Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Tipas: Pažintiniai straipsniai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-02-18 3
Kiekviena į karą įsivėlusi šalis nori jį laimėti, tačiau tai reikalauja daug pastangų. Visų pirma norint kariauti, reikia turėti pinigų – bet net jei šalis jų ir turi, dar nereiškia, kad pergalė garantuota. Itin svarbus yra ir pranašumas prieš priešą, todėl žmonija per visus savo konfliktus kūrė ir technologijas, kurios leistų lengviau laimėti karą.
(0) 2019-02-18 86
Ketvirtis milijardo šviesmečių tuštumos – tuščiausia regimosios Visatos vieta. Didžioji tuštuma jau beveik keturis dešimtmečius neduoda mokslininkams ramybės, skatindama kelti neįprasči
(6) 2019-02-17 35
Nuo 2006-ųjų iki 2015-ųjų metų energetikos pasaulis tiesiog apvirto aukštyn kojomis. 2006-aisiais JAV buvo pasiekusi žemiausią tašką ir importavo net 60 proc. naftos, tačiau sugebėjo tapti tikra naftos gavybos milžine ir 2015-ųjų metų pabaigoje jau buvo didžiausia pasaulyje gamtinių dujų gamintoja. Kaip tai pavyko padaryti?
(0) 2019-02-13 29
Neretai girdime astrofizikus ir kosmologus sakant, kad itin tolimi Visatos regionai tolsta nuo mūsų greičiau už šviesą. Bet ką tai reiškia? Ar jie nori pasakyti, kad Visatoje yra objektų, gal
(3) 2019-02-03 32
MuTaTo galima palyginti su trigubu preparatų kokteiliu, kuris ŽIV padarė nemirtinu. Tik šis vaistas turi būti dar efektyvesnis
(5) 2019-02-01 21
Vakuumas nėra tuščias. Netgi ten, kur nėra materijos ar spinduliavimo, yra struktūra – ir gal net pavyktų panaudoti pačią vakuumo struktūrą žinučių siuntimui ir gavimui.
(2) 2019-01-31 34
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(13) 2019-01-25 104
Jei šį rytą valantis dantis, iš dantenų bėgo kraujas, vertėtų tuo pasirūpinti. Tikėtina, kad pagaliau radome ilgai prasprūsdavusią pro akis Alzheimerio ligos priežastį: Porphyromonas gin
(0) 2019-01-24 7
Mokslininkai paskaičiavo, kaip greitai žmonės ir jų kūrybos vaisiai pasitraukia iš kultūrinio kraštovaizdžio. Greičiau, nei manote.
(0) 2019-01-19 12
Metro konvencija (Convention du Mètre) yra tarptautinė sutartis, kurią 1875 m. gegužės 20 d. pasirašė 17 šalių, o šiuo metu ši konvencija turi 59 tikrąsias ir 42 asocijuotąsias nares.
(0) 2019-01-02 6
Interviu su „New Horizons“ zondo, kuri, nufotografavęs Plutoną ir Charoną, dabar turėtų pradėti siųsti Ultima Thule vaizdus, mokslininku.
(15) 2018-12-31 38
Dyzelinu varomų automobilių ateitis yra miglota. Tiksliau, net ne miglota – jos nebėra. Prieš 15-20 metų (o kartais ir gerokai vėliau) dyzelinas buvo laikomas ateities degalais. Dyzeliną ėmė naudoti lenktyniniai automobiliai, atsirado dyzelinių „Porsche“ ir net „Maseratti“ modelių, o kartais šių automobilių savininkai netgi džiaugėsi mažesniais mokesčiais. Tačiau dabar dyzelinių variklių dienos baigiasi. Ar ir Lietuvoje dyzeliniai automobiliai su laiku gali tikėtis apribojimų?
(0) 2018-12-30 42
Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.