ar bus enciklopedija leidžiama ir elektronine forma, buvome klausinėjami iš karto po pirmo tomo pasirodymo. Išgirdęs teigiamą atsakymą ne vienas pašnekovas atsakydavo – tada aš palauksiu. Taip praradome ne vieną potencialų prenumeratorių.

Mūsų taip pat klausdavo, kodėl ne kartu eina spausdintinė ir elektroninė forma? Padaryti tai prieš 15 metų mums nebūtų užtekę nei jėgų, nei lėšų. Ir pačios skaitmeninės formos aktualumas tuo metu buvo kitoks: tai atrodė gana tolimos ateities vizija. Kad ta ateitis tokiais sparčiais žingsniais ateis – nenumatėme. Šiandien, kai visi jau esame patyrę, kokios yra patogios ir naudingos naujosios informacinės technologijos būtent tokių leidinių kaip enciklopedija rengėjams ir leidėjams, neabejojame – jei projektas prasidėtų dabar, enciklopedija pirmiau pasirodytų elektronine forma. Būta siūlymų ir jau vykstant projektui pakeisti leidybos formą – atsisakyti popierinio jos varianto. Taip būtume dirbę sparčiau ir pigiau. Tačiau šiandien ant stalo neturėtume šio fundamentalaus lietuviško veikalo, raštijos paminklo, kuris neabejotinai jau po kelerių metų taps bibliografine retenybe. Bandomąją prieigą prie enciklopedijos duomenų bazės planuojame įgyvendinti jau 2016 metais, o iki 2020-ųjų sukurti diferencijuotą duomenų bazę su semantinės paieškos sistema.

Parengė Vytautas Mankevičius
Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vytautas Mankevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
30(0)
28(2)
22(0)
21(0)
20(6)
20(0)
Savaitės
101(19)
100(0)
82(0)
69(2)
Mėnesio
147(2)
147(13)
146(3)
142(12)
138(22)